Kada skruzdėlės tampa problema?
Kelios skruzdėlės lysvėje dažniausiai nėra bėda: jos purena dirvą, perneša organines liekanas ir prisideda prie natūralaus skaidymo procesų. Dėl požeminių takų dirva geriau vėdinasi, o tai kai kuriems augalams net gali būti naudinga.
Problema prasideda tuomet, kai skruzdėlių smarkiai padaugėja, jos įsikuria vazonuose, daržovių lysvėse ar prie ką tik pasodintų daigų. Dar vienas aiškus signalas – masinis jų judėjimas augalų stiebais ir lapais, ypač kai kartu pastebimi amarai.
Kodėl skruzdėlės dažnai „ateina“ su amarais?
Skruzdėlės mėgsta saldžią lipnią medžiagą, kurią išskiria amarai, todėl neretai „gano“ jų kolonijas. Praktikoje tai reiškia, kad skruzdėlės gali saugoti amarus nuo natūralių priešų ir net padėti jiems persikelti į kitas augalo dalis.
Dėl to vien skruzdėlių išvaikymas ne visada išsprendžia situaciją: jei amarai lieka, maisto šaltinis niekur nedingsta. Todėl kovojant su skruzdėlėmis verta vienu metu apžiūrėti augalus ir, jei reikia, imtis priemonių prieš amarus.
Natūralūs būdai, kuriuos renkasi sodininkai
Jei situacija nėra ekstremali, pirmiausia rekomenduojama pradėti nuo švelnesnių, mechaninių ir kvapais paremtų sprendimų. Jie dažniau veikia kaip atbaidymas ar maršruto „nutraukimas“, o ne visos kolonijos sunaikinimas, tačiau mažesniuose sklypuose to dažnai pakanka.
Pirmasis paprastas metodas – gausiai palaistyti vietą, kur matomas lizdas. Vanduo gali suardyti takus ir paskatinti koloniją persikelti, bet jei lizdas giliai, efektas gali būti laikinas ir procedūrą teks kartoti.
Kita priemonė – diatomitinė žemė, kurią sodininkai barsto plonu sluoksniu ant skruzdėlių takų ar aplink vazonus. Smulkios dalelės pažeidžia vabzdžių išorinį sluoksnį ir skatina išdžiūvimą, tačiau svarbiausia sąlyga – priemonė turi išlikti sausa, todėl po lietaus jos poveikis silpnėja.
Atbaidymui neretai naudojamas ir acto bei vandens tirpalas, kuriuo nuvalomi ar apipurškiami skruzdėlių takai bei įėjimai į lizdą. Stiprus kvapas gali „užmaskuoti“ feromonų pėdsakus, bet tirpalo nereikėtų pilti ant dirvos ar purkšti tiesiai ant augalų, nes rūgštingumas gali juos pažeisti.
Dar vienas populiarus pasirinkimas – cinamonas: jo kvapas skruzdėlėms nemalonus, todėl pabarstytas ant judėjimo takų gali sumažinti aktyvumą. Vis dėlto tai dažniausiai nėra ilgalaikis sprendimas, jei šalia vis dar yra lengvai pasiekiamo maisto.
Trumpalaikei „užtvarai“ kartais pasitelkiami ir kavos tirščiai, pabarstomi plonu sluoksniu ten, kur skruzdėlės vaikšto dažniausiai. Po lietaus priemonę tenka atnaujinti, be to, nereikėtų pilti storai prie pat augalų šaknų zonos.
Kaip padaryti, kad skruzdėlės negrįžtų?
Ilgalaikis rezultatas dažniausiai pasiekiamas ne vien atbaidant skruzdėles, o panaikinant tai, kas jas traukia. Svarbu reguliariai surinkti nukritusius ir pradėjusius pūti vaisius, nepalikti saldžių gėrimų ar maisto likučių, o taip pat stebėti, ar sode neatsirado amarų.
Taip pat verta sumažinti vietas, kuriose kaupiasi drėgmė, ir pašalinti nereikalingas slėptuves prie lysvių. Skruzdėlės yra natūrali sodo ekosistemos dalis, todėl, jei jų nedaug ir jos nekenkia augalams, dažnai pakanka apsiriboti prevencija ir švelnesnėmis priemonėmis.
Leave a Reply