Morkos retai vadinamos lepia kultūra, tačiau jos taip pat gali pridaryti nemažai rūpesčių daržininkams. Nusivylimas ateina tada, kai vietoje tiesių, gražių šakniavaisių iš lysvės ištraukiamos deformuotos, „ragotos“ morkos arba smulkūs šakniavaisiai, primenantys plonas uodegėles. Saldžių ir tiesių morkų derlius dažniausiai priklauso ne nuo sėkmės, o nuo to, kuo ir kada augalai pamaitinami.
Trąša morkoms
Morkoms netinka šviežias mėšlas ir cheminės trąšos perteklius – nuo to šakniavaisiai gali kartėti ir deformuotis. Tačiau jos mėgsta kalį ir neutralesnę, ne per rūgščią dirvą. Dėl šios priežasties patyrę daržininkai dažnai pasitelkia paprastą, lengvai randamą priemonę – medžio pelenus.
Vien tik pabarstyti pelenus ant dirvos paviršiaus ne visada efektyvu: vėjas juos greitai išnešioja, o naudingosios medžiagos nepasiekia šaknų. Daug praktiškesnis pasirinkimas – skysta trąša. Viena stiklinė persijotų pelenų, ištirpinta 10 litrų vandens, daržininkų vertinama kaip paprastas, bet veiksmingas „kokteilis“, padedantis spręsti kelias problemas iš karto.
Į 10 litrų vandens (geriausia – pastovėjusio ir sušilto saulėje) suberiama tiksliai viena stiklinė medžio pelenų. Svarbu naudoti pelenus, likusius nuo natūralių malkų, o ne nuo plastiko ar dažytos medienos deginimo.
Mišiniui reikia leisti „susidraugauti“ su vandeniu: užtenka kibirą palikti kelioms valandoms, o dar geriau – parai, karts nuo karto pamaišant. Prieš tręšiant morkų lysvę patariama ją lengvai palaistyti švariu vandeniu, kad šaknys nepatirtų streso. Tuomet pelenų tirpalas pilamas į tarpueilius.
Tokį tręšimą geriausia atlikti tada, kai morkos jau būna išleidusios pirmuosius tikruosius lapelius.
Leave a Reply