Balandis – permainingų orų mėnuo. Vienur bijūnai jau būna sukrovę vešlius lapus, kitur tik pradeda lįsti iš žemės. Kai paviršiuje pasirodo rausvi pumpurai, augalai tampa ypač jautrūs, todėl šiuo metu svarbiausia – tinkama, bet saikinga priežiūra.
Dažniausios pavasarinės klaidos auginant bijūnus
Dažnas sodininkas ankstyvą pavasarį stengiasi augalus „pastiprinti“: gausiai tręšia ar storai mulčiuoja, nes po žiemos dirva atrodo nualinta, o oras dar vėsus. Vis dėlto jauniems bijūnams labiausiai reikia ramybės ir minimalių intervencijų.
Didelė klaida balandį – užpilti augalus storu mulčio sluoksniu arba intensyviai tręšti. Tokie veiksmai gali sudaryti palankias sąlygas grybinėms ligoms, pažeisti ūglių viršūnes ir vėliau pabloginti žydėjimą.
Dar viena dažna problema – per vėlai sumontuotos atramos. Tuomet stiebai su pumpurais gali lūžti. Atramas verta įrengti anksti, kai ūgliai dar tik pradeda kilti virš dirvos. Pirmoje pavasario pusėje taip pat svarbu užtikrinti gerą oro cirkuliaciją, stabilumą ir tręšti tik tuomet, kai augalas tam pasiruošęs.
Tinkamas bijūnų tręšimas balandį: ko augalui reikia startui?
Kai bijūnų ūgliai pasiekia maždaug 7–10 cm aukštį, tai signalas, kad augalą galima pamaitinti subalansuotomis trąšomis. Geriausiai tinka mišiniai, kuriuose daugiau kalio ir fosforo – būtent šie elementai tiesiogiai prisideda prie gausesnio ir kokybiškesnio žydėjimo.
Reikėtų vengti per didelių azoto kiekių. Azotas skatina vešlų lapų ir stiebų augimą, tačiau dažnai tai vyksta žiedų sąskaita. Vis dėlto azoto visiškai atsisakyti nereikia – svarbiausia nepersistengti ir rinktis trąšas, kuriose jis nėra dominuojantis.
Dažniausiai tokios trąšos būna granuliuotos, todėl jas patogu paskleisti aplink augalą, stengiantis, kad granulės nesiliestų su stiebais. Paskleidus trąšas, jas verta lengvai įmaišyti į viršutinį dirvos sluoksnį ir saikingai palaistyti – taip maistinės medžiagos greičiau pasieks šaknis.
Laistymas ir mulčiavimas pavasarį: kaip išlaikyti drėgmę nekenkiant šaknims?
Bijūnai nemėgsta per anksti uždedamo storo mulčio sluoksnio, todėl pavasarį su tuo reikia elgtis atsargiai. Jei mulčias buvo užbertas rudenį, pavasarį papildomų sluoksnių geriau nedėti. Jei vis dėlto būtina užpildyti vietas, kur mulčio trūksta, berkite tik ploną sluoksnį ir palikite kelių centimetrų tarpą nuo augalo pagrindo.
Mulčiavimas padeda išlaikyti drėgmę, tačiau dar svarbiau – teisingas laistymas. Vanduo skatina augalo vystymąsi, bet bijūnams labai pavojingi vandens sąstoviai ir perlaistymas. Kad šaknys nepradėtų pūti, būtina pasirūpinti ir tinkama oro cirkuliacija, ypač tankiau augančiuose gėlynuose.
Leave a Reply