Kovas – puikus metas pradėti sėją tiesiai į dirvą. Svarbiausia rinktis šalnoms atsparesnes rūšis, kurios gali sudygti net tada, kai dirvos temperatūra siekia vos 5–8 °C. Dauguma jų yra vienmetės, todėl sužydės dar tą pačią vasarą.
Kokias gėles galima sėti į dirvą kovą?
Rugiagėlė
Rugiagėlė – viena lengviausiai auginamų gėlių, tinkanti net prastesnei, smėlingai ar sausesnei dirvai. Sėkite sekliai, maždaug 1 cm gylyje, palikdami 20–25 cm tarpus. Geriausiai auga saulėtoje vietoje, užauga apie 60–80 cm aukščio.
Rugiagėlės žydi nuo birželio iki rugsėjo mėlynais, rožiniais arba baltais žiedais, kurie vilioja bites. Reguliariai šalinant nužydėjusias galvutes, augalas formuoja naujus pumpurus ir žydi iki pat rudens.
Vaistinis medetkas
Vaistinis medetkas – nereikli vienmetė gėlė, kurią į dirvą galima sėti nuo kovo pabaigos. Sėklas berkite 2–3 cm gylyje, eilėmis kas 30–40 cm. Daigai pasirodo greitai – per 7–14 dienų.
Medetkui patinka saulė ir laidus dirvožemis. Tręšti dažniausiai nereikia, nes pernelyg derlingoje žemėje augalas gali auginti daug lapų, bet mažiau žiedų. Laistykite saikingai – dažniausiai užtenka papildomo vandens tik užsitęsus sausrai.
Oranžiniai ir geltoni žiedai paprastai pasirodo gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje ir laikosi iki pirmųjų šalnų. Medetkas lengvai pasisėja pats, todėl kartą pasėtas dažnai sugrįžta į lysvę kasmet. Žiedlapiai valgomi – tinka salotoms ar padažams.
Damasinė juodgrūdė
Damasinė juodgrūdė išsiskiria ažūriniais, siūliškais lapais, kurie tarsi apgaubia žiedą žalia „karūna“. Ji žydi nuo birželio iki rugpjūčio melsvais, baltais ar rožiniais žiedais. Po žydėjimo susiformuoja išsipūtusios sėklų dėžutės, kurios dailiai atrodo ir sausose puokštėse.
Sėkite 1–2 cm gylyje, palikdami 15–20 cm tarpus. Rinkitės saulėtą vietą ir lengvesnę dirvą. Šis augalas nemėgsta persodinimo, todėl sėkite iškart ten, kur augs. Tręšti nebūtina, laistyti dažnai taip pat nereikia – juodgrūdė pakankamai gerai ištveria sausesnes sąlygas.
Kaliforninė aguonėlė
Kaliforninė aguonėlė primena mažą aguoną, tačiau jos žiedai dažniausiai būna aukso ir oranžinių atspalvių. Būdingas bruožas – žiedai atsiveria saulėje, o apsiniaukusiomis dienomis ar vakare užsiveria.
Šiam augalui būtina saulė ir lengva, smėlinga dirva. Sėkite labai sekliai – apie 0,5 cm gylyje, palikdami 15–20 cm tarpus. Trąšų dažniausiai nereikia, o laistyti rekomenduojama saikingai: skurdžesnėje ir sausesnėje žemėje jis dažnai žydi net gausiau. Žiedai pasirodo nuo birželio ir laikosi iki rudens.
Kvapusis pelėžirnis
Kvapusis pelėžirnis – vienmetis vijoklinis augalas, vertinamas dėl intensyvaus, saldaus žiedų kvapo. Jis užauga apie 1,5–2,5 m aukščio, todėl nuo pat pradžių reikalingos atramos – tvorelė, pergolė ar grotelės.
Sėkite kovo pabaigoje po 2–3 sėklas į duobutę, 2–3 cm gylyje, palikdami 15–20 cm tarpus. Prieš sėją sėklas verta parą pamirkyti šiltame vandenyje. Pelėžirniui reikia derlingos, humusingos dirvos, artimos neutraliai ar silpnai šarminės reakcijos (apie pH 7,0–7,5). Vieta turėtų būti saulėta ir apsaugota nuo vėjo. Laistykite reguliariai, tačiau prie šaknų, ne ant lapų.
Žydi nuo birželio pabaigos iki rugpjūčio – nuo baltų ir rožinių iki violetinių bei tamsiai bordo atspalvių. Žiedai gražiai laikosi vazoje, o kuo dažniau juos skinate, tuo daugiau naujų pumpurų augalas išaugina.
Darželinė pentinius
Darželinė pentinius užauga apie 100–120 cm ir formuoja stačias, pailgas žiedynų „žvakes“ – mėlynų, violetinių, rožinių ar baltų atspalvių. Tinka skynimui, vazoje laikosi kelias dienas.
Sėkite apie 1 cm gylyje, palikdami 20–30 cm tarpus. Pentiniui tinka saulė arba lengvas pusšešėlis ir derlinga, laidi dirva. Laistykite reguliariai, bet neperlaistykite. Kas 3–4 savaites galima patręšti kompleksinėmis trąšomis.
Puokštinė gubojė
Puokštinė gubojė suformuoja lengvus smulkių baltų ar rožinių žiedelių debesėlius ant plonų stiebelių. Sėkite labai sekliai – apie 0,5 cm gylyje, palikdami 15–20 cm tarpus. Geriausiai auga saulėtoje vietoje, lengvesnėje, kalkingoje dirvoje.
Gubojė žydi palyginti trumpai – maždaug po 5–6 savaičių nuo sėjos. Norint žiedų visą vasarą, sėją galima kartoti kas 2–3 savaites nuo kovo iki gegužės.
Daugiametės gėlės, kurias galima sėti kovą
Be vienmečių, kovą į dirvą galima sėti ir kelias šalčiui atsparesnes daugiametes gėles, pavyzdžiui, karpatinį katilėlį, darželinį aquilegiją (orliką) ar alpinį astrą. Šiems augalams dažniausiai tinka pusšešėlis ir laidi dirva.
Reikia turėti omenyje, kad iš sėklų išaugintos daugiametės gėlės dažniausiai gausiau žydi tik antraisiais metais – pirmą sezoną jos daugiausia stiprina šaknyną.
Sėjos į dirvą sąlygos ir priežiūra po sėjos
Prieš sėją įsitikinkite, kad dirva atitirpusi ir nepermirkusi. Per šlapioje žemėje sėklos gali supūti. Daugeliu atvejų tinkamiausias laikas – antroji kovo pusė. Dirvą perkasikite, išpurenskite grėbliu, pašalinkite piktžoles. Jei žemė sunki ir molinga, verta įmaišyti smėlio ir komposto.
Smulkias sėklas (pvz., rugiagėlių ar gubojų) sėkite 0,5–1 cm gylyje, o stambesnes (pvz., pelėžirnių ar medetkų) – 2–3 cm. Pasėję žemę lengvai suspauskite ir atsargiai palaistykite.
Po sėjos svarbu palaikyti lengvą dirvos drėgmę. Laistykite švelniai, geriausia laistytuvu su smulkiu sieteliu, kad neišplautumėte sėklų. Sudygus augalams, reguliariai ravėkite ir purenkite tarpueilius. Trąšų neskubėkite naudoti – pirmosiomis savaitėmis daigams paprastai pakanka dirvoje esančių maisto medžiagų. Pirmą kartą patręšti verta tik tuomet, kai augalai išleidžia kelias poras tikrųjų lapelių.
Leave a Reply