Kada rudeninis sodinimas pasiteisina?
Vynmedžius rudenį verta sodinti tada, kai žemė dar nėra įšalusi, o augalas jau baigė vegetaciją ir ruošiasi ramybės laikotarpiui. Tokiu metu šaknys dar gali spėti pradėti prigyti, nes dirva atvėsta lėčiau nei oras.
Vis dėlto skubėti iki pat pirmųjų rimtesnių šalnų nereikėtų. Jei sodinama labai vėlai, šaknims lieka per mažai laiko įsitvirtinti, o tai didina riziką pirmaisiais metais apšalti ar net žūti.
Vieta ir dirva: čia slypi svarbiausia detalė
Sėkmei daugiausia įtakos turi vieta ir dirvos paruošimas. Vynmedžiui reikia kuo daugiau saulės ir užuovėjos, todėl dažniausiai rekomenduojama pietinė arba pietvakarinė sklypo pusė.
Reikėtų vengti daubų, kur kaupiasi šaltas oras, ir vietų, kur ilgai laikosi drėgmė. Per šlapiame grunte šaknys prasčiau aprūpinamos deguonimi, o žiemą didesnė tikimybė, kad augalas nukentės.
Lemiama detalė – ne tik duobės iškasimas, bet ir platesnio ploto supurenimas bei piktžolių pašalinimas. Kai dirva supurenama didesniame plote, šaknims lengviau skverbtis, gerėja vandens nutekėjimas ir sumažėja užmirkimo rizika.
Dirvai pagerinti tinka subrendęs kompostas, nes jis padeda sukurti purią struktūrą ir palaikyti tolygesnį drėgmės režimą. Tačiau šaknų negalima dėti tiesiai ant šviežio mėšlo ar koncentruotų trąšų, nes jos gali būti pažeistos.
Kaip pasodinti, kad vynmedis prigytų?
Prieš sodinant svarbu sudrėkinti sodinuką. Jei sodinukas su atviromis šaknimis, jos neturi būti perdžiūvusios, o vazoninio augalo šaknų gumulas turi būti pilnai perdrėkintas.
Sodinimo duobė turi būti tokio dydžio, kad šaknys joje tilptų laisvai, nesulankstytos ir nesuspaustos. Užpylus žemė turi būti lengvai suspaudžiama, o po pasodinimo vynmedį būtina palaistyti, kad gruntas priglustų prie šaknų.
Jei sodinate skiepytą vynmedį, svarbu atkreipti dėmesį į skiepijimo vietą. Praktikoje dažniausiai siekiama, kad ji neliktų giliai po žeme, o prieš žiemą papildomai būtų apsaugota, kad nenušaltų.
Net ir rudenį nereikėtų aklai atsisakyti laistymo. Po paviršiumi dirva gali būti sausa, tačiau vandens perteklius po smarkių lietų taip pat kenksmingas, todėl svarbiausia įvertinti realią drėgmę, o ne kalendorių.
Kopčiavimas: apsauga, kuri dažnai išgelbsti
Pirmąją žiemą jaunam vynmedžiui itin svarbi apsauga nuo šalčio, nes net atspari veislė gali būti jautri ką tik pasodinta. Patikimiausias būdas – supilti žemių kopčią, kuris izoliuoja krūmelio pagrindą ir apatinius pumpurus.
Dažnai rekomenduojamas maždaug 25–30 centimetrų aukščio kopčias, supiltas iš purios žemės. Svarbu nekasti žemės visai prie stiebo, kad neatsidengtų šaknys, o po atlydžių ir liūčių verta patikrinti, ar kopčias nebuvo nuplautas.
Pavasarį kopčią reikia nuimti palaipsniui, kai pasitraukia stipresni šalčiai ir dirva atitirpsta. Tai daroma atsargiai, nes jauni pumpurai ir nauji ūgliai yra jautrūs, o vėlyvos pavasario šalnos gali juos pažeisti.
Rudeninis sodinimas gali padėti vynmedžiui startuoti anksčiau pavasarį, tačiau tik tada, kai suderinami trys dalykai: tinkama vieta, gerai paruošta dirva ir kruopšti apsauga pirmai žiemai. Būtent šis derinys dažniausiai ir nulemia, ar jaunas krūmelis sėkmingai peržiemos.
Leave a Reply