Telšių rajone – diktanto banga: rašė 718 žmonių, kai kurie sugrįžta jau 16-ą kartą

Yra dienų, kai žodis tampa daugiau nei garsas ar ženklas popieriuje. Jis virsta tiltu tarp kartų, patirčių ir žmonių. Tokia diena – Nacionalinio diktanto diena.

Nacionalinis diktantas yra daugiau nei konkursas. Tai gyvas priminimas, kad kalba – mūsų tapatybės šerdis, istorijos ir kasdienybės audinys. Diktantą nuo 2006 metų organizuoja „VšĮ Pilietinės minties institutas“, o iniciatyvai vadovauja direktorė Vytautė Šmaižytė-Kuliešienė. Tą pačią akimirką diktantą rašo žmonės visoje Lietuvoje ir už jos ribų – tarsi viena nematoma bendruomenė, susijungusi per žodį.

Nacionalinis diktantas transliuojamas per LRT radiją. Geriausiai parašę dalyviai keliauja į finalą, kuriame susitinka raštingiausi konkurso dalyviai.

Kasmet diktanto tekstas tampa mažomis literatūrinėmis šventėmis. Šiemet pasirinktas Gintaro Grajausko kūrinys „Pavasaris“, kurį, kaip įprasta, skaitė Marijus Žiedas. Tekstas atveria kalbos grožį, subtilumą ir gelmę.

Telšių rajone diktantas ir šiemet tradiciškai suvienijo bendruomenę prasmingam susitelkimui. Prie iniciatyvos prisijungė 718 dalyvių: 668 mokiniai ir 50 suaugusiųjų.

Diktantą organizavo švietimo ir kultūros įstaigos, atvėrusios duris visiems norintiesiems. Gausiausiai dalyvavo Telšių „Ateities“ progimnazijos (249 dalyviai) ir Telšių „Džiugo“ gimnazijos (246 dalyviai) bendruomenės. Aktyviai įsitraukė ir Telšių Vincento Borisevičiaus gimnazija (53), Telšių r. Luokės Vytauto Kleivos gimnazija (52), Telšių „Germanto“ progimnazija (43) bei kitos mokyklos.

Ypač džiugina, kad diktantą rašė ir suaugusieji. Jie rinkosi ne tik mokyklose, bet ir Telšių Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje bei Savivaldybėje. Tai aiškus liudijimas, kad meilė kalbai neturi amžiaus ribų.

Nacionalinis diktantas – tai akimirka, kai su savo kalba susitinkame be skubėjimo. Tarp šių metų dalyvių netrūko ir ištikimybės pavyzdžių: Savivaldybės salėje diktantą rašiusi Renė Gudauskienė sakė dalyvaujanti jau 16-ąjį kartą, o Vilija Grigutienė – 15-ąjį kartą. Tokie žmonės įkvepia ir primena, kad ryšys su kalba kuriamas nuosekliai, metai iš metų.

Nuoširdi padėka skiriama visiems organizatoriams, mokytojams ir dalyviams – už laiką, pastangas ir širdį, skirtą lietuvių kalbai. Tegul ši tradicija ir toliau gyvena kaip tylus, bet stiprus ryšys su tuo, kas esame.