Žieminį česnaką verta sodinti ne rudenio pradžioje, o sezono pabaigoje – tuomet pavasarį jis startuoja greičiau, o galvutės užauga stambesnės. Vėlyvesnis sodinimas padeda išvengti situacijos, kai iki šalčių česnakas spėja išleisti daug lapų ir tampa jautresnis šalčiui.
Kaip rašo lenkų portalas „Deccoria.pl“, geriausiai šaknys formuojasi vėsesnėje dirvoje – maždaug 0–10 °C temperatūroje. Per tą laiką skiltelės įsišaknija, tačiau nespėja sužaliuoti, todėl augalas žiemą pasitinka atsparesnis.
Sodinimo terminas vis dėlto priklauso nuo to, kada ateina pastovūs šalčiai. Česnako skiltelėms reikia maždaug 6 savaičių, kad tinkamai įsišaknytų, todėl sodinimo laiką patogu skaičiuoti „nuo galo“ – nuo dienos, kai žemė įšąla.
Per ilgai laukti taip pat nereikėtų: vėlai pasodintos skiltelės gali nebespėti gerai įsišaknyti. Be to, pavėluotas sodinimas siejamas su vadinamąja „stora kaklelio“ yda, kai galvutės kaklelis ilgai nedžiūsta ir drėgmė lengviau skatina puvimą.
Kur ir į kokią dirvą sodinti
Česnakui parinkite kuo saulėtesnę vietą ir purią, derlingą dirvą. Rekomenduojamas dirvos rūgštingumas – artimas neutraliai reakcijai, apie pH 6,5–7,5.
Svarbu vengti vietų, kur po lietaus ilgai laikosi vanduo – per šlapioje dirvoje česnakas lengviau serga, o galvutės ima pūti. Dirva gali būti drėgna, bet ne permirkusi.
Prieš sodinimą verta įvertinti sėjomainą. Česnakas gerai auga po žirnių, ankstyvųjų kopūstų, taip pat po pupelių, agurkų ar pomidorų.
Nerekomenduojama jo sodinti ten, kur pastaruosius ketverius metus augo svogūnai, porai, laiškiniai česnakai ar pats česnakas – tokiu atveju dirvoje gali kauptis ligos ir kenkėjai, pažeidžiantys būsimą derlių.
Maždaug mėnesį prieš sodinimą lysvę patartina perkasti kastuvo gyliu ir išrinkti akmenis, grumstus bei augalų liekanas. Šviežio mėšlo rudenį geriau nenaudoti – jis gali paskatinti ligas ir atnešti piktžolių sėklų.
Ar reikia beicuoti skilteles ir kaip jas paruošti
Jei skiltelės sveikos, jų specialiai beicuoti nebūtina. Vis dėlto svarbiausia – sodinamoji medžiaga: ligos ir kenkėjai dažnai „atkeliauja“ būtent su užkrėstomis galvutėmis, o mirkymas tokios problemos neišsprendžia.
Renkantis česnaką sodinimui akcentuojama patikimos, kokybiškos sodinamosios medžiagos svarba. Iš savų atsargų geriausia atrinkti galvutes iš augalų, kurie visą sezoną augo sveikai ir tolygiai žaliavo.
Galvutes į skilteles patartina išskaidyti tik sodinimo dieną, nes atskiros skiltelės greičiau praranda daigumą. Sodinimui rinkitės didžiausias, kietas skilteles su nepažeista apačia, o minkštas, dėmėtas ar su pelėsiu – atmeskite.
Gylis, atstumai ir priežiūra pavasarį
Rudenį skilteles sodinkite maždaug 5–6 cm gyliu, statmenai, „pėdele“ žemyn. Pasodinus žemę lengvai prispauskite, kad skiltelė išliktų tinkamoje padėtyje.
Atstumą tarp skiltelių parinkite pagal jų dydį – maždaug 7–15 cm, o tarp eilių palikite apie 20–25 cm. Toks išdėstymas palengvina ravėjimą, nes česnako lapai mažai uždengia dirvą ir piktžolės lysvėje dažnai dygsta aktyviai.
Anksti pavasarį, pasirodžius pirmiesiems lapams, česnakui prireikia daugiau azoto. Nurodoma, kad galima naudoti amonio salietrą, o skurdesnėje dirvoje trąšų kiekį padalyti į dvi dalis.
Didžiausias vandens poreikis paprastai būna gegužę ir birželį, intensyvaus augimo metu – jei ilgai nėra lietaus, lysvę reikia palaistyti. Likus maždaug dviem savaitėms iki derliaus nuėmimo laistymą rekomenduojama nutraukti, kad galvutės geriau laikytųsi sandėliuojant.
Jei veislė leidžia žiedynstiebį, jį verta nulaužti vos pasirodžius – paliktas stiebas mažina galvučių derlių. Šis darbas dažnai vadinamas žiedynstiebių šalinimu.

Leave a Reply