Pasibaigus pagrindiniams daržo darbams dalis lysvių lieka tuščios, o dirva greitai praranda struktūrą ir maisto medžiagas. Vienas patikimiausių būdų to išvengti yra žalioji trąša, kai į lysves trumpam pasėjami greitai augantys augalai, vėliau įterpiami į dirvą arba paliekami kaip mulčias.
Vienas iš populiariausių pasirinkimų yra aliejinis ridikas. Jis per trumpą laiką suformuoja daug žalios masės, o jo ilgesnės šaknys padeda natūraliai supurenti dirvą, pagerinti oro ir vandens patekimą į gilesnius sluoksnius. Dėl to pavasarį lysvės dažnai būna lengviau įdirbamos, o žemė mažiau susislėgusi.
Aliejinis ridikas vertinamas ir dėl to, kad uždengia dirvos paviršių, todėl sumažėja erozijos rizika ir drėgmė išgaruoja lėčiau. Tankesnė augalų danga taip pat slopina piktžoles, kurios rudenį itin greitai sudygsta tuščiose lysvėse. Be to, žalia masė, suirta dirvoje, papildo ją organine medžiaga, kuri svarbi humusui ir dirvos gyvybingumui.
Kada ir kaip sėti ridiką
Aliejinį ridiką dažniausiai sėjama iškart po paskutinių derliaus nuėmimų, kai tik atsilaisvina lysvė. Praktikoje tai dažniausiai būna rugpjūčio ar rugsėjo laikotarpis, o šiltesnį rudenį sėją galima tęsti ir vėliau, svarbiausia, kad augalas spėtų paaugti iki šalnų.
Prieš sėją pakanka nuimti augalų liekanas ir išravėti piktžoles, giliai perkasinėti nebūtina. Sėklos dažniausiai sėjamos eilutėmis, paliekant apie 15 centimetrų tarpus, ir užberiamos plonu žemės sluoksniu. Pasėjus naudinga lengvai prispausti dirvą ir palaistyti, kad sėklos greičiau sudygtų.
Renkantis vietą svarbu atsižvelgti į sėjomainą. Aliejinis ridikas dažniausiai gerai tinka po bulvių, svogūnų, česnakų, ankštinių ar pomidorų, tačiau jo nerekomenduojama sėti ten, kur prieš tai augo kopūstiniai augalai, nes jie priklauso tai pačiai šeimai ir gali dalintis panašiomis ligomis bei kenkėjais.
Ką daryti prieš žiemą
Rudenį, kai ridikas užaugina pakankamai masės, yra keli keliai. Vienas jų yra augalus nupjauti ir žaliąją masę sekliai įmaišyti į viršutinį dirvos sluoksnį, kad ji pradėtų irti ir papildytų dirvą organine medžiaga. Mažesniame darže patogu žaliąją masę palikti paviršiuje kaip mulčią.
Kitas būdas yra ridiką palikti žiemoti iki pirmų stipresnių šalčių. Nušalę augalai sudaro apsauginį sluoksnį, kuris mažina dirvos plikimą ir padeda išlaikyti drėgmę, o pavasarį liekanas galima įterpti į dirvą. Jei planuojate ankstyvas pavasario sėjas, verta palikti laiko, kad augalinės liekanos pradėtų skaidytis ir netrukdytų naujų kultūrų startui.
Leave a Reply