Meteorologai pastarosiomis savaitėmis itin atidžiai stebi tropinį Ramųjį vandenyną, kuriame formuojasi El Ninjo reiškinys. Naujausios sezoninės prognozės rodo, kad šių metų epizodas gali būti ne tik ryškus, bet ir labai stiprus, o dalis scenarijų leidžia kalbėti apie vadinamąjį super El Ninją.
Super El Ninju paprastai vadinami reti epizodai, prilygstantys 1982–1983, 1997–1998 ir 2015–2016 metų reiškiniams. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad pavasarinės ENSO prognozės pasižymi didesne paklaida, todėl tikslus stiprumas paaiškėja vėliau, artėjant rudeniui.
„Prognozės rodo, kad tropinis Ramusis vandenynas dabar šyla greičiau nei bet kuriuo metu šiame amžiuje, tad vyksta kažkas neįprasto“, – sakė Didžiosios Britanijos Met Office klimato specialistas Adamas Scaife.
Kada El Ninjas tampa super?
El Ninjo epizodas fiksuojamas, kai centrinėje tropinio Ramiojo vandenyno dalyje jūros paviršiaus temperatūra ilgalaikį vidurkį viršija mažiausiai 0,5 laipsnio Celsijaus. Kai anomalija peržengia 2 laipsnių ribą, dažnai kalbama apie labai stiprų ar super El Ninją, nors pats terminas nėra griežta mokslinė kategorija.
Met Office modeliai leidžia manyti, kad jau rugsėjį anomalija gali priartėti prie 2 laipsnių. Europos vidutinės trukmės orų prognozių centro modelių rinkinys vertina apie 50 proc. tikimybę, kad spalį anomalija pasieks apie 2,5 laipsnio, o JAV Nacionalinė orų tarnyba kol kas yra atsargesnė ir super El Ninjo tikimybę metų pabaigoje vertina apie 25 proc.
Kokios galimos pasekmės pasauliui?
El Ninjas neveikia visų regionų vienodai, tačiau tipiški ryšiai gerai žinomi. Pietinėse Šiaurės ir Pietų Amerikos pakrantėse, Afrikos Kyšulyje bei kai kuriose Kinijos dalyse dažniau pasitaiko gausesni krituliai ir liūtys, todėl auga potvynių rizika.
Tuo pat metu Australijoje, Pietryčių Azijoje, centrinėje ir pietinėje Afrikoje, Indijoje bei Amazonijoje dažniau įsivyrauja karštesni ir sausesni orai. Tai didina sausrų, karščio bangų ir miškų gaisrų tikimybę, o poveikis gali tęstis ir po to, kai vandenynas ima vėsti, nes atmosferos cirkuliacija būna „perstatyta“ ilgesniam laikui.
Istorija rodo, kad pasekmės kartais išryškėja su uždelsimu. Po itin stipraus 1997–1998 metų El Ninjo vasarą Kinijos Jangdzės slėnyje kilo katastrofiški potvyniai, žuvo apie 3 000 žmonių, 15 000 000 neteko namų, o ekonominiai nuostoliai siekė apie 18 000 000 000 eurų.
Europoje signalas nėra vienareikšmis: El Ninjas gali būti siejamas ir su didesne karštų vasarų tikimybe, ir su įvairiais žiemos scenarijais, priklausomai nuo kitų atmosferos cirkuliacijos veiksnių. Viena iš nedaugelio „palankių“ žinučių dažnai minima Atlanto uraganų sezonui, nes El Ninjo metu didesnis vėjo krypties ir greičio pokytis aukštyje gali slopinti dalies tropinių ciklonų stiprėjimą.
Ryšys su klimato kaita
Mokslininkai pabrėžia, kad globalus atšilimas stiprina El Ninjo sukeliamas ekstremalias pasekmes. Šiltesnė atmosfera gali sukaupti daugiau vandens garų, didėja garavimas, todėl liūtys ten, kur lyja, gali būti intensyvesnės, o sausra ten, kur kritulių trūksta, gilėja greičiau.
Pastarasis 2023–2024 metų El Ninjas prisidėjo prie rekordiškai šiltų pasaulio metų ir laikino 1,5 laipsnio ribos peržengimo, lyginant su ikipramoniniu laikotarpiu. Jei susiformuotų super El Ninjas, naujas pasaulinės šilumos rekordas taptų realiu scenarijumi, nors Paryžiaus susitarimo tikslas vertinamas pagal daugiametes vidutines reikšmes, o ne pavienius metus.
Diskusijų kelia ir tai, kaip tiksliai vertinti El Ninjo stiprumą šylančiame pasaulyje. Kadangi šyla visas vandenynas, lyginimas su senomis normomis gali „išpūsti“ šiuolaikinių epizodų vaizdą, todėl kai kurios tarnybos papildomai vertina, kiek centrinis Ramusis vandenynas yra šiltesnis už likusius tropikus, o ne tik už istorinį vidurkį.
Vis dėlto praktinė reikšmė išlieka ta pati: sezoninės ENSO prognozės šiandien svarbios ne vien meteorologijai. Pasaulio meteorologijos organizacija pabrėžia, kad jos padeda planuoti veiksmus žemės ūkyje, energetikoje, sveikatos apsaugoje, vandens išteklių valdyme ir krizių prevencijoje, nes klausimas dažnai būna ne ar El Ninjas ateis, o ar valstybės spės pasirengti jo pasekmėms.
Šaltiniai:
https://www.metoffice.gov.uk/weather/learn-about/weather/oceans/el-nino
https://www.ecmwf.int/en/forecasts/charts/seasonal/enso-plumes
https://www.cpc.ncep.noaa.gov/products/analysis_monitoring/enso_advisory/
https://wmo.int/resources/bulletin/el-nino-and-la-nina
https://climate.copernicus.eu/global-climate-highlights
Leave a Reply