Vynmedžiai žiemą ramybės būsenoje šalčius ištveria gana gerai, tačiau labiausiai nukenčia ne ūgliai, o šaknys ir skiepijimo vieta. Todėl lapkritį verta pasirūpinti paprasta, bet veiksminga apsauga – žemių kaupu prie krūmo pagrindo ir lengvu jaunų ūglių uždengimu.
Kaip rašo „Deccoria“, sumedėję ūgliai ir jų pumpurai gali atlaikyti ir apie –20 laipsnių šalčius, o atspariausi hibridai – dar daugiau. Vis dėlto šaknys yra gerokai jautresnės: kai kurių europinių veislių jos gali pradėti pažeisti jau esant keliems laipsniams žemiau nulio.
Paprastai dirvą nuo įšalo saugo sniegas, veikiantis kaip natūrali izoliacija. Tačiau besniegėmis žiemomis žemė įšąla giliau, todėl šaknims kyla didesnė rizika – ypač jauniems, per pastaruosius penkerius metus pasodintiems vynmedžiams.
Dar viena jautri vieta – skiepijimo vieta, esanti ties kamieno apačia. Jei ji nušąla, dažnai žūsta visa antžeminė vynmedžio dalis, o atželia tik poskiepis, todėl skiepą verta paslėpti po žemių sluoksniu.
Kodėl neužtenka vien žemių kaupo
Žemių kaupas gerai apsaugo šaknis, apatinę kamieno dalį ir kelis žemiausius pumpurus, tačiau jis nepasiekia visų per sezoną užaugusių sumedėjusių ūglių. Ant jų esantys pumpurai kitais metais formuos naujus ūglius ir derlių, todėl jaunų krūmų ūgliai dažnai papildomai dengiami lengva, orui pralaidžia danga.
Ypač svarbu atidžiai saugoti jautresnes veisles ir jaunus vynmedžius, kurių ūgliai yra plonesni ir lengviau pažeidžiami šalčio. Tuo tarpu senesnių krūmų stori ūgliai dažnai yra standūs, todėl juos reikia dengti taip, kad nelaužytumėte.
Ką padaryti prieš dengiant vynmedį
Prieš žiemą rekomenduojama tik minimaliai patrumpinti ūglius – tiek, kad juos būtų lengviau prilenkti ar apdengti. Pagrindinį genėjimą geriau palikti žiemos pabaigai ar ankstyvam pavasariui, kai nuimama danga, kad nesukeltumėte vadinamojo „vynmedžio ašarojimo“.
Lapkritį pirmiausia patariama pašalinti žalius, nespėjusius sumedėti ūglių galiukus – jie nušąla greičiausiai, tad po žiemos vis tiek tektų juos iškirpti. Jei ūgliai per ilgi ir jų nepavyksta saugiai prilenkti, rudenį juos galima trumpinti saikingai, nepadarant per didelės žalos būsimo sezono pumpurams.
Dar vienas praktinis žingsnis – patikrinti dirvos drėgnumą prieš supilant kaupelį. Jei ruduo buvo sausas ir žemė biranti, vynmedį verta gausiau palieti dieną be šalnų: drėgna dirva šąla lėčiau nei sausa, todėl šaltis vėliau pasiekia šaknis.
Žemių kaupelis ir kuo dengti ūglius
Vynmedžio pagrindui dažniausiai pakanka maždaug 30 cm aukščio kaupelio iš įprastos sodo žemės. Jį geriausia supilti po pirmųjų šalnų, kai lapai jau nukritę, bet dirva dar nėra įšalusi.
Svarbu žemių nekasti visai šalia krūmo, kad neatsidengtų šaknys ir nebūtų pašalintas natūraliai jas saugantis dirvos sluoksnis. Skiepytų vynmedžių atveju kaupas turi uždengti ir skiepijimo vietą – žemė turėtų būti supilta taip, kad ši vieta liktų saugiai po sluoksniu.
Virš kaupelio išlendančius ūglius patariama dengti orui pralaidžiomis medžiagomis: spygliuočių šakomis, šiaudais arba balta žiemine agroplėvele. Jaunus, lanksčius ūglius dažnai galima atlaisvinti nuo atramos, prilenkti prie žemės ir pritvirtinti – sniegas tuomet papildomai uždengia ir izoliuoja.
Jei vynmedis senesnis ir ūgliai standūs, jų geriau nelankstyti, kad neįskiltų – tokiu atveju patogiau apvynioti ūglius žiemine, vandenį ir orą praleidžiančia danga, kuri gali likti iki pavasario.
Rudenį taip pat verta sugrėbti ir išnešti nukritusius lapus, ypač jei vasarą vynmedis sirgo ligomis: ant lapų gali peržiemoti ligų sukėlėjai, kurie pavasarį vėl užkrės augalą. Atšilus orams ir praėjus stipriesiems šalčiams, dangą reikėtų nuimti, o kaupelį – išsklaidyti, kad skiepas per ilgai neliktų po žeme.

Leave a Reply