Pagėgiuose nuskambėjo 22-asis literatūrinis pavasaris: kanklių metai ir nauja laureatė

Written by

in

2026 metų balandžio 17 dieną Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje įvyko 22-asis Pagėgių literatūrinis pavasaris Atidengsiu Tau žodį it širdį. Tradicinė šventė šiemet buvo dedikuota Kanklių metams, todėl poezijos, muzikos ir dailės programa natūraliai sukosi apie etninės kultūros temą.

Vakarą kanklių melodijomis pradėjo kanklininkė Ingrida Spalinskaitė-Kurienė, atlikusi kūrinį Lakštingala. Renginio nuotaiką papildė literatės Bernardos Ežerskienės pristatyti eilėraščiai apie pavasarį, pabrėžę šventės kamerinį, bendruomenišką toną.

Pagrindinis vakaro apdovanojimas

Iškilmingiausia programos dalis tapo Pasaulio lietuvių bendruomenės Kultūros komisijos pirmininkės Jūratės Caspersen įsteigtos piniginės premijos įteikimas ir Pagėgių krašto garsintojo vardo suteikimas. Pasak renginyje kalbėjusios mecenatės, apdovanojimo tikslas yra skatinti kraštiečių kultūrinę iniciatyvą ir kūrybinį indėlį, garsinant Pagėgių vardą Lietuvoje ir už jos ribų.

Šių metų laureate paskelbta Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė. Įvertinimas skirtas už Mažosios Lietuvos kultūros paveldo puoselėjimą, jo įamžinimą ir sklaidą, taip pat už veiklas, kurios stiprina etninės kultūros, lietuvybės ir lietuviškos raštijos tradicijų tęstinumą.

Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius laureatei įteikė diplomą ir gėlių, o padėkos žodžiais bei dėmesiu buvo pagerbta ir pati premijos mecenatė. Laureatė, lydima publikos ovacijų, dėkojo savivaldybės vadovams, kolegoms ir bičiuliams už pasitikėjimą bei įvertinimą.

Poezija, tapyba ir gyva bendrystė

Renginyje savo kūrybą skaitė Šilutės literatų sambūrio „Vėdrynas“ nariai, Tauragės rajono literatų klubo „Žingsniai“ atstovai ir Pagėgių krašto literatai. Šventės programoje susitiko skirtingų kartų autoriai, o tekstų įvairovė leido išlaikyti tiek tradicinės, tiek šiuolaikiškesnės raiškos balansą.

Kol salėje skambėjo eilės, šalia vyko ir vizualiojo meno improvizacija. Literatų skaitomas mintis drobėse tapė Nijolė Čepienė, Indrė Chaidarova ir jaunųjų kūrėjų karta, atstovaujama Jogailės bei Kornelijos, taip sustiprindama šventės idėją, kad žodis gali būti ne tik skaitomas, bet ir matomas.

Intriga ir konkursas incognito

Vienu įsimintiniausių akcentų tapo anoniminis eilėraščio konkursas incognito, kuriame kūriniai buvo vertinami nežinant autorių pavardžių. Komisijai vadovavo Pagėgių savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Ingrida Jokšienė, o sprendimą priėmė komisijos nariai, ilgametę pedagoginę patirtį turinčios Kristina Dargužienė, Zofija Sokolova ir Irena Šapalienė.

Komisijos sprendimu originaliausiai temą atitiko ir nugalėtoju pripažintas eilėraštis Odė kanklėms, kurio autorė yra pagėgiškė kūrėja Vida Šveikauskienė. Vakaro metu taip pat paskelbtas konkursinis dvieilis, kurį sukūrė Veronika Mockienė.

„Mūs protėvių dvasia gyvuos, kol aidi / Šviesus ir tyras kanklių skambesys“, – skambėjo konkurso incognito eiliuotas dvieilis.

Šventės metu pasveikinta ir jubiliejų minėjusi Bernarda Ežerskienė, kurios kūryba ne kartą skambėjo Pagėgių literatūriniuose renginiuose. Tokie momentai, anot renginio organizatorių, tampa svarbūs ne tik kaip pagarba autoriui, bet ir kaip bendruomenės kultūrinės atminties ženklai.

Kulminacija tapo per vakarą nutapytų paveikslų pristatymas. Pagėgių savivaldybės tarybos narys ir literatas Remigijus Kelneris išreiškė norą kūrinius įsigyti ir juos paversti simbolinėmis dovanomis konkurso nugalėtojai Vidai Šveikauskienei, kanklininkei Ingridai Spalinskaitei-Kurienei bei Tauragės krašto literatui Remigijui Žukauskui.

Vakaro pabaigoje dalyviai dar kurį laiką bendravo neformalioje aplinkoje, o kanklių skambesys liko kaip šventės leitmotyvas. Organizatoriai pabrėžė, kad literatūrinis pavasaris Pagėgiuose išlaiko nuoseklią tradiciją jungti kūrybines bendruomenes ir kartu atverti regiono kultūrinį gyvenimą platesnei auditorijai.

Šaltiniai:

https://pangea.lt/kankles-lietuvos-etnines-kulturos-simbolis-ir-istorija

https://www.lituanistika.lt/content/28463

Comments

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *