Agurkų auginimo sezonui įsibėgėjus, daržuose dažnai pasirodo viena klastingiausių bėdų – miltligė. Ji pažeidžia lapus, lėtina fotosintezę ir galiausiai mažina derlių, todėl delsti dažniausiai neapsimoka.
Ant agurkų pasitaiko dvi skirtingos ligos, kurios kasdienėje kalboje dažnai suplakamos: tikroji ir netikroji miltligė. Tikroji miltligė paprastai atrodo kaip baltas, miltus primenantis apnašas ant viršutinės lapų pusės, o netikroji dažniau sukelia geltonas, kampuotas dėmes, vėliau paruduojančias.
Kaip atpažinti pirmuosius ženklus?
Netikroji miltligė dažniau suaktyvėja, kai vyrauja didelė drėgmė ir lapai ilgai išlieka šlapi po lietaus ar gausaus laistymo. Tokiais periodais riziką didina ir dideli temperatūrų svyravimai, ypač kai dienos šiltos, o naktys vėsios.
Tikroji miltligė neretai atsiranda ir sausesnėmis sąlygomis, kai augalai patiria stresą, o oro cirkuliacija prasta. Abiem atvejais svarbiausia reguliariai apžiūrėti lapus, nes ankstyvas reagavimas leidžia pristabdyti plitimą.
Purškimas pienu ir jodu: ką svarbu žinoti?
Tarp mėgėjų populiarus naminis mišinys iš vandens, pieno ir jodo tirpalo, naudojamas lapams nupurkšti. Dažniausiai taikomos proporcijos yra 9 litrai vandens, 1 litras pieno ir 9–12 lašų jodo tirpalo, o paruoštą skystį rekomenduojama sunaudoti iš karto.
Purškiant svarbu sudrėkinti ne tik lapų viršų, bet ir apatines puses, kur dažnai laikosi ligų sukėlėjai. Praktikoje taip pat purškiamas dirvos paviršius aplink augalą, tačiau svarbiausia nepersistengti, nes per didelė jodo koncentracija gali pažeisti audinius.
Profilaktika svarbesnė už „gesinimą“
Jei akivaizdžių ligos požymių dar nėra, tokie purškimai neretai naudojami profilaktiškai kas maždaug dvi savaites. Pastebėjus pirmas dėmes ar apnašą, sodininkai dažnai purškia dažniau, tačiau svarbu stebėti augalo reakciją ir neapkrauti jo priemonėmis be reikalo.
Specialistai pabrėžia, kad vien purškimas stebuklų nepadarys, jeigu agurkai auginami per tankiai, nuolat šlampa lapai ar šiltnamyje trūksta vėdinimo. Riziką mažina laistymas ryte, vandens pylimas prie šaknų, geresnė oro cirkuliacija ir pažeistų lapų šalinimas, kad infekcija nespėtų išplisti.
Jeigu liga progresuoja ir apima didelę augalo dalį, gali prireikti registruotų augalų apsaugos produktų, parinktų pagal konkrečią ligą. Tokiais atvejais svarbu laikytis etiketėse nurodytų normų, terminų ir saugos reikalavimų, ypač kai derlius skinamas dažnai.
Leave a Reply