Balandžio 5 dieną tikintieji bažnyčiose šventins verbas, nes artėja Verbų sekmadienis. Daugelis žino, kokios svarbios yra šios šakelės, tačiau ne visi susimąsto, kaip jas galima panaudoti vėliau – ne vien tik pamerkti į vazą.
Balandžio 5 dieną ukrainiečiai minės Verbų sekmadienį. Nuo pat ryto tikintieji į šventoves neša jaunų gluosnio šakelių puokšteles, kad jas pašventintų ir parsineštų į namus palaiminimą.
Gluosnio pagerbimo tradicija labai sena: pavasarį jis vienas pirmųjų „prabunda“, todėl laikomas gyvybės simboliu. Daugeliui pažįstamas ir žaismingas paprotys „ne aš mušu – verba muša“, kuriuo, kaip tikėta, linkima sveikatos. Tačiau ką daryti su šakelėmis po šventės?
Viena seniausių tradicijų – šventintą gluosnio šakelę įsmeigti tiesiai į žemę darže. Buvo tikima, kad toks ritualas perduoda žemei jėgą ir žada gausų, sveiką derlių. Taip pat manyta, kad gluosnis saugos jaunus sodinukus nuo ligų, kenkėjų ir net netikėtų šalnų.
Dažnai gluosnio šakelės laikomos prie įėjimo arba nepastebimai pritvirtinamos virš lauko durų. Liaudyje manyta, kad šventinta verba veikia kaip apsauga: neįleidžia į namus piktų ketinimų, pavydo ar neigiamos nuotaikos. Toks „amuletas“ esą saugo šeimą nuo nužiūrėjimo ir dažnų ginčų.
Prosenelės jaunoms mamoms perduodavo ir dar vieną paslaptį, apie kurią šiandien kalbama retai. Jei kūdikis lopšyje dažnai nerimsta, prastai miega ar jį vargina diegliai, nakčiai šalia padėdavo šventintos verbos šakelę. Tikėta, kad ji ramina vaiką, gerina savijautą ir padeda saldžiau miegoti.
Tiems, kurie siekia finansinės gerovės, buvo žinomas ir dar vienas paprotys. Reikėdavo atsargiai nupjauti nuo pašventintos šakelės vieną pūkuotą „kačiuką“ ir įdėti į atskirą piniginės skyrelį. Žmonės tikėjo, kad toks simbolis pritrauks gerovę ir padės išsaugoti pinigus.
Leave a Reply