Narcizai dažnai nuvilia tuomet, kai kasmet išleidžia vis mažiau žiedų arba vietoje gausaus žydėjimo suveši tik lapai. Dažniausia priežastis slypi ne veislėje, o auginimo sąlygose ir keliuose pasikartojančiuose priežiūros įpročiuose.
Viena svarbiausių klaidų – netinkamas sodinimo gylis. Per sekliai pasodinti svogūnėliai žiemą lengviau nukenčia nuo šalčio ir dirvos temperatūros svyravimų, o per giliai – lėčiau auga ir prasčiau suformuoja žiedpumpurius.
Praktinė taisyklė paprasta: svogūnėlis sodinamas maždaug į trigubą savo aukščio gylį, o sunkesnėje, molingoje dirvoje verta sodinti kiek sekliau nei labai smėlingoje. Taip augalas lengviau įsišaknija ir pavasarį startuoja be papildomo streso.
Vieta ir drėgmė – lemia viską
Kita dažna problema – netinkama vieta. Narcizams labiausiai tinka laidus, vidutiniškai drėgnas dirvožemis, o užmirkstančiose vietose svogūnėliai gali pradėti pūti ir augalas ilgainiui silpsta.
Šviesa taip pat svarbi: narcizai geriausiai žydi saulėje, bet pakelia ir lengvą pavėsį, pavyzdžiui, po lapuočiais medžiais, kol šie dar neišsprogdino lapų. Ilgalaikis tankus pavėsis dažnai reiškia daugiau lapų, bet mažiau žiedų.
Kada persodinti ir ką daryti po žydėjimo
Jei narcizai vienoje vietoje auga ne vienus metus, svogūnėliai natūraliai susidaugina, o kupstas pernelyg sutankėja. Tuomet žiedams ima trūkti erdvės ir maisto medžiagų, todėl kas 2–4 metus verta kerą iškasti, atskirti svogūnėlius ir persodinti į naują vietą.
Po žydėjimo dažnai padaroma dar viena klaida – per anksti nukerpami lapai. Lapai augalui reikalingi tam, kad fotosintezės metu sukauptų maisto atsargų kitų metų žydėjimui, todėl juos verta palikti, kol natūraliai pagelsta ir nunyksta.
Tręšimas: mažiau azoto, daugiau balanso
Žiedų mažėjimą neretai pagilina ir tręšimas azotu. Kai azoto per daug, augalas „augina“ vešlią žalumą, bet žiedų gali formuoti mažiau, todėl pavasarį geriau rinktis subalansuotas trąšas arba žydintiems augalams skirtus mišinius.
Sodinant rudenį praverčia nedidelis kiekis organinių trąšų ar komposto, tačiau svarbu nepadauginti ir nepalikti jų tiesiogiai prie svogūnėlio. Laistant po pasodinimo užtenka sudrėkinti dirvą, o jei ruduo lietingas, perteklinė drėgmė gali būti didesnė problema nei sausra.
Norint pavasarį matyti ryškų geltoną narcizų kilimą, svarbiausia išlaikyti tris principus: tinkamas gylis, neužmirkstanti vieta ir kantrybė po žydėjimo. Dažnai būtent šie paprasti žingsniai greičiausiai grąžina gausų žydėjimą jau kitą sezoną.
Leave a Reply