Ką dar verta sėti rugpjūtį?
Rugpjūtis darže dažnai tampa antrųjų sėjų mėnesiu, kai po ankstyvų bulvių, česnakų ar žirnių atsiranda laisvų lysvių. Tačiau ne visos daržovės spėja subręsti iki vėsesnių orų, todėl šiuo metu geriausiai tinka greitai augantys lapiniai augalai, prieskoninės žolelės ir smulkesnius šakniavaisius formuojančios kultūros.
Didelę reikšmę turi sėjos laikas: kelių savaičių skirtumas gali lemti, ar augalai pasieks derliui tinkamą dydį. Pirmoje rugpjūčio pusėje pasirinkimas platesnis, o mėnesio pabaigoje saugiau rinktis ypač greitai augančias lapines daržoves ir veisles, skirtas rudeniniam auginimui.
Vienas patikimiausių pasirinkimų antram derliui yra ridikėliai, kurie, priklausomai nuo veislės ir sąlygų, subręsta maždaug per 25–40 dienų. Trumpėjanti diena mažina riziką, kad ridikėliai per anksti išleis žiedynstiebius, kas dažniau nutinka pavasario pabaigoje ar vasarą per kaitras.
Kad derlius nesusikoncentruotų į vieną savaitę, sėją galima kartoti kas 7–10 dienų. Svarbiausia išlaikyti tolygią dirvos drėgmę, nes kaitaliojantis sausrai ir gausiam laistymui šakniavaisiai linkę skilinėti.
Rugpjūtį itin dėkingi ir greitai derantys lapiniai augalai, tokie kaip rukola, mizuna bei komatsuna. Jaunus lapus neretai galima skinti po kelių savaičių, o derlių prailgina nuoseklus lapų skynimas paliekant augalo centrą atželti.
Vis dėlto verta prisiminti sėjomainą: rukola, mizuna ir komatsuna priklauso bastutinių šeimai, todėl jų nereikėtų sėti ten, kur prieš tai augo kopūstai, brokoliai, žiediniai kopūstai, lapiniai kopūstai ar ridikėliai. Taip mažinama ligų ir kenkėjų kaupimosi rizika.
Rudeniniam derliui tinka ir špinatai, nes jie prasčiau jaučiasi per ilgas dienas ir aukštą temperatūrą, kai greitai pereina į žydėjimą. Pasėti rugpjūčio pradžioje jie dažnai duoda švelnesnius, sultingesnius lapus, o nedidelės šalnos paprastai dar nereiškia sezono pabaigos.
Jei špinatai pasėjami vėliau ir ruduo būna švelnus, jie gali peržiemoti ir atželti anksti pavasarį, ypač jei augalai pridengiami daržo danga. Tai praktiškas būdas išnaudoti lysvę be papildomų investicijų.
Dar vienas patikimas pasirinkimas yra valgomoji žiemė, kuri, nepaisant trapios išvaizdos, gana gerai pakelia vėsesnį orą. Ją galima sėti visą rugpjūtį, o palankiomis sąlygomis ir rugsėjo pradžioje, tuomet derlius gali tęstis iki vėlyvo rudens ar net žiemos.
Žiemė geriausiai auga saulėtoje arba lengvai pritemdytoje vietoje, laidžioje ir vidutiniškai drėgnoje dirvoje. Sėklų nereikėtų užberti storu sluoksniu, pakanka plonai pridengti ir lengvai prispausti.
Pirmoji rugpjūčio pusė dažnai laikoma paskutiniu saugesniu terminu sėti pekininį kopūstą tiesiai į dirvą, jei siekiama rudeninio derliaus. Šiai kultūrai būtina derlinga, drėgmę išlaikanti žemė ir reguliarus laistymas, nes vandens trūkumas stabdo augimą ir apsunkina gūžių formavimąsi.
Praktika rodo, kad pekininis kopūstas nemėgsta persodinimo, todėl patikimiau sėti iš karto į nuolatinę vietą. Sudygus augalus svarbu išretinti pagal veislės poreikius, kad gūžės turėtų pakankamai erdvės augti.
