Kas nutinka daržovėms po orų šuolių?
Birželį daržovių lysvėse dažnai pasikartoja tas pats scenarijus: vėsios naktys, liūtys ir staigūs temperatūros šuoliai sulėtina šaknų darbą, o lapai toliau intensyviai garina vandenį. Dėl to augalai patiria vadinamąjį abiotinį stresą ir pradeda augti lėčiau, net jei trąšų dirvoje netrūksta.
Dažnas signalas, kad sutriko mityba, yra lapų spalvos pokyčiai. Magnio trūkumui būdinga tarpgyslinė chlorozė, kai senesniuose lapuose gyslos lieka žalsvos, o audiniai tarp jų ima geltonuoti.
Vėsa ir permirkusi dirva taip pat mažina fosforo prieinamumą, todėl kai kurių augalų lapai gali įgauti violetinį atspalvį. Tuo metu agurkai, paprikos ar cukinijos dažniau tiesiog pristabdo augimą, atrodo „pavargę“, lapai pašviesėja.
Kada verta purkšti magnio sulfatu?
Magnio sulfatas, dar vadinamas Epsomo druska, augalams suteikia magnio ir sieros vandenyje tirpia forma. Magnis yra vienas svarbiausių chlorofilo komponentų, todėl jo stoka tiesiogiai atsiliepia fotosintezei ir augimo tempui.
Purkštas per lapus tirpalas gali veikti greičiau nei tręšimas per šaknis, kai jos dėl šalčio ar užmirkimo laikinai prasčiau siurbia maisto medžiagas. Vis dėlto tai turėtų būti pagalba po streso, o ne įprotis kas savaitę.
Praktikoje dažniausiai naudojamas 10 gramų magnio sulfato tirpalas 1 litrui vandens. Jei magnio trūkumo požymiai aiškūs ir ryškūs, koncentracija kartais didinama iki 20 gramų 1 litrui, tačiau perdozuoti nereikėtų.
Kaip purkšti, kad nepadarytumėte žalos?
Purkšti geriausia anksti ryte arba vakare, kai lapai neįkaitę nuo saulės ir tirpalas nespėja greitai išgaruoti. Purškiama smulkia dulksna, stengiantis padengti ir apatinę lapų pusę, kur gausu žiotelių.
Po lietaus būtina palaukti, kol lapai nudžius, o prieš prognozuojamus kritulius purškimą geriau atidėti, kad tirpalas nebūtų nuplautas. Jei po procedūros atsiranda nudegimų dėmių, kitą kartą verta mažinti koncentraciją ir vengti purkšti karštą dieną.
Svarbu suprasti, kad ne kiekvienas lapų pažeidimas reiškia magnio trūkumą. Pavyzdžiui, pomidorų viršūninis puvinys dažniau susijęs su kalcio apykaitos sutrikimu ir netolygiu laistymu, o vienodai blyškėjantys lapai neretai rodo azoto stoką.
Huminės rūgštys: pagalba šaknims po liūčių
Kai dirva po liūčių tampa sunki ir prastai įleidžia orą, augalams labiausiai nukenčia šaknys. Tokiu atveju dažnai minimos huminės ir fulvo rūgštys, kurios susidaro yrant organinėms medžiagoms ir yra siejamos su geresne dirvos struktūra bei maisto medžiagų prieinamumu.
Jos nėra klasikinės NPK trąšos, nes paprastai neteikia didelių azoto, fosforo ar kalio dozių. Tačiau jos gali padėti dirvai geriau išlaikyti drėgmę, skatinti mikroorganizmų aktyvumą ir sudaryti palankesnes sąlygas šaknų augimui.
Tokie preparatai dažniausiai naudojami laistant prie šaknų ir griežtai pagal gamintojo rekomenduojamą normą. Jei dirva dar labai permirkusi ir augalai akivaizdžiai „stovi“, su laistomais tirpalais verta palaukti kelias dienas, kol šaknų zonoje atsiras daugiau oro.
Daugiausia naudos iš šių priemonių paprastai gauna jautresnės šilumai kultūros, tokios kaip pomidorai, agurkai, paprikos, baklažanai ir moliūginės daržovės. Tačiau ilgalaikis stabilumas dažniausiai priklauso nuo nuoseklaus laistymo, purios dirvos ir mulčio, kuris sumažina temperatūros svyravimus.
Leave a Reply