Vilniaus rajono pedagogų stažuotė Danijoje: kokias įtraukiojo ugdymo ir STEAM idėjas parsivežė?

Written by

in

2026 metais balandžio 13–17 dienomis Vilniaus rajono ugdymo įstaigų vadovai ir mokytojai stažavosi Danijoje, kur gilinosi į lyderystės, įtraukiojo ugdymo, kultūrinio ugdymo ir STEAM sprendimus. Vizitų metu daug dėmesio skirta praktikai: kaip organizuojamas mokymasis mažose grupėse, kaip matuojama pažanga ir kaip mokykla prisitaiko prie skirtingų mokinių poreikių.

Stažuotėje dalyvavo ir Vilniaus rajono Rudaminos Ferdinando Ruščico gimnazijos komanda: direktorė Žaneta Jankovska, specialioji pedagogė metodininkė Tatjana Lozovaja, anglų kalbos mokytoja metodininkė Joana Liachovič-Malūnavičiūtė, anglų kalbos vyresnioji mokytoja Ana Taraškevič ir chemijos mokytoja Ana Žarnauskienė. Pedagogės pabrėžė, kad svarbiausia nauda buvo galimybė stebėti pamokas ir realius sprendimus, kuriuos vėliau galima adaptuoti Lietuvoje.

Įtraukusis ugdymas ir diferencijavimas

Pirmąją dieną dalyviai lankėsi Øster Farimagsgades Skole, kur stebėjo pamokas mažose grupėse. Akcentuotas diferencijuotas mokymas ir įtraukiojo ugdymo principai, kai užduočių sudėtingumas ir pagalbos lygis pritaikomas skirtingiems mokinių poreikiams.

Danijos mokyklose įtraukusis ugdymas dažnai siejamas ne tik su individualių poreikių atliepimu, bet ir su aiškia klasės rutina, sutartomis elgesio taisyklėmis bei mokinių įsitraukimą palaikančia aplinka. Tokie sprendimai padeda mažinti atskirtį ir kurti saugesnį mokymosi klimatą, ypač mokiniams, kuriems reikia daugiau struktūros.

STEAM per patyrimą ir projektus

Stažuotės metu aplankyti Københavns Skolehaver mokyklų sodai, kur mokymasis paremtas patirtimi ir tyrinėjimu gamtoje. Čia STEAM, tvarumo ir praktinių įgūdžių ugdymas integruojamas natūraliai, per užduotis, kurios reikalauja stebėjimo, matavimo, planavimo ir rezultatų aptarimo.

Trečiąją dieną Skt. Josef’s International School stebėtos projektinės veiklos „Project X“, kuriose mokiniai dirbo komandose ir sprendė realias problemas. Mokytojo vaidmuo čia labiau konsultacinis: jis padeda planuoti, kelti klausimus, vertinti šaltinių patikimumą, o mokiniai patys prisiima atsakomybę už darbo eigą ir galutinį rezultatą.

Antrąją dieną vizitai NEXT Education Copenhagen ir Ørestad Gymnasium išryškino modelį, kuriame daugiau pasitikima mokinio savarankiškumu. Šiose įstaigose mokymosi procesas dažnai organizuojamas taip, kad mokiniai mokosi planuoti laiką, aiškiai pristatyti išvadas ir pagrįsti sprendimus, o tai tiesiogiai stiprina kritinį mąstymą ir pasirengimą tolesnėms studijoms ar profesiniam keliui.

Švietimo valdymas ir mokinių gerovė

Ketvirtąją dieną vykęs susitikimas su Copenhagen Child and Youth Administration atstovais buvo skirtas švietimo valdymui ir sprendimų priėmimo logikai. Aptarta, kaip savivaldos lygmens sprendimai siejami su mokyklų autonomija, mokinių pasiekimais ir gerovės rodikliais, taip pat kaip planuojami ištekliai ir pagalba mokykloms.

Vėliau lankytasi Arena Skole og Fritid ir Copenhagen Contemporary meno centre, kur akcentuotas patirtinis, kūrybinis ir įtraukusis ugdymas. Dėmesys refleksijai ir kritiniam mąstymui parodė, kad kultūrinis ugdymas Danijoje dažnai naudojamas kaip priemonė stiprinti mokinių įsitraukimą ir gebėjimą argumentuotai kalbėti apie patirtis.

Penktąją dieną stažuotės dalyviai lankėsi Skolerne i Boserup, kur ugdymas skirtas vaikams ir jaunimui, kuriems reikalingas individualizuotas modelis. Pagrindinis principas čia formuluojamas paprastai: pradėti nuo to, kur yra mokinys, o akademinius tikslus derinti su emocine ir socialine gerove, saugios aplinkos kūrimu bei praktinėmis veiklomis.

Stažuotės apibendrinime dalyviai išskyrė Danijos švietimo sistemos kryptis, kurios kartojosi beveik visose aplankytose įstaigose: individualus mokymosi kelias, įtraukusis ugdymas, STEAM integracija ir bendruomeniškumo stiprinimas. Šios patirtys gali tapti atspirties tašku, ieškant sprendimų, kaip didinti mokinių motyvaciją, savarankiškumą ir pažangą Lietuvos mokyklose.

„Didžiausią įspūdį paliko nuoseklus darbas su mokinio savarankiškumu ir aiški pagalbos sistema, kuri leidžia įtraukties principus paversti kasdiene praktika“, – sakė stažuotėje dalyvavę pedagogai.

Žaneta Jankovska, Ana Žarnauskienė, Tatjana Lozovaja, Ana Taraškevič, Joana Malūnavičiūtė-Liachovič, Vilniaus rajono Ferdinando Ruščico gimnazija

Šaltiniai:
https://european-agency.org/resources/publications/european-agency-statistics-inclusive-education-2022-dataset-cross-country-report
https://www.oecd.org/education/education-at-a-glance/
https://eng.uvm.dk/primary-and-lower-secondary-education/the-folkeskole

Comments

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *