Granuliuotas mėšlas daugeliui sodininkų tampa patogiu pasirinkimu, kai norisi pagerinti dirvą be aitraus kvapo ir sudėtingo sandėliavimo. Tačiau ne kiekvienas maišas yra vienodos kokybės, o prastas produktas gali būti neefektyvus arba net pakenkti augalams.
Pirmas dalykas parduotuvėje – granulių būklė. Kokybiškas granuliuotas mėšlas paprastai būna kietas, sausas, mažai dulka, o granulės panašaus dydžio ir nesubyra į miltus dar pakuotėje.
Vertas dėmesio ir sausosios medžiagos rodiklis, jei jis nurodytas etiketėje. Dažniausiai kokybiškesni produktai turi apie 85–90 proc. sausosios medžiagos, todėl trąša būna labiau koncentruota ir ekonomiškesnė, nes mažesnis kiekis duoda aiškesnį efektą.
Kitas signalas – kvapas. Kontroliuotos fermentacijos, terminio apdorojimo ir džiovinimo procesai paprastai sumažina aitrų, pūvančiai būdingą kvapą, kartu padeda sunaikinti dalį ligų sukėlėjų ir piktžolių sėklų.
Renkantis pakuotę verta ieškoti aiškios informacijos: mėšlo rūšies, grynosios masės, datos ir tikslių normų. Jei etiketėje daug pažadų apie natūralumą, bet nėra jokių parametrų ir kilmės paaiškinimo, tai ženklas būti atsargiems.
Dažniausios klaidos tręšiant
Viena tipinių klaidų – neatsižvelgti į augalų poreikius. Granuliuotas mėšlas gali šiek tiek kelti dirvos pH, todėl daugumai daržo augalų tai tinka, bet ryškiai rūgščią dirvą mėgstančioms kultūroms, pavyzdžiui, šilauogėms ar rododendrams, tai gali būti netinkama.
Dar viena klaida – granuliuotą mėšlą naudoti kartu su kalkinimu. Šiuos darbus rekomenduojama atskirti mažiausiai 4 savaitėmis, nes priešingu atveju dalis maisto medžiagų, ypač azoto ir fosforo, gali tapti mažiau prieinamos augalams.
Per didelis kiekis, ypač paliktas dirvos paviršiuje, gali didinti druskingumą ir silpninti šaknų darbą. Trąša taip pat veikia prasčiau, jei granulės barstomos ant storos mulčio dangos ar agroplėvelės, nes neturi tiesioginio kontakto su dirva.
Geriausias praktinis sprendimas – granules sekliai įmaišyti į viršutinį dirvos sluoksnį ir po to palaistyti. Taip maisto medžiagos pradeda tolygiau skverbtis, o mineralizacija vyksta stabiliau.
Kurią mėšlo rūšį rinktis?
Dažniausiai parduodamas galvijų, arklių ir paukščių granuliuotas mėšlas. Skirtumai svarbūs: galvijų mėšlas laikomas universaliausiu ir švelnesniu, dažnai pasirenkamas daržovėms, gėlėms bei dekoratyviniams krūmams.
Arklių mėšlas paprastai būna labiau koncentruotas ir greičiau veikiantis, todėl neretai rekomenduojamas sunkesnėms, šaltesnėms, molingoms dirvoms gerinti. Jis dažnai pasirenkamas ir didesnio apetito daržovėms, kurioms reikia daugiau maisto medžiagų.
Paukščių mėšlas dažniausiai veikia greičiausiai, tačiau jo perdozuoti lengviausia, nes jis ypač turtingas azotu. Dėl to tręšiant būtina griežtai laikytis normų, o jautresniems augalams ar šakniniams daržo augalams jis ne visada yra tinkamiausias pasirinkimas.
Jei kyla abejonių, saugiausia laikytis gamintojo nurodymų ir pradėti nuo mažesnių normų, stebint augalų reakciją. Tinkamai parinktas granuliuotas mėšlas pirmiausia gerina dirvos struktūrą, drėgmės laikymą ir mikrobiologinį aktyvumą, o poveikis derliui dažniausiai ryškėja palaipsniui.
Leave a Reply