Anduose, Argentinos ir Čilės pasienyje, geologai identifikavo vieną įspūdingiausių pastarųjų metų metalo išteklių telkinių. „Vicuña“ projektui priskiriami vario, aukso ir sidabro kiekiai, kurie, kompanijų vertinimu, gali reikšmingai pakeisti pasaulinės vario pasiūlos perspektyvą.
Projektą vysto Kanados „Lundin Mining Corporation“ kartu su „BHP“. Skelbiama, kad telkinyje yra apie 14 mln. tonų patvirtintų ir tikėtinų vario atsargų, taip pat apie 36 mln. uncijų aukso ir 729 mln. uncijų sidabro.
Viešojoje erdvėje minėta radinio vertė siekia apie 424 mlrd. JAV dolerių, tai yra maždaug 390 mlrd. eurų pagal pastarųjų metų vidutinį kursą. Vis dėlto tokie skaičiai dažniausiai reiškia teorinę metalų vertę pagal rinkos kainas, o ne garantuotą projekto pelningumą ar būsimą grynąją naudą.
Gamybos mastas ir strateginė reikšmė
Planuojama, kad pasiekus pilną pajėgumą kasykla pirmaisiais 25 metais galėtų pagaminti apie 400 000 tonų vario per metus. Tai būtų maždaug 2 proc. dabartinės pasaulinės vario pasiūlos, todėl projektas minimas tarp potencialiai didžiausių šiuo metu vystomų telkinių.
„Vicuña“ vystoma dideliame aukštyje, daugiau kaip 4 500 metrų virš jūros lygio, o tai didina infrastruktūros ir logistikos sudėtingumą. Projekto dalis Filo del Sol siejama su sulfidine rūda, kurios vidutinis vario kiekis, skelbiama, siekia apie 0,46 proc., tai yra vienas iš rodiklių, lemiančių ekonominį atsparumą kainų svyravimams.
Kodėl varis tapo kritiniu metalu?
Vario paklausą didina energetikos transformacija: elektros tinklų modernizavimas, atsinaujinančios energetikos plėtra ir elektromobilių gamyba. Tarptautinė energetikos agentūra yra ne kartą įspėjusi, kad be laiku įgyvendinamų naujų projektų iki 2030-ųjų vidurio gali susiformuoti pasiūlos atotrūkis, nes senesni telkiniai seka, o naujų kasyklų įjungimas užtrunka.
Pramonėje dažnai skaičiuojama, kad nuo atradimo iki realios gavybos praeina 10–15 metų. Todėl net ir sparčiau vystomi projektai ne visada spėja patenkinti paklausą tuomet, kai jos šuolis tampa struktūrinis, o ne laikinas.
Investicijos, mokesčiai ir leidimų klausimas
„BHP“ 2024 metais už maždaug 1,9 mlrd. eurų įsigijo pusę projekto, taip net ir prieš gavybos pradžią įvertindama neįsisavintą turtą daugiau kaip 3,7 mlrd. eurų. Tokie sandoriai paprastai atspindi rinkos lūkesčius, kad aukštos kokybės vario projektų trūkumas ateityje gali dar labiau išryškėti.
„Lundin Mining Corporation“ yra nurodžiusi, kad per visą projekto gyvavimo laikotarpį Argentina galėtų gauti apie 69 mlrd. JAV dolerių mokesčių ir honorarų, tai yra maždaug 63 mlrd. eurų. Provincija San Chuanas projektą pristato kaip potencialų postūmį kelių, darbo vietų ir regiono ekonomikos plėtrai.
Skaičiuojama, kad statybų laikotarpiu galėtų būti sukurta apie 5 500 tiesioginių darbo vietų ir dar apie 19 000 per rangovus, o nuolatinėje eksploatacijoje – apie 3 000 vietų. Tuo pačiu vietos bendruomenės kelia klausimus dėl kvalifikacijos trūkumo, mokymų programų ir įdarbinimo kvotų.
Projektas dar nėra galutinai patvirtintas, nėra užbaigtas finansavimo paketas ir būtini visi leidimai. Tai reiškia, kad didelė telkinio dalis vis dar priklauso nuo reguliacinių sprendimų, aplinkosauginių vertinimų ir socialinio susitarimo su regiono bendruomenėmis.
Jei „Vicuña“ įgyvendinimas vėluotų, analitikų prognozuojamas vario deficitas 2030-ųjų viduryje galėtų dar labiau išaugti. Dėl to tokie projektai vis dažniau vertinami ne tik kaip komercinės investicijos, bet ir kaip strateginė žaliavų grandinės dalis.
„Vario paklausa didėja greičiau, nei pasaulis sugeba laiku atverti naujas kasyklas“, – yra įspėjusi Tarptautinė energetikos agentūra, vertindama energetikos perėjimo metalų rinkas.
Šaltiniai:
– https://dailygalaxy.com/2026/04/geologists-discover-copper-gold-silver-deposit-424-billion/
– https://www.iea.org/reports/global-critical-minerals-outlook-2024
– https://www.iea.org/reports/the-role-of-critical-minerals-in-clean-energy-transitions
Leave a Reply