Maisto technologijų startuolis, kurį remia „Mondelez International“, pristatė šokoladinius batonėlius, pagamintus iš laboratorijoje išauginto kakavos sviesto, ir teigia, kad tai – pirmieji pasaulyje tokio tipo gaminiai. Pasak kūrėjų, ši kryptis gali tapti svarbiu žingsniu mažinant priklausomybę nuo tradicinio kakavos auginimo.
Įmonė „Celleste Bio“ pranešė sukūrusi pieninį šokoladą, kuriame naudojamas iš kakavos ląstelių išaugintas sviestas. Kartu su partneriu jai pavyko pagaminti apie dešimt prototipų, atitinkančių vidinius kokybės standartus. Kūrėjai pabrėžia, kad jų kakavos sviestas yra bioidentiškas tradiciniam – pasižymi tokia pačia tekstūra ir tirpimo savybėmis.
„Šokoladas pagamintas pasitelkiant ląstelių suspensijos technologiją, kai kakavos ląstelės auginamos kontroliuojamoje aplinkoje, atkuriant natūraliai kakavai būdingus junginius“, – teigiama straipsnyje.
Vietoje plantacijų procesas pradedamas nuo nedidelio kakavos pupelės mėginio. Toliau ląstelės auginamos bioreaktoriuose: jos aprūpinamos maistinėmis medžiagomis, dauginasi ir gamina kakavos sviestą. „Celleste Bio“ generalinė direktorė Michal Beressi Golomb nurodo, kad bendrovė įkurta 2022 metais, siekiant prisidėti prie tvaresnės šokolado pramonės ateities, kai tiekimo grandinėms vis labiau daro įtaką klimato kaita, augalų ligos, atsekamumo problemos ir geopolitinis nestabilumas.
Įmonė tvirtina, kad toks metodas galėtų reikšmingai sumažinti žemės bei išteklių poreikį kakavos gamybai. Pasak kūrėjų, išplėtus procesą bioreaktoriuose, viena kakavos pupelė teoriškai galėtų užtikrinti pakankamą kakavos sviesto kiekį šokoladui gaminti. Skaičiuojama, kad 1000 litrų bioreaktoriuje iš vienos pupelės per metus būtų galima pagaminti iki 1 tonos kakavos sviesto, kai tradiciniu būdu tam prireiktų maždaug 1 hektaro plantacijų.
Ši plėtra vyksta tuo metu, kai pasaulinė kakavos pasiūla patiria vis didesnį spaudimą dėl klimato pokyčių ir nepastovių derlių, o tai pastaraisiais metais lemia ryškius kainų svyravimus.
Vis dėlto, nepaisant sėkmingų prototipų, technologija dar yra ankstyvoje stadijoje. „Celleste Bio“ planuoja plėsti gamybą ir produktą rinkai pateikti iki 2027 metų, jei bus gauti reikalingi reguliaciniai leidimai. Bendrovė teigia jau patvirtinusi, kad jos ingredientas gali būti visaverte alternatyva tradicinei kakavai, įkūrusi bandomąją gamybos bazę ir įrodžiusi, jog savybės atitinka reikalavimus.
Be to, kūrėjai svarsto dirbtinio intelekto panaudojimą kakavos sviesto savybėms pritaikyti – pavyzdžiui, reguliuoti tirpimo temperatūrą ir skonio charakteristikas pagal skirtingų produktų poreikius.
Pagrindiniu iššūkiu išlieka gamybos mastelio didinimas iki pramoninio lygio, išlaikant ekonominį efektyvumą ir atitinkant reguliavimo reikalavimus. Šiuo metu bendrovė yra pritraukusi 5,6 mln. JAV dolerių investicijų ir bendradarbiauja su partneriais, siekdama plėsti pajėgumus bei tobulinti technologiją prieš komercinį startą. Taip pat svarstoma gamybą įkurdinti arčiau gamintojų, kad būtų mažinamos logistikos sąnaudos ir tarša.
Nors kliūčių netrūksta, galimybė gaminti kakavą nepriklausant vien nuo plantacijų galėtų padėti stabilizuoti tiekimo grandines ir sumažinti poveikį aplinkai, ypač regionuose, kuriuose klimato kaita ir miškų kirtimas kelia didžiausias rizikas.
Taip pat primenama, kad JAV inžinieriai neseniai sukūrė naują pluoštinį kompozitą, galintį savarankiškai atkurti vidinius pažeidimus daugiau nei 1 tūkst. kartų. Specialistų teigimu, tokia technologija galėtų iš esmės pakeisti lėktuvų, automobilių, vėjo turbinų ir net kosminės technikos eksploatacijos trukmę. Tyrėjai aprašė medžiagą, kuri laboratorinėmis sąlygomis ne kartą pašalino delaminacijos tipo pažeidimus – vieną didžiausių šiuolaikinių kompozitų problemų. Manoma, kad tai galėtų prailginti konstrukcijų tarnavimo laiką nuo kelių dešimtmečių iki šimtų metų.
Leave a Reply