Rododendrų ir braškių augintojai pavasarį bei vasaros pradžioje vis dažniau susiduria su opuchlakais – straubliukų šeimos vabalais, kurie aktyviausi naktį. Suaugėliai išgraužia būdingas pusmėnulio formos įkandas lapų pakraščiuose, o didžiausią žalą daro lervos, graužiančios šaknis.
Dažniausiai problemą išduoda netikėtas augalų vystimas, nors drėgmės pakanka. Iškasus augalą šaknų zonoje galima rasti balkšvų, į C raidę išlinkusių lervų, kurios pažeidžia šakneles ir šaknies kaklelį, todėl sutrinka vandens bei maisto medžiagų pasisavinimas.
Kaip atpažinti opuchlakus?
Suaugėliai paprastai būna iki maždaug 1 centimetro ilgio, tamsūs, gerai maskuojasi ir dieną slepiasi po žieve, akmenimis ar vazonų kraštais. Naktį jie lipa ant augalų ir minta lapais, jaunais ūgliais, kartais pažeidžia ir pumpurus.
Jei įtariate opuchlakus, verta vėlai vakare apžiūrėti augalus su žibintuvėliu. Kitas praktiškas būdas – pakratyti krūmą virš patiestos plėvelės ar audinio: vabalai neretai nukrenta ir apsimeta negyvi, todėl juos lengviau surinkti.
Priemonės be chemijos
Mažesnio užkrėtimo atveju veiksmingiausia yra mechaninė kontrolė: rankinis vabalų rinkimas ir paprastos slėptuvių gaudyklės. Šalia augalų galima padėti lentelių, vazonų šukių ar susuktos gofruoto kartono juostos – dieną opuchlakai dažnai sulenda į tokias vietas, o ryte juos galima surinkti.
Dirvai ypač svarbi biologinė kontrolė, nes lervos didžiąją laiko dalį praleidžia prie šaknų. Praktikoje dažnai naudojami entomopatogeniniai nematodai, kurie ieško lervų dirvoje ir jas sunaikina, todėl tai laikoma viena taikliausių priemonių, kai pažeidimai jau matomi.
Nematodams būtinos tinkamos sąlygos: jie yra gyvi organizmai, todėl jų negalima ilgai laikyti, o dirva aplikacijos metu turi būti drėgna. Efektyvumas priklauso ir nuo dirvos temperatūros, todėl būtina vadovautis konkretaus produkto instrukcija; paprastai rekomenduojama po įterpimo žemę papildomai palaistyti, kad organizmai nenudžiūtų.
Ką dar verta žinoti?
Opuchlakų kontrolė retai būna vienkartinė, nes vienu metu dirvoje gali būti skirtingų vystymosi stadijų. Dėl to dažnai prireikia derinti kelias priemones: sumažinti suaugėlių skaičių rankiniu būdu ir taikyti biologinę dirvos apsaugą, kad būtų sunaikintos lervos.
Jeigu žala kartojasi kasmet, naudinga peržiūrėti augalų priežiūrą ir rizikos vietas: vazonuose auginamus augalus, tankias mulčio dangas, užuovėjas po krūmais, kur kenkėjams lengviau slėptis. Laiku pastebėti lapų pažeidimai ir greita reakcija padeda išvengti situacijos, kai augalai pradeda masiškai vysti ir žūti.
Šaltiniai:
https://www.rhs.org.uk/biodiversity/vine-weevil
https://www.gov.uk/guidance/vine-weevil-managing-in-ornamental-plants
https://extension.umn.edu/yard-and-garden-insects/black-vine-weevil
Leave a Reply