Balandis – vienas svarbiausių mėnesių vaismedžių priežiūrai. Šiuo metu medžiai pradeda intensyviai augti, o kartu su šiluma suaktyvėja ir ligos bei kenkėjai. Ankstyvą pavasarį „pabunda“ grybų sporos ir įvairūs vabzdžiai, todėl sode ypač svarbu laiku imtis apsaugos priemonių.
Didžiausią grėsmę balandį dažniausiai kelia obelų ir kriaušių rauplės, persikų lapų garbanojimasis bei slyvų maišligė. Ne mažiau problemų gali pridaryti amarai ir voratinklinės erkės, kurios silpnina augalus ir blogina būsimo derliaus kokybę.
Orai taip pat turi didelę reikšmę: kylanti temperatūra ir didesnė oro drėgmė sudaro palankias sąlygas tiek ligoms, tiek intensyvesniam kenkėjų plitimui.
Svarbiausi vaismedžių purškimai balandį: ką verta žinoti
Pirmiausia dažnai dėmesio prireikia persikams, nes jie ypač jautrūs lapų garbanojimuisi. Galimi du keliai: natūralios priemonės arba cheminiai preparatai. Natūralios, pavyzdžiui, dilgėlių srutos, dažniau naudojamos rudenį, o vario pagrindo preparatai (vadinamasis miedzian) gali būti taikomi ir rudenį po lapų kritimo, ir pavasarį – iki pumpurų vystymosi.
Iki pumpurų sprogimo kartais naudojamas ir praskiestas paprastosios kraujažolės užpilas (santykiu 1:10) bei biostimuliatoriai, pavyzdžiui, lecitino pagrindu. Slyvoms nuo maišligės dažnai rekomenduojamas intervencinis preparatas „Syllit“.
Kai pradeda sprogti pumpurai, neretai prireikia ir stipresnių augalų apsaugos priemonių. Obelis ir kriaušes tuo metu svarbu saugoti nuo bakterinių ligų, įskaitant degulį. Tam kartais naudojami purškalai, ruošiami iš acto sumako ar graikinio riešutmedžio lapų. Kai pasirodo pirmieji lapai ir matomi pirmieji rauplių požymiai, gali padėti purškimas asiūklio ištrauka arba vario preparatu.
Pastebėjus miltligės požymius, dažniau pasirenkamas praskiestas kraujažolės užpilas. Balandžio viduryje obelims, kurias puola obelinė vaisėdė (ovocnica), kartais purškiama bitkrėslių (wrotycz) ištrauka, o kriaušėms, kurios kenčia nuo rūdžių, gali būti naudojamas asiūklio nuoviras.
Kokius vaiskrūmius balandį taip pat verta purkšti
Balandį apsaugos priemonių gali prireikti ne tik vaismedžiams, bet ir vaiskrūmiams. Serbentai ir agrastai dažnai kenčia nuo antraknozės, miltligės bei serbentinės pumpurinės erkės, todėl prevenciniai purškimai gali padėti išvengti didesnių nuostolių.
Avietes prieš žydėjimą neretai rekomenduojama purkšti nuo ūglių džiūvimo ligų ir kenkėjų. Šilauogėms pumpurų sprogimo fazėje taikomi vario preparatai, kurie gali apsaugoti nuo vaisių puvinių ir pilkojo pelėsio. Taip pat lazdynai pumpurų brinkimo metu gali būti jautresni žievės ir medienos ligoms, todėl vario pagrindo purškimai šiuo laikotarpiu dažnai laikomi tinkamu sprendimu.
Saugus purškimas: kaip nekenkti nei bitėms, nei sau
Purškiant būtina prisiminti, kad dalis priemonių yra cheminės, todėl reikia laikytis atsargumo. Rekomenduojama dėvėti apsauginius drabužius: ilgomis rankovėmis ir klešnėmis, mūvėti pirštines, naudoti kaukę ir apsauginius akinius. Svarbu kuo labiau sumažinti preparato patekimą ant odos ir į kvėpavimo takus. Po darbo būtina kruopščiai nusiplauti rankas ir veidą, o drabužius nedelsiant išskalbti. Taip pat reikėtų įsitikinti, kad šalia nėra vaikų, kitų žmonių ar gyvūnų.
Ne mažiau svarbu pagalvoti apie apdulkintojus, kuriems purškimai gali būti pavojingi. Jei įmanoma, verta rinktis vabzdžiams draugiškesnes priemones. Kitu atveju purškimus reikėtų atlikti iki žydėjimo, kai bitės, kamanės ir drugiai dar nėra aktyvūs masiškai.
Galiausiai lemiamas veiksnys – tinkamas laikas. Geriausia purkšti sausą, nevėjuotą ir apsiniaukusią dieną, ryte arba vakare. Lietus greitai nuplauna preparatą, vėjas gali jį išnešioti po visą sodą, o kaitri saulė spartina skysčio garavimą ir mažina purškimo efektyvumą.
Leave a Reply