Bandymas pakeisti medžio granules pjuvenomis ar biriais medienos likučiais kai kuriems atrodo kaip paprastas būdas sumažinti šildymo išlaidas. Tačiau granuliniai katilai paprastai projektuojami deginti kurą, kurio savybės yra pastovios: vienoda frakcija, numatyta drėgmė, tankis ir paduodamumas. Kai kuras tampa „atsitiktinis“, pradeda strigti visa sistema.
Gamintojai instrukcijose dažniausiai nurodo, kokio tipo granulės turi būti naudojamos, o nuo šių reikalavimų nukrypus katilo darbas gali tapti nestabilus. Vietoje švaraus ir efektyvaus degimo gali didėti dūmingumas, suodžių ir pelenų kiekis, dažnėti priverstiniai stabtelėjimai. Praktikoje tai reiškia ir dažnesnį degiklio, šilumokaičio bei padavimo mechanizmo valymą.
Kodėl pjuvenos sukelia gedimus
Viena dažniausių problemų – pjuvenų elgsena bunkeryje. Lengva, biri medžiaga ne visada slenka tolygiai, todėl sraigtinis padavimas gali „pakibti“, o kuras į degiklį tiekiamas nelygiai. Dėl to katilas pradeda dirbti šuoliais, o automatika gali netiksliai skaičiuoti kuro dozę ir palaikomas temperatūras.
Kita rizika susijusi su degimo stabilumu. Pjuvenos gali užsiliepsnoti staigiau ir sunkiau prognozuojamai nei granulės, todėl išauga perkaitimo tikimybė. Ilgainiui didesnės apnašos degimo kameroje ir dūmtraukyje silpnina trauką, gali spartinti detalių dėvėjimąsi ir mažinti visos šildymo sistemos efektyvumą.
„Granuliniai katilai sukurti kurui su pastoviomis savybėmis, todėl pjuvenos dažniau sukelia padavimo sutrikimus ir nestabilų degimą“, – pabrėžia gamintojų rekomendacijos, pateikiamos katilų naudojimo instrukcijose.
Ar tikrai tai sutaupo?
Interneto forumuose periodiškai pasirodo istorijų, kad pjuvenos esą „veikia“, ypač kai jos maišomos su granulėmis. Vis dėlto net ir tokiais atvejais žmonės dažnai mini užsikimšusį sraigtą, kuro padavimo klaidas bei susidarančius „spiekus“, kurie trikdo degiklį. Svarbiausia, kad toks kūrenimas paprastai reikalauja nuolatinės priežiūros: be reguliaraus stebėjimo lengva praleisti pirmuosius gedimo požymius.
Finansinę logiką greitai gali paneigti remonto sąskaitos. Jei dėl netinkamo kuro sugadinamas degiklis, padavimo mechanizmas ar šilumokaitis, „sutaupyti“ pinigai dažnai išleidžiami remontui. Be to, naudojant kurą, kurio nenumato gamintojas, reali ir garantijos praradimo rizika – gedimas gali būti įvertintas kaip netinkama eksploatacija.
Ką daryti, jei turite pjuvenų
Jei pjuvenų gaila išmesti, saugesnis kelias – jas paversti kurą atitinkančia forma. Pjuvenos gali būti granuliuojamos arba presuojamos į briketus: taip gaunamas tankesnis, vienodesnis kuras, kurį lengviau sandėliuoti, dozuoti ir deginti. Taip pat galima svarstyti apie įrenginį, pritaikytą pjuvenoms ar skiedroms – tokie katilai paprastai turi kitokios konstrukcijos padavimą ir yra atsparesni nevienodai frakcijai.
Sprendžiant, ar galima naudoti priemaišą, svarbiausia yra katilo instrukcija ir gamintojo reikalavimai. Jei dokumentacijoje nenurodyta, kad leidžiama pjuvenų priemaiša, bandymai „pasidaryti pigiau“ gali baigtis ne tik nešvaresniu degimu, bet ir realiais gedimais bei papildomomis išlaidomis.
Šaltiniai:
– https://commission.europa.eu/topics/energy/energy-efficiency/energy-efficient-products/ecodesign-and-energy-labelling_en
– https://eur-lex.europa.eu/eli/reg/2015/1189/oj
– https://www.europarl.europa.eu/topics/en/article/20180226STO98928/energy-efficiency-in-the-eu-facts-and-figures
Leave a Reply