Pavasarį ir vasarą soduose bei sodybose suaktyvėja erkės, o kartu daugėja ir jų platinamų ligų rizika. Tuo pat metu dalis žmonių ieško būdų, kaip sumažinti kenkėjų kiekį nenaudojant agresyvios chemijos ir išlaikyti aplinką saugesnę vaikams bei augintiniams.
Vienas dažniausiai minimų augalų, galinčių prisidėti prie natūralios apsaugos, yra paprastasis krienas. Jis vertinamas kaip daugiametis, šalčiui atsparus augalas, greitai atželiantis pavasarį ir turintis ryškų kvapą bei aštrias, biologiškai aktyvias medžiagas.
Kodėl krienai gali veikti?
Krienų šaknyse ir lapuose yra junginių, susijusių su garstyčių aliejais, kurie augalui pažeidus audinius ar jam augant gali skleistis į aplinką. Būtent dėl šių medžiagų krienai turi aitrų kvapą ir skonį, o kai kurie kenkėjai tokios aplinkos vengia.
Svarbu suprasti, kad krienai nėra garantuota priemonė, kuri visiškai panaikina erkes. Dažniau kalbama apie tai, kad jų buvimas gali mažinti kenkėjams patrauklių vietų skaičių, ypač jei kartu tvarkoma žolė, šalinami brūzgynai ir drėgnos lapijos sankaupos.
Kur sodinti, kad būtų naudos?
Kad krienai atliktų „barjero“ funkciją, jie neturėtų augti bet kur ir bet kaip. Praktikoje juos dažniausiai siūloma sodinti palei sklypo kraštus, tvoras ar pereinamąsias zonas, per kurias į kiemą patenka laukiniai gyvūnai ir kur dažniau išlieka aukštesnė žolė.
Tokios vietos gali būti naudingos ir dėl to, kad krienai tuomet netampa atsitiktinai išsibarsčiusiu augalu lysvėse. Be to, sklypo pakraščiuose paprasčiau stebėti jų plitimą ir laiku imtis ribojimo priemonių.
Didžiausia rizika – nekontroliuojamas plitimas
Krienai laikomi ekspansyviu augalu, nes jų šaknys lengvai atželia net iš mažų fragmentų. Tai reiškia, kad kartą pasodinus ir palikus be priežiūros, krienai gali greitai užimti dalį lysvių ar vejos pakraščių.
Norint to išvengti, krienus galima auginti į žemę įkastuose dideliuose induose be dugno arba aiškiai atskirtoje vietoje, kur šaknims sunkiau išplisti. Taip pat padeda reguliarus atžalų iškasimas ir šaknų ribojimas ten, kur jų nereikia.
Ką dar verta padaryti dėl erkių?
Net jei pasirenkami krienai ar kiti stipresnio kvapo augalai, svarbiausia išlieka bendras sklypo tvarkymas. Erkėms palankiausios vietos yra aukšta žolė, pavėsis, drėgnos paklotės, todėl trumpai pjaunama veja ir retesni krūmynai paprastai duoda apčiuopiamesnį rezultatą.
Žmonėms, dažnai būnantiems gamtoje, papildomai svarbu rinktis uždarus drabužius, po pasivaikščiojimų apžiūrėti kūną ir augintinius, o rizikos grupėms įvertinti skiepų nuo erkinio encefalito poreikį. Tokios priemonės veikia patikimiau nei vienas „stebuklingas“ augalas.
Leave a Reply