Kad rožės kitąmet gausiai žydėtų, rudenį joms reikia atidesnės priežiūros. Pašalinus vaisius ir vadinamuosius laukinius ūglius augalas neeikvos vertingų maisto medžiagų ir lengviau peržiemos. Žemiau – kaip juos atpažinti ir kaip rožes teisingai paruošti žiemai.
Kaip ir daugelis kitų žydinčių augalų, rožės po žydėjimo suformuoja vaisius. Jie atima iš augalo maisto medžiagas, todėl juos verta pašalinti. Stambiažiedes rožes trumpinkite tiesiai virš aukščiausio gerai išsivysčiusio pumpuro, o daugiažiedes – tiesiai po nužydėjusiu žiedynu.
Tuomet apžiūrėkite, ar rožė neaugina poskiepio atžalų, dar vadinamų laukiniais ūgliais. Tai stiprūs, aukšti, stačiai augantys ūgliai, kurie rožei atima jėgas ir gali ją net pražudyti, todėl juos būtina kuo greičiau pašalinti. Dažnai juos nesunku pastebėti: jie būna šviesesnės spalvos ir rečiau apaugę lapais nei kiti ūgliai. Vis dėlto kartais jie beveik nesiskiria, todėl verta pasitikrinti papildomai.
Jei nesate tikri, ar tai laukinis ūglis, prie įtartino ūglio šiek tiek atkaskite žemę. Jeigu pamatysite, kad ūglis auga iš vietos, iš kurios formuojasi pagrindinės šakos (iš poskiepio), tai ir yra atžala. Tokį ūglį reikia tuoj pat pašalinti: atidenkite vietą, kur jis išauga iš šaknų, ir atskirkite be jokių likučių. Jei ūglis išauga ant kamieno, nupjaukite jį kuo arčiau kamieno ir stebėkite, ar toje vietoje neatsiranda naujų atžalų.
Rožės būna įvairių tipų, kuriuos patogu skirstyti į krūmines, vijoklines ir stiebines (medelio formos). Kiekvienai grupei žiemojimui taikomi šiek tiek skirtingi principai.
Krūminių rožių jautriausia vieta paprastai yra pasislėpusi maždaug 3–5 cm po dirvos paviršiumi. Kad augalas neapšaltų, supilkite ant jo 15–20 cm aukščio žemės kauburėlį. Susidariusias vageles galima užpildyti sausais lapais. Taip pat verta prisiminti taisyklę: kuo mažiau rožes rudenį karpysite, tuo jos bus atsparesnės žiemą. Geriausia tik šiek tiek patrumpinti viršūnes ir pašalinti seną medieną.
Vijoklinėms rožėms, ypač jautresnėms veislėms, ūglius nuimkite nuo atramų, paguldykite ant žemės ir uždenkite eglišakėmis. Atsparesnėms veislėms dažniausiai pakanka eglišakių prie šaknų.
Stiebinėms (medelio formos) rožėms, jei tik dar įmanoma, lają palenkite prie žemės ir pritvirtinkite tvirtu kuolu. Tai darykite tik tada, kai nėra šalčio. Nuo lapkričio vidurio lają nuvalykite nuo lapų, lajos ūglius suriškite tarpusavyje ir pritvirtinkite prie žemės. Ant lajos užpilkite apie 10 cm žemės, tačiau ūglių viršūnių neuždenkite. Senesniems augalams, kuriuos lenkiant galima nulaužti, prie lajos ūglių pririškite eglišakių arba ilgos šiaudų dangos – tokios apsaugos paprastai pakanka.
Šaltinis: autorsky straipsnis.
Leave a Reply