10 įspūdingų dekoratyvinių žolių: pasirinksite ne tas ir jos per sezoną užvaldys sklypą

Written by

in

Dekoratyvinės žolės pastaraisiais metais tapo vienu populiariausių sprendimų šiuolaikiniuose gėlynuose: jos suteikia lengvumo, judesio ir struktūros, o daugeliui rūšių nereikia intensyvios priežiūros. Tačiau specialistai perspėja, kad renkantis svarbu įvertinti ne tik grožį, bet ir augimo būdą, nes dalis žolių gali greitai išplisti ir tapti sunkiai suvaldoma problema.

Dauguma dekoratyvinių žolių geriausiai atsiskleidžia saulėtoje vietoje ir laidžioje dirvoje, o jų privalumas yra ilgas dekoratyvumo sezonas. Net ir nužydėjus, varpos bei stiebai dažnai išlieka puošnūs iki žiemos, todėl augalai vertinami ir natūralistiniuose, ir minimalistiniuose želdynuose.

Kaip atpažinti plintančias rūšis?

Praktiškiausias kriterijus renkantis dekoratyvines žoles yra šaknynas. Keru augančios rūšys ilgainiui platėja lėtai, jas lengva dauginti dalijant, o gėlyne jos išlaiko tvarkingą formą ir aiškias ribas.

Kita grupė formuoja ilgus šliaužiančius šakniastiebius ir gali greitai užimti naujas vietas, ypač lengvesnėje, reguliariai laistomoje dirvoje. Tokiu atveju vien tik genėjimo neužtenka, o kovą su išplitusia žole dažnai tenka tęsti kelis sezonus.

Ką daryti pasodinus?

Pirmaisiais metais lemiamas veiksnys yra įsišaknijimas: po pasodinimo augalą verta gausiai palaistyti, o per pirmąją vegetaciją laistyti tada, kai užsitęsia sausra. Vėliau daug rūšių tampa atsparesnės ir geriau pakelia trumpalaikį drėgmės trūkumą.

Įprasta priežiūra paprasta: žiemos pabaigoje ar ankstyvą pavasarį pernykščiai stiebai nukerpami, kad netrukdytų naujam augimui. Jei keras viduryje pradeda retėti arba augalas perauga jam skirtą vietą, jis atjauninamas dalijant ir persodinant dalį kerų.

10 dekoratyvinių žolių idėjų

Mažoji barzdūnė, dažnai vertinama dėl melsvai žalių lapų ir ryškaus rudeninio atspalvio, gerai prisitaiko prie skirtingų dirvų ir drėgmės režimo. Daugelyje želdynų ji pasirenkama dėl aiškios vertikalios formos ir natūralistinio vaizdo.

Šluotsmilgės dažnai sodinamos kaip kompozicijos akcentas, nes išsiskiria varpų gausa ir suteikia gėlynui lengvos bangos efektą. Vis dėlto verta rinktis veisles, kurios auga keru ir nekuria agresyvių šakniastiebių.

Nendrinis lendrūnas vertinamas dėl ankstyvo dekoratyvumo ir stačių, tvarkingų kerų. Jis tinka tiek saulėkaitai, tiek pusšešėliui, o veislės su šviesesnėmis juostomis lapuose suteikia gėlynui daugiau kontrasto.

Rykštėtoji sora patinka ne tik dėl spalvų, bet ir dėl naudos gamtai: subrendusios sėklos gali tapti lesalu paukščiams šaltuoju sezonu. Ši žolė dažnai rekomenduojama želdynams, kuriuose siekiama mažesnės priežiūros ir didesnio atsparumo sausrai.

Kininis miskantas yra vienas įspūdingiausių pasirinkimų didesnėms erdvėms: jis suformuoja didelius kerus ir rudenį pasipuošia šluotelinėmis varpomis. Renkantis svarbu numatyti vietą, nes skirtingos veislės gali užaugti labai skirtingo aukščio ir pločio.

Muhlenbergija išsiskiria švelniai rožiniais žiedynais, kurie iš tolo primena lengvą miglą. Ji geriausiai atrodo saulėje ir laidžioje dirvoje, o dekoratyvumo piką dažniausiai pasiekia vasaros pabaigoje ir rudenį.

Plunksninis eraičinas džiugina lengvomis, plunksnų įspūdį kuriančiomis varpomis ir gerai tinka sausesnėms, skurdesnėms vietoms. Tai pasirinkimas tiems, kurie nori natūralaus vaizdo, bet nenori sudėtingos priežiūros.

Pampinė kortaderija dėl aukščio ir didelių šluotų tampa tikru sodo akcentu, tačiau šiltesniuose regionuose ji gali elgtis agresyviai. Prieš sodinant verta pasitikrinti vietos rekomendacijas ir rinktis neplintančias veisles, o augalui skirti pakankamai erdvės.

Melsvoji kostrava tinka mažiems plotams, alpinariumams ir apvadams, nes išlieka kompaktiška ir ryškiai melsva. Ji gerai pakelia sausrą, todėl dažnai pasirenkama ten, kur laistymas ribotas.

Cilindrinė imperata žavi ryškėjančiais raudonais lapais, kurie sukuria stiprų spalvinį akcentą. Kad spalva būtų sodri, augalui paprastai reikia daugiau šviesos, o geriausiai jis auga lengvesnėje, neužmirkstančioje dirvoje.

Planuojant gėlyną specialistai pataria derinti kelias skirtingų aukščių ir faktūrų žoles, bet kartu palikti pakankamai vietos kiekvienam kerui išsiplėsti. Taip išvengsite situacijos, kai po kelių sezonų puošnus akcentas virsta sunkiai suvaldoma žalumos siena.

Comments

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *