Pagal Aplinkos oro apsaugos įstatymą nuo gegužės 1 d. įsigalios draudimas deginti kietąjį iškastinį kurą:
- kurorto statusą turinčiose gyvenvietėse;
- miestuose, kuriuose gyvena daugiau nei 50 tūkst. gyventojų: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje.
Draudimas apima visą kietąjį iškastinį kurą, t. y.:
- akmens anglį (antracitą, bitumines anglis);
- rudąją anglį (lignitą);
- koksą ir puskoksį;
- durpių kurą.
Šie energijos ištekliai yra neatsinaujinantys ir laikomi vienais didžiausių oro taršos šaltinių.
Svarbu pažymėti, kad draudimas netaikomas tais atvejais, kai šis kuras pramonėje naudojamas kaip technologinis kuras.
Patikrinimai ir sankcijos
Kontrolę vykdys įgalioti savivaldybių specialistai. Jie reaguos į gyventojų pranešimus ir rinks objektyvius įrodymus.
Taip pat pabrėžiama, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą atsakomybė negali būti grindžiama spėlionėmis ar nuomone: pažeidimas turi būti įrodytas neabejotinai, o visos abejonės vertinamos asmens naudai.
Administracinių nusižengimų kodekso 242 straipsnio 4 dalyje numatytas įspėjimas arba piniginė bauda:
- gyventojams – įspėjimas arba bauda nuo 60 iki 300 eurų;
- juridinių asmenų vadovams ar atsakingiems asmenims – bauda nuo 170 iki 1170 eurų.
Kiek žmonių tai palies?
Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, kietąjį iškastinį kurą šildymui naudoja palyginti nedidelė gyventojų dalis – apie 1–2 proc. Daugumai gyventojų šie pokyčiai tiesioginės įtakos neturės, tačiau jie svarbūs siekiant gerinti oro kokybę.
Siūlomos alternatyvos ir paramos galimybės
Gyventojams rekomenduojama rinktis mažiau taršius šildymo būdus:
- šilumos siurblius;
- biokuro (medienos granulių) katilus;
- prisijungimą prie centralizuoto šildymo;
- kitus atsinaujinančius energijos šaltinius.
Parama senų, neefektyvių katilų keitimui ir atsinaujinančių energijos šaltinių diegimui teikiama per Lietuvos energetikos agentūros administruojamas programas.
Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus informacija
Iliustracija sugeneruota DI
Leave a Reply