Daugelis užaugusių kaime ar priemiestyje prisimena vadinamąjį božį chlebuką – augalą, botanikoje žinomą kaip šlazas zaniedbany (Malva neglecta), dar vadinamą laukiniu šlazu. Pavadinimas kilo dėl plokščių, apvalių vaisių, primenančių mažus duonos kepalėlius.
Šiandien šlazas dažniausiai laikomas paprasta daržo ar vejos piktžole ir kruopščiai naikinamas. Vis dėlto vadinamosios indikatorinės rūšys neretai duoda užuominų apie augavietę, nors vien augalo buvimas nėra tikslus dirvos tyrimas.
Ką šlazas signalizuoja apie dirvą?
Šlazas yra prisitaikantis, tačiau dažniau įsikuria ten, kur gauna daug šviesos. Jeigu jis nuolat dygsta tame pačiame plote, tikėtina, kad tai atvira, saulėta vieta, o ne drėgnas, tankiai užpavėsintas kampas.
Šis augalas dažnai pasirodo dirvoje, kurioje netrūksta maisto medžiagų ir organinės medžiagos. Jį galima rasti prie komposto vietų, buvusiose žolės ar augalinių atliekų krūvose, tręštuose gėlynuose ar daržo lysvėse.
Dar viena užuomina susijusi su drėgme: šlazas paprastai nemėgsta nuolat užmirkusių plotų, kur ilgai stovi vanduo. Dėl stiprios liemeninės šaknies jis geriau pakelia trumpalaikį sausros periodą, nes gali pasiekti gilesnius drėgmės sluoksnius.
Šlazas priskiriamas ruderaliniams augalams, mėgstantiems žmogaus paveiktas vietas. Todėl jis dažnai dygsta prie tvorų, pastatų pamatų, šaligatvių ir trypiamų takelių, kur dirva būna suspausta ir periodiškai sujudinama.
Kodėl vien šlazo neužtenka dirvai įvertinti?
Internete galima rasti teiginių, kad šlazo buvimas esą tiksliai parodo dirvos pH ar net azoto kiekį. Specialistai pabrėžia, kad tai per didelis supaprastinimas, nes Malva neglecta pasižymi plačia ekologine tolerancija ir gali augti skirtingose dirvose.
Praktiškai šlazas patikimiau pasako ne apie tikslius skaičius, o apie bendras sąlygas: šviesą, žmogaus sutrikdytą gruntą ir dažnai neblogą dirvos potencialą. Jei planuojate reiklesnį daržą, tikslingiausia atlikti paprastą pH ir maisto medžiagų tyrimą, nes tik jis parodo realų dirvos „profilį“.
Rauti ar palikti?
Jei šlazas išdygo vejoje ar lysvėje, kur konkuruoja su auginamais augalais, jį paprasčiau pašalinti jauną. Vėliau, sustiprėjus šaknims, išrovimas be įrankio dažnai tampa sudėtingas, o paliktas augalas spėja subrandinti sėklas.
Kita vertus, atokesniame sklypo kampe šlazas gali būti naudingas apdulkintojams, nes žydi ilgai – dažniausiai nuo vasaros pradžios iki rudens. Be to, tradicinėje žolininkystėje šlazo lapų preparatai siejami su burnos ir gerklės dirginimo mažinimu bei sauso kosulio palengvinimu.
Taigi, šlazas sode nebūtinai reiškia problemą: dažnai tai ženklas, kad vieta saulėta, dirva nėra visiškai nualinta ir ją veikia žmogaus veikla. Vis dėlto planuojant tikslius daržo darbus, patikimiausias kelias išlieka dirvos tyrimas, o ne spėjimai pagal vieną augalą.
Leave a Reply