Frazė kisėjinė panelė dažnai sutinkama XIX amžiaus rusų literatūroje, tačiau jos prasmė ir kilmė ne visiems aiški. Kalbininkai pabrėžia, kad tai kultūriškai labai konkreti idioma, todėl kitose kalbose, įskaitant ukrainiečių, ji neturi vieno tikslaus atitikmens.
Apie šio posakio šaknis ir reikšmę kalbėjo Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos Enciklopedinių tyrimų instituto mokslinė darbuotoja Olesia Sulima. Pasak jos, posakis susiformavo Rusijoje ir kaip pastovi frazė įsitvirtino XIX amžiuje.
Kaip atsirado posakis?
Posakis siejamas su žodžiu kisėja, taip vadinta labai lengva, permatoma medžiaga, naudota ir užuolaidoms, ir aprangos detalėms. Ukrainietiškame kontekste artimiausias šios medžiagos atitikmuo būtų serpanokas, tai yra plonas, šydą primenantis audinys.
„Frazė kyla iš žodžio kisėja. Ukrainiečių kalboje tai būtų serpanokas, lengvas ir labai permatomas audinys, kurį naudojo, pavyzdžiui, užuolaidoms“, – sakė Olesia Sulima.
Ilgainiui Rusijos bajoraitės tokį audinį imdavo kaip šydą ir prisidengdavo veidą, siekdamos suteikti įvaizdžiui paslaptingumo ir pabrėžti rafinuotą manieringumą. Būtent iš šio socialinio ir estetinės mados konteksto posakis perėjo į perkeltinę reikšmę.
Ką reiškia šiandien?
Šiuolaikiniuose aiškinamuosiuose šaltiniuose ir frazeologijos tradicijoje kisėjinė panelė apibūdina manieringą, išlepintą, nuo realaus gyvenimo sunkumų atitrūkusį žmogų. Dažnai turima omenyje asmuo, kuris vengia atsakomybės, sunkesnio darbo ar nemalonių situacijų, o į problemas reaguoja pernelyg jautriai.
Nors pirminė forma siejama su mergina ar jauna moterimi, laikui bėgant šis apibūdinimas imtas taikyti ir vyrams. Tokiu atveju pabrėžiamas ne lyties aspektas, o elgesio modelis: perdėtas lepinimas, trapumas, neprisitaikymas prie kasdienybės.
Kodėl ukrainiečių kalboje nėra tikslaus atitikmens?
Pasak Olesios Sulimos, ukrainiečių kalboje nėra vieno stabilaus, tiesioginio šios idiomos atitikmens. Ji tai aiškina skirtingomis istorinėmis ir kultūrinėmis patirtimis: Ukrainoje nebuvo tokio pat bajorų sluoksnio ir socialinių ritualų kaip Rusijos imperinėje tradicijoje, o kasdienė apranga ir moterų puošyba vystėsi kita kryptimi.
„Manau, kad priežastis, kodėl mūsų kalboje nėra absoliutaus šios frazės atitikmens, yra ukrainiečių ir rusų mentaliteto skirtumai“, – sakė Olesia Sulima.
Dėl to pats vaizdinys, kuriuo paremta frazė, ukrainiečių kalboje neįsišaknijo kaip atpažįstama metafora. Vietoj vieno įtvirtinto posakio dažniau pasirenkami aprašomieji, reikšme artimi apibūdinimai.
Tarp artimiausių prasminių variantų minimi apibūdinimai, nusakantys pernelyg trapų, per daug globotą ar nuo sunkumų saugomą žmogų. Dar vienas dalinis sinonimas, kuriuo apibūdinamas nepratęs prie fizinio darbo ar gyvenimo išbandymų žmogus, yra beloručka, nors ir šis žodis neperteikia viso istorinės kisėjinės panelės konteksto.
Taigi kisėjinė panelė yra kultūriškai labai konkreti XIX amžiaus realijų suformuota idioma. Ukrainiečių kalboje jos prasmė gali būti perduodama keliomis artimomis formuluotėmis, tačiau vieno tikslaus, tradiciškai įsitvirtinusio atitikmens paprastai nėra.
Šaltiniai:
https://www.unian.net/curiosities/kto-takaya-kiseynaya-baryshnya-kogo-tak-nazyvayut-i-kak-skazat-na-ukrainskom-
Leave a Reply