Pelargonijas per žiemą galima išsaugoti taip, kad pavasarį jos greičiau atsigautų ir anksčiau pradėtų krauti žiedus. Vienas iš paprastesnių būdų – vadinamasis žiemojimas „ant popieriaus“, kai augalas laikomas vėsiai, suvyniotas į popierių.
Kaip rašo portalas „Deccoria“, metodą verta rinktis tuomet, kai turite vėsesnę patalpą – rūsį ar garažą. Tokiu atveju pelargonijos žiemos metu neauga aktyviai, todėl joms reikia gerokai mažiau priežiūros.
Nepriklausomai nuo pasirinkto žiemojimo varianto, pirmas žingsnis panašus: augalą reikia paruošti ramybės laikotarpiui. Dažniausiai tai reiškia apkarpymą ir lapų pašalinimą, kad pelargonija nešvaistytų energijos.
Svarbiausia taisyklė per žiemą – neperlaistyti ir netręšti. Ramybės laikotarpiu per daug vandens gali pakenkti labiau nei laikinas sausumas, o trąšos gali paskatinti nereikalingą augimą.
Kaip pelargonijas peržiemoti ant palangės
Vienas paprastas būdas – palikti pelargonijas vazone ant namų palangės. Prieš tai augalą reikėtų apgenėti: didžiąją dalį ūglių nukirpti, paliekant maždaug 10–15 cm virš žemės, o taip pat pašalinti daugumą lapų, ypač pageltusių ar nusilpusių.
Žiemą ant palangės pelargonijas reikia laistyti minimaliai, kad jos nebūtų skatinamos augti. Tręšimo šiuo laikotarpiu reikėtų visiškai atsisakyti.
Net ir esant ribotai priežiūrai, šiltesnėje vietoje pelargonijos gali po truputį augti ar net formuoti žiedinius pumpurus. Vis dėlto patariama jų „nežadinti“ papildomu vandeniu ar maisto medžiagomis.
Žiemojimas „ant popieriaus“ rūsyje ar garaže
Žiemojant „ant popieriaus“, pelargonija taip pat pirmiausia apkarpoma. Tuomet ji atsargiai išimama iš vazono, o šaknys lengvai nukratomos nuo žemės pertekliaus.
Paruoštą augalą reikia suvynioti į popierių – taip, kad būtų apgaubti ir ūgliai, ir šaknys. Popierius padeda sumažinti augalo dalių išdžiūvimą laikant jį vėsioje patalpoje.
Suvyniotas pelargonijas laikykite vėsiai, pavyzdžiui, rūsyje arba garaže. Vasario mėnesį augalus galima pradėti „budinti“: vėl pasodinti į vazonus ir palaipsniui atnaujinti laistymą.
Kaip pasiruošti naujų pelargonijų iš auginių
Rudenį iš didesnių, išsikerojusių pelargonijų galima pasiruošti auginių. Tam pasirenkamas sveikas ūglis (dažnai rekomenduojama imti ūglį su žiedu), jis nukerpamas, o tada pašalinama dauguma lapų ir žiedinių pumpurų – paliekama tik viršutinė lapų pora.
Auginiai neretai merkiami į vandenį, kol išleidžia šaknis, tačiau ši praktika ne visada pasiteisina. Dėl to daugelis renkasi sodinti auginius iškart į substratą – tinka tiek daugiavazonės, tiek paprasti nedideli vazonėliai.
Substratas turėtų būti purus ir laidus, pavyzdžiui, papildytas perlitu. Auginius patariama sodinti gana sekliai, kad paskutinis mazgas liktų virš žemės, o žemė visą žiemą būtų tik lengvai drėgna.
Kad auginiai neišdžiūtų, juos galima trumpam pridengti skaidria plėvele, paremtą ant dviejų į žemę įsmeigtų pagaliukų. Augalus laikant ant palangės, plėvelę verta kasdien trumpai pravėdinti, o po 2–3 savaičių, kai aišku, kad auginiai įsišaknijo, jos atsisakyti.
Laistymas ir sąlygos ramybės laikotarpiu
Žiemą pelargonijas patariama laistyti labai saikingai – dažniausiai kartą per 2–4 savaites, priklausomai nuo patalpos temperatūros. Žemė gali šiek tiek pradžiūti, tačiau nereikėtų leisti jai visiškai išdžiūti tiek, kad imtų raukšlėtis ūgliai.
Ramybės laikotarpiu augalui tinka vėsesnė aplinka – maždaug 5–15 laipsnių šilumos. Jei pelargonija lieka vazone, jai vis tiek reikės šviesos, o tręšimą visą šį laiką būtina sustabdyti.
Taip pat verta reguliariai apžiūrėti augalą ir pašalinti sudžiūvusius ar gelstančius lapus – jie gali skatinti grybelinių ligų atsiradimą.
Leave a Reply