Turizmo sociologas dr. Darius Liutikas sako, kad turizmo perspektyvos Šiauliuose yra palankios, ypač dėl nišinių krypčių. Jo vertinimu, miestui išskirtinumo suteikia muziejų turizmas ir religinio turizmo objektai, kurie pritraukia keliautojus ieškančius prasmingų patirčių.
Pasak pašnekovo, Šiauliai turi potencialo augti ne konkuruodami kiekiu, o kokybe ir specializacija. Tokia kryptis dera su pastaraisiais metais ryškėjančia lėtojo ir patyriminio turizmo tendencija, kai keliautojams svarbu turinys, autentiškumas ir vietos istorija.
„Palyginus su kitais miestais, Šiauliai turi daug nišinio, pavyzdžiui muziejų turizmo, taip pat religinio turizmo objektų, todėl perspektyvos turizmui yra labai šviesios“, – sakė dr. D. Liutikas.
Penkerius metus jis vadovauja VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“, kuris organizuoja turistines keliones siauruku maršrute tarp Panevėžio ir Rubikių. Dr. D. Liutiko teigimu, istoriniai geležinkeliai daugelyje Europos šalių laikomi svarbiais turizmo traukos objektais, o dalis keliautojų specialiai planuoja keliones vien tam, kad pravažiuotų kuo daugiau istorinių maršrutų.
Lietuvoje veikiantis siaurukas išsiskiria tuo, kad yra vienintelis šalyje, o jo bendras ilgis siekia 68 km. Nors visas maršrutas įprastai įveikiamas per kelias keliones, atvykstantys užsieniečiai, pasak direktoriaus, derina datas taip, kad per kelis kartus galėtų nuvažiuoti visą atstumą.
Ar Šiauliams reikia siauruko?
Šiauliuose prieš maždaug šimtą metų taip pat veikė siaurasis geležinkelis, o nuo 1931 metais jis turėjo stoteles ir mieste. Dr. D. Liutikas pripažįsta, kad geležinkelio paveldas galėtų tapti papildomu traukos tašku, tačiau pabrėžia didžiausią iššūkį: tokia infrastruktūra yra brangi ir reikalauja ilgalaikių investicijų.
Jo teigimu, vien entuziazmo nepakanka, nes reikėtų įvertinti miesto turizmo koncepciją ir realiai apskaičiuoti, kaip siaurukas būtų integruojamas į kitus Šiaulių turizmo prioritetus. Ypač brangūs darbai susiję su bėgių, pabėgių, tiltų, depo ir stočių priežiūra bei atnaujinimu.
Pašnekovas taip pat atkreipia dėmesį, kad prieš kuriant naujus projektus svarbu išsaugoti tai, kas jau veikia. Jo vertinimu, vieno veikiančio istorinio siaurojo geležinkelio išlaikymas Lietuvoje savaime yra didelis pasiekimas.
Naujos patirtys ir augantys srautai
Vadovaudamas siaurukui dr. D. Liutikas inicijavo naujas programas, kurios orientuotos į sezonines šventes ir patirtinį turizmą. Tarp jų išsiskiria kalėdinės kelionės su šventine programa, dekoruotu traukiniu ir sustojimu, kuriame keliautojus pasitinka Kalėdų senelis.
Populiarumo sulaukė ir gastronominės kelionės, kai stotelėse ragaujami vietos patiekalai bei pasakojama jų kilmės istorija. Pasak direktoriaus, viena labiausiai dėmesį patraukusių naujovių tapo važiuojanti pirtelė, kai kelionės metu galima pasikaitinti ir atsipalaiduoti, o tai sukuria išskirtinę patirtį.
Per penkerius metus keleivių skaičius, anot jo, išaugo nuo 13 000 iki daugiau nei 25 000 per metus, o veiklos pajamos padidėjo 2,5 karto. Vis dėlto didelę dalį biudžeto ir toliau „suvalgo“ infrastruktūros išlaikymas, todėl ilgalaikis stabilumas priklauso ir nuo finansavimo, ir nuo lankytojų srautų.
Dr. D. Liutikas pabrėžia, kad siaurukas natūraliai atitinka lėtojo turizmo idėją, nes važiuoja lėtai ir leidžia keliautojams stebėti kraštovaizdį. Maksimalus traukinio greitis siekia 30 km per valandą, o įprastai važiuojama 20–25 km per valandą greičiu.
Piligrimystė: motyvai keičiasi
Be geležinkelio paveldo, dr. D. Liutikas aktyviai dirba religinio turizmo ir piligrimystės lauke. Jis yra piligriminio maršruto Malonių kelias kūrėjas, o jo teigimu, tokie maršrutai svarbūs ne tik tikintiesiems, bet ir žmonėms, ieškantiems kultūrinių patirčių bei prasmingo keliavimo formų.
Pašnekovas pastebi, kad pasaulyje ryškėja tendencija, kai piligriminė kelionė vis dažniau pasirenkama ne vien dėl religinių priežasčių. Keliautojus skatina kultūrinės patirtys, savęs išbandymas, rekreacija, pažintys ir noras pakeisti kasdienę rutiną.
Remdamasis savo tyrimu, dr. D. Liutikas teigia nustatęs, kad maždaug trečdalis piligrimų keliauja vedini dvasinių motyvų, trečdalis piligrimystę renkasi kaip laisvalaikį, o dar trečdalis ją suvokia kaip vidinio pokyčio ritualą. Tokie duomenys, pasak jo, padeda geriau suprasti, kodėl piligriminiai maršrutai tampa platesnio turizmo dalimi.
Kalbėdamas apie infrastruktūrą Lietuvoje, jis ją vertina kaip pakankamai gerą, tačiau mato erdvės tobulinti žymėjimą ir informacijos sklaidą. Dr. D. Liutiko teigimu, tokie objektai kaip Kryžių kalnas jau dabar pritraukia keliautojus iš viso pasaulio, tačiau nuoseklus viešinimas išlieka svarbus.
Šaltiniai:
– https://www.unwto.org/tourism-in-2030-agenda
– https://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/BRIE/2023/751416/EPRS_BRI(2023)751416_EN.pdf
– https://www.lithuania.travel/lt/news/letasis-turizmas-keliones-lietuvoje
Leave a Reply