Krašto apsaugos ministerija (KAM), plėtodama gynybiniams pajėgumams reikalingą infrastruktūrą, stiprina bendradarbiavimą su savivaldybėmis, kurių teritorijose veikia kariniai poligonai ir karinio mokymo teritorijos. Šioms savivaldybėms šiemet iš gynybai skiriamo biudžeto numatyta skirti daugiau nei 11 mln. eurų – lėšos bus paskirstomos proporcingai karinių teritorijų dydžiui.
Ministerija pabrėžia, kad naujasis finansavimo instrumentas leis remti savivaldybių infrastruktūrą, kuri prisidės ne tik prie efektyvesnės poligonų veiklos ir galimo neigiamo poveikio mažinimo, bet ir bus naudinga civilinėms reikmėms.
„Poligonus turinčias savivaldybes matome kaip ilgalaikius partnerius, todėl kryptingai siekiame abipusės naudos, kuri stiprina tiek vietos bendruomenes, tiek valstybės gynybos pajėgumus. Šis finansavimo instrumentas leidžia savivaldybių įvardytus poreikius paversti konkrečiais sprendimais ir nuosekliai investuoti į gyvenimo kokybės gerinimą“, – teigia krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Pasirašytame susitarime numatytos tokios savivaldybėms skiriamos sumos:
Šalčininkų rajonui – apie 3,4 mln. eurų, Švenčionių rajonui – apie 3,2 mln. eurų, Kazlų Rūdai – apie 1,5 mln. eurų, Jonavos rajonui – apie 970 tūkst. eurų, Tauragei – apie 830 tūkst. eurų, Klaipėdos rajonui – apie 490 tūkst. eurų, Varėnos rajonui – apie 190 tūkst. eurų, Šilalei – apie 180 tūkst. eurų, Kauno rajonui – apie 110 tūkst. eurų, Telšių rajonui – apie 70 tūkst. eurų.
Lėšos bus skirtos savivaldybių socialinės ir inžinerinės infrastruktūros kūrimui arba plėtrai, atsižvelgiant į poreikius, atsirandančius dėl karinių poligonų ir karinio mokymo teritorijų veiklos. Praktikoje tai gali reikšti investicijas į gyventojams svarbius objektus: kelius, šaligatvius, apšvietimą, vandentvarką ir kitus inžinerinius tinklus, taip pat švietimo, kultūros, sporto, sveikatingumo, poilsio ir kitas viešąsias erdves.
Ministerijos teigimu, tokios investicijos turėtų prisidėti prie gyvenimo kokybės gerinimo, paslaugų prieinamumo didinimo ir glaudesnio vietos bendruomenių bendradarbiavimo su kariuomene.
„Savivaldybėse, kuriose įsteigti poligonai, vietos gyventojai ir kariuomenė yra tos pačios bendruomenės dalis. Jos tikslas yra vienas – saugi ir stipri valstybė, tačiau natūralu, kad bendruomenės narių kasdieniai poreikiai gali skirtis. Ši priemonė gali padėti sklandžiau suderinti šiuos poreikius ir leisti užsiimti kiekvienam savo veikla, o taip pat – sukurti galimybes glaudžiau bendradarbiauti“, – teigia Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis.
KAM atkreipia dėmesį, kad į šiame instrumente numatytą finansuojamų objektų sąrašą neįtraukiami vietinės reikšmės keliai ir keliai, vedantys į karines teritorijas. Šių kelių remonto ir priežiūros darbai, kaip nurodoma, jau finansuojami pagal 2022 metais KAM patvirtintą ir iki šiol galiojančią privažiuojamųjų vietinės reikšmės kelių taisymo ir priežiūros tvarką.
Poligonus turinčios savivaldybės KAM teiks poreikius finansuoti projektus, susijusius su karinių poligonų ir karinio mokymo teritorijų naudojimu. Įvertinusi pateiktų poreikių atitikimą, ministerija jų įgyvendinimą finansuos iš KAM skirtų valstybės biudžeto asignavimų.
Primename, kad praėjusių metų pabaigoje KAM ir Lietuvos savivaldybių asociacija pasirašė bendradarbiavimo susitarimą, kuriame numatytas konkrečių naudų paketas savivaldybėms, kurių teritorijose veikia arba bus steigiami kariniai poligonai ir karinio mokymo teritorijos.
Leave a Reply