Vilniuje balandžio 16 dieną vykstančiame „Lietuvos savivaldybių asociacijos“ (LSA) narių atstovų suvažiavime teigiama, kad merų atlyginimai jau ne vienerius metus nebeatitinka jų atsakomybės masto. Pasak suvažiavimo dalyvių, merų darbo užmokestis dažnai yra mažesnis nei jiems pavaldžių savivaldybių įstaigų vadovų.
Suvažiavime priimtoje rezoliucijoje savivaldybių vadovai ir tarybų nariai ragina Seimą keisti, jų vertinimu, ydingą savivaldybių vadovų atlygio sistemą. Taip pat siūloma ateityje sudaryti konkurencingas sąlygas, kurios leistų vietos savivaldos lygmeniu pritraukti aukštos kvalifikacijos ir kompetencijos specialistus.
Rezoliucijoje pabrėžiama, kad nuo 2023 metų įsigaliojus naujam vietos savivaldos modeliui ir merui tapus vykdomąja institucija, reikšmingai išaugo jo atsakomybės, pareigų apimtis, darbo krūvis ir atliekamų funkcijų spektras. Nors viešajame sektoriuje atlyginimai nuosekliai didėjo, merų darbo užmokestis, anot LSA, iš esmės liko nepakitęs.
„Pokyčiai būtini, nes merų atlyginimai nebeatitinka realybės. Jiems pavaldžių savivaldybės įstaigų vadovai uždirba kur kas daugiau nei pats meras. Pavyzdžiui, sveikatos priežiūros įstaigų vadovų darbo užmokestis pastaraisiais metais vidutiniškai padidėjo 65 proc., švietimo įstaigų vadovų – 49 proc. Tai – socialiai ir ekonomiškai neteisingas atotrūkis, kuris neprisideda prie vietos savivaldos stiprinimo“, – sako LSA prezidentas, Plungės rajono meras Audrius Klišonis.
Pasak A. Klišonio, Seimas turėtų įvertinti, kokio lygio vadovus valstybė siekia pritraukti į savivaldą ir kokią viešųjų paslaugų kokybę nori užtikrinti gyventojams. Jo teigimu, keliant aukštesnius kvalifikacijos ir kompetencijos reikalavimus būtina užtikrinti ir atitinkamas konkurencingas atlygio sąlygas, suderintas su kitų vadovų grandžių atlygio dinamika.
LSA taip pat atkreipia dėmesį, kad tiek Seimo nariai, tiek merai yra renkami tiesiogiai, tačiau jų darbas įvertinamas skirtingai. Skaičiuojama, jog 59 iš 60 šalies savivaldybių merų atlyginimas yra mažesnis nei Seimo nario, o jam prilygsta tik sostinės mero darbo užmokestis.
„Merai vadovauja nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų tūkstančių gyventojų turinčioms savivaldybėms, yra atsakingi, kad būtų nepertraukiamai teikiamos viešosios paslaugos, ir kasdien sprendžia daugybę strateginių bei techninių klausimų, priima gyventojams svarbius sprendimus. Mero darbo valandos dažnai neribotos. Esame įsitikinę, kad šis darbas vertas bent jau tiek pat, kiek Seimo nario“, – teigia A. Klišonis.
Rezoliucijoje taip pat išskiriama merų darbo specifika: neretai tenka dirbti poilsio ir švenčių dienomis bei po darbo valandų, tačiau už šį laiką merai, kaip nurodoma, negali gauti papildomo atlygio.
LSA suvažiavimas ragina Seimą keisti Lietuvos Respublikos valstybės politikų darbo užmokesčio įstatymą ir numatyti merams nuo 3,5 iki 4,3 pareiginės algos koeficientus. Šiuo metu 3,5 koeficientas taikomas tik sostinės merui, penkių didžiausių savivaldybių merams taikomas 3,4, o daugumai kitų merų – 3.
Rezoliucijoje taip pat siūloma svarstyti galimybę grąžinti valstybės politikams priedą už stažą valstybės tarnyboje.
„Lietuvos savivaldybių asociacijos“ informacija
Leave a Reply