Sarkokoka (Sarcococca) – visžalis, lėtai augantis krūmas, išsiskiriantis reta mūsų klimatui savybe: jis gali žydėti žiemą. Nors tai buksmedinių šeimos augalas ir laikomas buksmedžio „giminaičiu“, soduose jis vis dar sutinkamas gana retai.
Natūraliai sarkokoka auga drėgnuose, pavėsinguose Pietryčių Azijos miškuose – ypač Kinijoje ir Himalajų regione. Kaip rašo deccoria.pl, tai augalas, kuris ne tik išlaiko žalius lapus visus metus, bet ir gali suteikti sodo kampeliams gyvybės tada, kai dauguma augalų dar miega.
Paprastai krūmas užauga apie 50–150 cm aukščio, o palankiomis sąlygomis gali siekti ir iki 200 cm. Jis nėra labai platus (dažniausiai apie 100–150 cm), todėl tinka ir mažesniems sklypams ar siauresnėms vietoms.
Didžiausia sarkokokos puošmena – tamsiai žali, blizgūs, odiški lapai, kurie nepraranda spalvos ir žiemą. O žydėjimas dažniausiai prasideda žiemos pabaigoje – nuo sausio ir vasario sandūros iki balandžio.
Žiedai kuklūs, bet kvapas – ryškus
Sarkokokos žiedai nedideli, vamzdiški, balti arba kreminiai, kartais su vos rausvais kuokeliais. Vizualiai jie nėra labai išraiškingi, tačiau stiprus kvapas gali nustebinti net ir patyrusį sodininką.
Aromatas apibūdinamas kaip saldus, su vanilės, medaus ir pakalnučių natomis, o jo intensyvumas lyginamas su jazminų kvapu. Teigiama, kad jį galima užuosti net iš kelių metrų.
Po žydėjimo krūmas gali užmegzti mėsingas juodas arba raudonas uogas (priklausomai nuo veislės). Žmonėms jos nėra skirtos valgyti, tačiau dekoratyviai atrodo ir gali tapti lesalu sode apsilankantiems paukščiams.
Kur sode tinka sarkokoka?
Dėl meilės pavėsiui sarkokoka gali būti naudinga ten, kur kiti augalai prastai auga – tamsesniuose, sunkiau „įkurdinamuose“ sklypo kampuose. Ji tinka sodinti kaip pavienis akcentas, taip pat gali būti formuojamos žemos, laisvos gyvatvorės ar apvadai.
Kadangi vienas didžiausių privalumų – kvapas šaltuoju sezonu, rekomenduojama ją sodinti netoli įėjimo į namus, takelio ar terasos, kur pro šalį dažniau praeinama.
Dažniau prekyboje sutinkamos kelios rūšys ir veislės: Sarcococca confusa (per 10 metų gali pasiekti apie 1,5–2 m), Sarcococca humilis „Winter Gem“ (kompaktiška, apie 50–75 cm) ir Sarcococca hookeriana „Purple Stem“ (paprastai iki 1 m).
Sodinimas ir priežiūra: ko jai reikia?
Daigai su šaknų gumulu (vazonuose) gali būti sodinami per visą vegetacijos sezoną, tačiau dažniausiai patogiausia tai daryti pavasarį arba ankstyvą rudenį. Tuomet dirva būna drėgnesnė, o temperatūros – švelnesnės, todėl augalas lengviau prigyja.
Sarkokokai tinka derlinga, pralaidi, humusinga dirva, kurios reakcija – nuo silpnai rūgščios iki neutralios. Vis dėlto ji gali augti ir ne tokioje turtingoje žemėje, jei tik nėra užmirkimo.
Vieta turėtų būti pusiau pavėsinga arba pavėsinga, geriausia – apsaugota nuo vėjo, pavyzdžiui, po medžių lajomis. Nerekomenduojama sodinti į visišką saulėkaitą ar į sunkią molingą dirvą, kur vanduo ilgai laikosi.
Priežiūra laikoma nesudėtinga: įsišakniję augalai gali pakęsti trumpą sausrą, tačiau per karščius ir jaunus krūmus laistyti vis tiek verta. Pavasarį gali pakakti komposto arba trąšų, skirtų buksmedžiams, o formuojantis genėjimas dažniausiai nebūtinas – paprastai šalinamos tik nudžiūvusios ar pažeistos šakelės po žydėjimo.
Taip pat nurodoma, kad sarkokoka paprastai nėra lepi ligoms, jos vengia dauguma kenkėjų, o augalas pakenčia ir užterštesnį orą. Atsparumas šalčiui priklauso nuo veislės – kai kurioms gali reikėti pridengimo šalčiausiuose regionuose ar pirmaisiais metais po pasodinimo.

Leave a Reply