Oro drėgmė namuose yra kur kas svarbesnė, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Sveikatai kenkia tiek per sausas, tiek per drėgnas oras. Todėl verta žinoti, kokia drėgmė laikoma tinkama, kaip ją pamatuoti ir kokiais būdais galima ją reguliuoti.
Skydiniuose daugiabučiuose gyventojai dažniausiai susiduria su pernelyg sausu oru – žiemą drėgmė neretai nukrenta net žemiau 20 proc. Tuo tarpu mūriniuose namuose dažnesnė kita problema: per didelė drėgmė, dėl kurios atsiranda pelėsis. Abiem atvejais tai gali rimtai apsunkinti kasdienybę ir paveikti savijautą.
Jei žiemą vargina dažni nosiaryklės uždegimai, dirginantis kosulys, kartojasi viršutinių ar apatinių kvėpavimo takų ligos, kaltos gali būti ne tik peršalimo infekcijos ar nusilpęs imunitetas. Dažna priežastis – sausas patalpų oras. Jis taip pat siejamas su išsausėjusia ir sudirgusia oda, suskilinėjusiais lūpų kampučiais, nepaaiškinamu nuovargiu, patinusiais paakiais ryte, užgulusia nosimi be slogos. Vaikams sausas oras gali paskatinti ir gerklų uždegimą.
Vis dėlto per drėgnas oras taip pat pavojingas. Drėgnoje aplinkoje sparčiai dauginasi dulkių erkės, o pelėsiai gamina sporas ir paskleidžia jas ore. Patekusios į kvėpavimo takus, jos gali sukelti kvėpavimo sutrikimus, alergijas, astmą ar net plaučių uždegimą. Pelėsis siejamas ir su kitomis sveikatos bėdomis – pavyzdžiui, ausies landos uždegimu, sinusitu, akies ragenos uždegimu ar įvairiais odos uždegimais.
Optimali oro drėgmė patalpose žiemą turėtų siekti 45–60 proc., o vasarą – 40–55 proc. Drėgmę patogiausia stebėti drėgmės matuokliu (higrometru) – tai prietaisas, kuris turėtų būti kiekvienuose namuose. Jei rodmenys nuolat mažesni arba didesni už rekomenduojamas ribas, verta imtis veiksmų.
Sausas oras neigiamai veikia ne tik žmones. Drėgmės trūkumas kenkia ir augintiniams, kambariniams augalams bei natūralioms interjero medžiagoms. Veiksmingiausias būdas drėgmę padidinti – kokybiškas oro drėkintuvas, kuris vandenį paverčia garais ir juos paskleidžia ore. Svarbu, kad prietaiso galingumas atitiktų patalpos dydį.
Jei drėkintuvo įsigyti nenorite arba negalite iš karto, drėgmę galima kiek padidinti ir paprastesniais būdais: naudoti ant radiatoriaus kabinamus garintuvus, interjero fontanėlius ar ant radiatoriaus padėtą dubenėlį su vandeniu. Į vandenį galima įlašinti kelis lašus eterinio aliejaus, tačiau reikia suprasti, kad drėgmė dažniausiai padidės tik keliais procentais. Trumpam drėgmę pakelia ir džiovinamas skalbinys kambaryje, ant radiatorių ištiesti drėgni rankšluosčiai, taip pat didesnis kiekis kambarinių augalų.
Jeigu namuose, priešingai, per drėgna, ant langų kaupiasi kondensatas, o kambario kampuose ar ant sienų atsiranda pelėsis, sprendimai paprastai būna sudėtingesni. Vis dėlto drėgmę galima bent iš dalies sumažinti: gaminant maistą visada įjungti gartraukį, o maudantis ar prausiantis – trumpai, bet intensyviai vėdinti, kad garai pasišalintų į lauką.
Laikinai pagelbėti gali ir oro sausintuvas. Jis veikia taip: įtraukia drėgną orą, drėgmę sukondensuoja, surenka į talpą, o pašildytą orą grąžina į patalpą. Svarbu, kad sausinama patalpa būtų uždaryta, o prietaiso galingumas atitiktų jos plotą.
Šaltinis: autorinis straipsnis, „Houseandgarden.co.uk“, „Housebeautiful.com“, „Womanandhome.com“
Leave a Reply