Euro zonos ekonomikoje ryškėja stagfliacijos požymiai: augimas stringa, o kainų spaudimas stiprėja. Naujausi verslo apklausų duomenys rodo, kad balandį privatusis sektorius netikėtai grįžo į smukimą.
S&P Global sudėtinis pirkimo vadybininkų indeksas (PMI) balandį krito iki 48,6 punkto, kai kovą siekė 50,7. Riba ties 50 punktų laikoma skiriamąja: žemiau jos aktyvumas vertinamas kaip mažėjantis.
Šis posūkis ypač svarbus todėl, kad prieš tai privatusis sektorius augo 15 mėnesių iš eilės. Analitikai tikėjosi, kad rodiklis išliks virš 50 punktų, tačiau apklausa parodė ryškesnį sulėtėjimą, nei manyta.
Kainos kyla, aktyvumas krenta
Apklausa taip pat fiksavo spartėjantį kainų augimą. Balandį įmonės galutines kainas didino sparčiausiai per 37 mėnesius, o sąnaudų kainos augo didžiausiu tempu nuo 2022 metų pabaigos.
Tokį derinį ekonomistai vadina stagfliacija, kai silpnas arba neigiamas augimas sutampa su aukšta infliacija. Praktikoje tai reiškia, kad gyventojų perkamoji galia mažėja, o verslui tampa sunkiau planuoti investicijas ir samdą.
„Euro zoną vis labiau spaudžia ekonominės problemos, susijusios su karu Artimuosiuose Rytuose, ir tai tampa dideliu galvos skausmu politikos formuotojams“, – sakė S&P Global vyriausiasis verslo ekonomistas Chrisas Williamsonas.
Jo teigimu, plintantys tiekimo trūkumai gali dar labiau slopinti augimą ir artimiausiomis savaitėmis didinti kainų spaudimą. Energetikos ir logistikos rizikos tokiais laikotarpiais greitai persiduoda į platesnį kainų krepšelį, ypač pramonei ir paslaugoms.
Vokietija ir Prancūzija traukiasi
Atskiros PMI ataskaitos rodo, kad balandį privatusis sektorius traukėsi ir Vokietijoje bei Prancūzijoje, dviejose didžiausiose euro zonos ekonomikose. Kartu fiksuota, kad infliacinis spaudimas jose išlieka, o tai didina riziką, kad kainų augimas užsitęs.
Toks fonas svarbus ir finansų rinkoms, nes euro zonos ekonomikos kryptį dažnai lemia būtent šių šalių pramonės ir paslaugų sektorių dinamika. Jei jos ilgiau išliks silpnos, lėtėjimas gali tapti platesnis ir gilesnis.
ECB sprendimų dilema
Stagfliacijos rizika ypač sudėtinga Europos Centriniam Bankui, nes įprastos priemonės veikia skirtingomis kryptimis. Palūkanų normų didinimas paprastai mažina infliaciją, tačiau kartu gali dar labiau slopinti jau silpstantį ekonominį aktyvumą.
„ECB vėl tenka nedėkinga užduotis spręsti, ar didinti palūkanų normas dėl nerimą keliančios infliacijos, ar laikyti šį kainų šuolį laikinu ir sutelkti dėmesį į tai, kad ekonomika nenuslystų į gilesnį nuosmukį“, – sakė C. Williamsonas.
ECB atstovai yra signalizavę, kad artimiausiame posėdyje greičiausiai neskubės priimti sprendimų. ECB vyriausiasis ekonomistas Philipas Lane’as, kalbėdamas Frankfurte, pabrėžė, kad kol neaiškesnė geopolitinių įvykių trukmė, sunku įvertinti, ar tai laikinas epizodas, ar ilgalaikis sukrėtimas.
Ši situacija ECB verčia laviruoti tarp poreikio išlaikyti pasitikėjimą kova su infliacija ir rizikos nepasirodyti abejingiems, jei energetikos kainų šuolis primintų 2022 metų scenarijų. Ilgiau trunkantis energijos kainų spaudimas gali atidėti ir rinkų laukiamą palūkanų mažinimo ciklą, nes infliacijos grįžimas į tikslą taptų lėtesnis.
Artimiausi mėnesiai bus lemiami: PMI rodikliai, vartotojų kainų dinamika ir energijos rinkų svyravimai parodys, ar euro zonos ekonomika susiduria su trumpu sutrikimu, ar su tvirtesniais stagfliacijos bruožais.
Šaltiniai:
– https://www.pmi.spglobal.com/Public/Home/PressRelease/89d5df92554f42589275c1d9ddb5fde3?s=1
Leave a Reply