Baudos taškų ribai artėjant prie 24, vis daugiau vairuotojų ieško būdų, kaip išvengti papildomų įrašų ir galimo vairuotojo pažymėjimo praradimo. Teisininkai atkreipia dėmesį į paprastą ir teisėtą sprendimą, kuris gali padėti „laimėti laiko“, tačiau kartu slepia ir rizikų, apie kurias kalbama rečiau.
Baudos taškų sistema veikia taip, kad taškai į vairuotojo apskaitą patenka tada, kai jis priima skirtą baudą, arba kai sankcija paskiriama įsiteisėjus teismo sprendimui. Dėl to dalis vairuotojų atsisako priimti baudą ne vien tais atvejais, kai yra įsitikinę savo teisumu – kai kurie tokią taktiką pasirenka norėdami atidėti taškų „įskaitymą“.
Pagal nustatytą tvarką bauda laikoma įsiteisėjusia tik tuomet, kai vairuotojas sutinka ją priimti. Praktikoje tai reiškia, kad patikrinimo kelyje metu pasirašomas baudos dokumentas. Nuo tos akimirkos byla laikoma užbaigta, o paskirta atsakomybė – tiek finansinė, tiek taškų – pradedama taikyti.
Jeigu vairuotojas nusprendžia atsisakyti priimti baudą, pareigūnas šiuo keliu bylos užbaigti nebegali. Tuomet jis turi parengti medžiagą ir kreiptis į teismą. Būtent teismas sprendžia, ar pažeidimas buvo padarytas, ir kokia nuobauda turi būti paskirta.
Esminis skirtumas tarp baudos priėmimo vietoje ir bylos nagrinėjimo teisme – momentas, kada baudos taškai atsiranda vairuotojo apskaitoje. Priėmus baudą patikrinimo metu, ji įsiteisėja iš karto, o taškai į sistemą paprastai patenka be delsimo.
Tačiau svarbu nepamiršti dar vieno niuanso: taškų „galiojimo“ laikotarpis pradedamas skaičiuoti ne nuo pažeidimo dienos, o nuo baudos sumokėjimo. Tai reiškia, kad 12 mėnesių terminas, po kurio taškai išnyksta iš apskaitos, skaičiuojamas nuo faktinio apmokėjimo dienos. Vadinasi, baudos mokėjimo atidėliojimas taškų nei „įšaldo“, nei pagreitina jų panaikinimo – priešingai, jų išnykimo momentas nusikelia į vėlesnę datą.
Kai byla atsiduria teisme, mechanizmas veikia kitaip: taškai neatsiranda iš karto, o tik įsiteisėjus teismo sprendimui. Iki tol nauji taškai nepridedami prie bendros vairuotojo taškų sumos.
Tokį sprendimą vairuotojai dažniausiai pasirenka tada, kai mano, kad taisyklių nepažeidė, arba kai kyla abejonių dėl aplinkybių. Pavyzdžiui, kai pasikeitė eismo organizavimas, tačiau tai nebuvo tinkamai įvertinta, arba kai vairuotojui kyla klausimų dėl greičio matavimo ar kitų kontrolės veiksmų. Atsisakymas priimti baudą suteikia galimybę savo poziciją ginti teisme.
Antra priežastis – teismų darbo tempas. Kartais sprendimo tenka laukti ilgiau nei metus, o per tą laiką gali „nusinulinti“ anksčiau gauti taškai. Kitaip tariant, vairuotojas tokiu būdu bando nusipirkti laiko.
Vis dėlto atsisakymas priimti baudą nereiškia, kad atsakomybės pavyks išvengti. Byla tiesiog perkeliama iš administracinės procedūros į teismą. Teisininkai tai vadina procesine strategija ir pabrėžia, kad pats veiksmas yra teisėtas. Tačiau jeigu teismas pripažįsta vairuotojo kaltę, taškai vis tiek bus įrašyti, o papildomai gali tekti padengti ir bylinėjimosi išlaidas.
Be to, teismas nėra saistomas pareigūno pasiūlytos baudos dydžio. Jei pareigūnas už pažeidimą gali skirti baudą iki maždaug 1 150 eurų, teismas administracinio nusižengimo byloje gali skirti baudą, siekiančią net apie 6 900 eurų. Taip pat verta įvertinti, kad ne visur bylos nagrinėjamos lėtai – ypač už didžiųjų miestų ribų, todėl rizika, kad taškai vis tiek greitai atsiras apskaitoje, išlieka.
Dėl to teisininkai pabrėžia: atsisakyti priimti baudą labiausiai apsimoka tada, kai vairuotojas iš tiesų mano nepadaręs pažeidimo arba kai yra realių abejonių dėl pažeidimo aplinkybių.
Kol byla nėra užbaigta įsiteisėjusiu sprendimu, nauji taškai oficialiai nepapildo vairuotojo taškų sumos. Būtent dėl šios priežasties per patikrinimus kelyje vis dažniau pasitaiko situacijų, kai vairuotojai pasirenka baudos nepriimti.
Leave a Reply