Elektriniai paspirtukai miestuose tapo kasdiene susisiekimo priemone. Jie greiti, patogūs ir lengvai pasiekiami, tačiau augantis populiarumas reiškia ir daugiau pavojingų situacijų. Įsigaliojus naujiems reikalavimams, vis dažniau kyla klausimų, kur jais galima važiuoti ir ar leidžiama riedėti važiuojamąja kelio dalimi.
Nuo 2026 m. kovo 3 d. įsigaliojo atnaujintos taisyklės, skirtos suvienodinti ir aiškiau apibrėžti elektrinių paspirtukų naudojimą. Jose numatyti konkretūs amžiaus ribojimai, patikslinta tėvų ar globėjų atsakomybė. Tai reiškia, kad dalis jaunesnių naudotojų nebegali teisėtai važinėti viešaisiais keliais.
Pagal naują tvarką, minimalus elektrinio paspirtuko vairuotojo amžius yra 13 metų. Taip pat nustatyta, kad asmenys iki 16 metų privalo dėvėti šalmą. Tai nebėra rekomendacija – reikalavimų nesilaikymas gali užtraukti atsakomybę.
Tėvams tai reiškia didesnę pareigą įsitikinti, ar vaikas atitinka visas sąlygas, leidžiančias važiuoti. Svarbus ne tik amžius, bet ir tinkama apsaugos priemonė. Be to, taisyklėse aiškiai apibrėžta, kas laikoma elektriniu paspirtuku: tai transporto priemonė be sėdynės ir be pedalų, skirta vienam asmeniui. Važiuoti dviese draudžiama – už tai gali būti skiriama bauda.
Kur galima važiuoti elektriniu paspirtuku, pirmiausia priklauso nuo esamos infrastruktūros. Pagrindinė taisyklė – rinktis dviračių taką arba dviračių juostą, jei ji yra. Tai laikoma pagrindine ir tinkamiausia vieta šiai transporto priemonei, panašiai kaip ir dviračiams.
Važiuoti važiuojamąja kelio dalimi leidžiama tik tam tikromis sąlygomis – kai kelio ruože leistinas greitis neviršija 30 km/val. Praktikoje tai dažniausiai būna gyvenamųjų rajonų gatvės, gyvenamosios zonos ir kitos mažo greičio teritorijos. Intensyvesnio eismo gatvėse paspirtukams vietos neturėtų būti, ypač jei netoliese yra dviračių infrastruktūra.
Išimtiniais atvejais leidžiama važiuoti šaligatviu. Tai galima daryti tuomet, kai šalia kelio, kuriame leistinas didesnis greitis, nėra nei dviračių tako, nei dviračių juostos. Vis dėlto tokioje situacijoje paspirtuko vairuotojas privalo prisitaikyti prie pėsčiųjų eismo.
Tai reiškia važiavimą pėsčiojo tempu, ypatingą atsargumą ir besąlygišką pirmumo suteikimą pėstiesiems. Draudžiama trukdyti pėstiesiems, o praktikoje saugiausias sprendimas neretai būna paspirtuką vestis. Kai kurie paspirtukų modeliai turi pėsčiojo režimą, ribojantį greitį iki kelių kilometrų per valandą.
Nauji reikalavimai taikomi ir kitoms asmeninio transporto priemonėms, pavyzdžiui, elektrinėms riedlentėms, vienaračiams ar riedžiams. Jiems nustatyti griežtesni ribojimai – važiuoti važiuojamąja kelio dalimi jie negali, nebent joje įrengta dviračių juosta.
Taip pat patikslintos taisyklės sankryžose: leidžiama kirsti važiuojamąją dalį per dviračių pervažą reguliuojamoje sankryžoje, tačiau važiuoti per pėsčiųjų perėją vis dar draudžiama. Tai dar vienas aiškesnis apibrėžimas, turintis sumažinti interpretacijų ir pavojingų situacijų kelyje.
Leave a Reply