Sėjos kitam sezonui ir žaliajai trąšai
Rugpjūtį darže galima sėti ne tik tam, kad derlius būtų šiemet. Antroje mėnesio dalyje dažnai sėjami žieminiai svogūnai, kurie iki šalčių turi spėti įsitvirtinti ir išauginti kelis lapus, bet neturėtų per daug suvešėti, kad būtų atsparesni žiemojimui.
Taip pat sėjami daugiamečiai prieskoniniai ir lapiniai augalai, pavyzdžiui, laiškiniai česnakai ar rūgštynės, kurie įsitvirtinę tame pačiame plote gali augti kelis sezonus. Šiltesnėse vietovėse pasiteisina ir kai kurių šakniavaisių sėja, planuojant derlių kitais metais.
Jei papildomų daržovių nebereikia, laisvas lysves verta užsėti žaliajai trąšai skirtomis kultūromis, vadinamaisiais posėliais. Tokie augalai saugo dirvos paviršių nuo perdžiūvimo ir liūčių poveikio, padeda slopinti piktžoles ir ilgainiui gerina dirvos struktūrą.
Greitai auganti facelija dažnai minima kaip universalesnis variantas, nes nėra artimai susijusi su daugeliu populiarių daržovių, todėl lengviau įkomponuojama sėjomainoje. Jei spėja pražysti, ji pritraukia apdulkintojus, tačiau svarbu ją nupjauti iki subrandinant sėklas.
Garstyčios taip pat greitai augina žaliąją masę, bet jos priklauso bastutiniams, todėl netinka ten, kur auginami kopūstai ar kiti šios šeimos augalai. Tokiu atveju didėja rizika, kad dirvoje kauptųsi būdingos ligos, o daržovės kitą sezoną būtų jautresnės.
Šiltesnėmis rugpjūčio savaitėmis kai kas renkasi grikius, kurie sparčiai uždengia dirvą ir padeda pristabdyti piktžoles, tačiau jie labai jautrūs šalnoms. Jei lysvė atsilaisvina tik rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjį, dažnas pasirinkimas yra žieminiai rugiai, saugantys dirvą per žiemą.
Kaip prižiūrėti rugpjūčio sėją?
Didžiausias rugpjūčio sėjos priešas yra dirvos perdžiūvimas, nes įkaitusi žemė greitai netenka drėgmės, o trumpalaikė sausra gali nutraukti dygimą. Prieš sėją verta pašalinti augalų liekanas ir piktžoles, paviršių supurenti bei, jei reikia, įmaišyti subrendusio komposto.
Laistant pravartu sudrėkinti vageles dar prieš beriant sėklas, kad vėliau vandens srovė jų neišplautų. Pirmomis dienomis laistymas turėtų būti dažnesnis ir švelnus, o augalams sustiprėjus galima laistyti rečiau, bet gausiau.
Per kaitras padeda lengvas pritemdymas daržo danga arba šešėliavimo tinklu, kad dirva mažiau įkaistų ir lėčiau garuotų vanduo. Taip pat naudinga plona smulkios mulčio dangos juosta, tačiau jos nereikėtų užberti storai ant ką tik pasėtų plotų, kol sėklos dar neišdygo.
Rugpjūtį svarbi ir kenkėjų kontrolė: spragės neretai greitai apgraužia ridikėlių, rukolos ar azijietiškų kopūstų lapus, o jauniems pekininio kopūsto daigams pavojingos vikšrų bei šliužų pažaidos. Reguliari apžiūra ir apsauginė smulkių akučių danga dažnai leidžia išvengti didžiausių nuostolių.
Antras derlius nereikalauja naujo daržo, tik tikslaus augalų parinkimo ir drėgmės disciplinos. Net nedidelė lysvė rudenį gali duoti kelias bangas lapinių daržovių, ridikėlių ar prieskoninių žolelių, o posėlis padeda paruošti dirvą kitam sezonui.
Leave a Reply