Birželį dauguma sodo ir dekoratyvinių augalų jau būna „įsivažiavę“ po pavasario starto, todėl genėjimas šiuo metu dažnai duoda geresnį efektą nei rudeninės radikalios intervencijos. Pašalinus pažeistas, susikertančias ar pernelyg tankinančias šakas, į lają patenka daugiau šviesos ir oro, o tai mažina grybinės kilmės ligų riziką.
Pradžioje vasaros genėjimas ypač svarbus pavasarį žydintiems krūmams, nes jų žiediniai pumpurai kitam sezonui formuojasi ant praėjusių metų ūglių. Jei tokie augalai nugenimi rudenį ar labai anksti pavasarį, dažnai pašalinami būsimi žiedai ir krūmas kitąmet pražysta gerokai kukliau.
Kokius krūmus genėti po žydėjimo?
Vos pasibaigus žydėjimui verta tvarkyti alyvas, forsitijas ir jazminus, nes būtent tada augalas pradeda „planuoti“ kitų metų žydėjimą. Dažniausiai pašalinami nužydėję žiedynai, dalis jaunų ūglių sutrumpinama, o seniems krūmams taikomas išretinimas, išpjaunant pačius seniausius stiebus prie žemės.
Birželis taip pat tinkamas metas koreguoti kai kurių anksti žydinčių dekoratyvinių krūmų formą, jei jie per daug išsikerojo ar prarado kompaktišką siluetą. Svarbu neperlenkti lazdos: per stiprus genėjimas gali paskatinti gausų vegetatyvinį augimą, bet susilpninti žiedų formavimąsi.
Gyvatvorės: pjauti atsargiai ir laiku
Gyvatvorėms birželis patogus tuo, kad pavasariniai prieaugiai jau aiškiai matomi, todėl lengviau išlaikyti norimą liniją ir tankį. Gyvatvorę geriau koreguoti reguliariai, lengvai trumpinant minkštus ūglius, nei kartą per sezoną atlikti labai stiprų pjūvį, po kurio augalas ilgai atsistato.
Genint spygliuočius, pavyzdžiui, tujas, rekomenduojama vengti gilaus pjūvio į seną medieną, nes ji gali nebeatželti arba atželti lėtai. Taip pat pravartu pasirinkti ne kaitriausią dienos metą, nes staiga atidengti lapai ir šakelės gali nukentėti nuo saulės.
Dar viena praktinė taisyklė – prieš pradedant darbus apžiūrėti gyvatvorės vidų. Birželį dalis paukščių vis dar peri ar maitina jauniklius, todėl neatsargus genėjimas gali sunaikinti lizdus.
Vaismedžiai: kodėl verta šalinti vilkūglius?
Obelims ir kriaušėms birželį dažnai taikomas vasarinis lajos retinimas, ypač šalinant vadinamuosius vilkūglius. Tai stačiai augantys, ilgi ir greitai besistiebiantys ūgliai, kurie dažniausiai mažai prisideda prie derėjimo, tačiau atima iš medžio energiją ir sutankina lają.
Jaunus vilkūglius paprasčiau pašalinti dar žalius, kol jie nesumedėjo: juos galima atsargiai išlaužti arba iškirpti prie pat pagrindo švariomis, aštriomis žirklėmis. Geresnė šviesos sklaida lajoje padeda vaisiams tolygiau nokti ir mažina drėgmės užsilaikymą, kuris palankus ligoms.
Su senesniais vaismedžiais dažniausiai pasiteisina nuoseklumas, o ne drastiškas vienkartinis retinimas. Per stipriai išgenėtas medis neretai atsako dar intensyvesniu vilkūglių augimu, todėl lajos tvarkymą verta išskaidyti per du ar tris sezonus.
Ko birželį geriau nedaryti?
Dažna klaida – visus augalus genėti pagal vieną schemą, neatsižvelgiant į tai, ant kokių ūglių jie krauna žiedus ir kaip reaguoja į pjūvį. Pavyzdžiui, rododendrai ir azalijos paprastai tvarkomi minimaliai, dažniausiai pašalinant tik nužydėjusius žiedynus, o ne trumpinant šakas.
Atsargiai reikėtų elgtis ir su kai kuriomis hortenzijomis, ypač tomis, kurios žydi ant pernykščių ūglių: netikslus genėjimas gali kainuoti visą kitų metų žydėjimą. Be to, genint per vėlai vasarą pavasarį žydinčius krūmus, jie gali nespėti suformuoti pumpurų iki šaltojo sezono.
Ne mažiau svarbūs ir įrankiai: bukas sekatorius ne švariai kerpa, o sužaloja audinius, todėl žaizdos gyja lėčiau ir didėja infekcijų rizika. Po genėjimo pravartu stebėti augalą kelias savaites, ypač jei oras drėgnas ir šiltas, nes tai palankios sąlygos grybinėms ligoms plisti.
Leave a Reply