5 parkavimo mitai, kuriais vis dar tiki net patyrę vairuotojai – baudos gali nemaloniai nustebinti

Kiekvienas vairuotojas parkuoja, tačiau ne visi tai daro laikydamiesi taisyklių. Kartais tai nutinka dėl nežinojimo, bet dažnai – dėl požiūrio, kad „kaip nors praslys“. Be to, apie parkavimą vis dar sklando daugybė mitų. Primename kelis dažniausius ir paaiškiname, kaip statyti automobilį, kad išvengtumėte baudos ir brangaus nutempimo.

Netinkamai pastatyti automobiliai apsunkina kitų eismą ir gali sukelti pavojingų situacijų, pavyzdžiui, kai užstoja matomumą arba blokuoja pėsčiųjų judėjimą. Viena priežasčių, kodėl dalis vairuotojų rizikuoja, – palyginti nedidelė bauda už draudžiamų ženklų nepaisymą. Ji siekia apie 23 eurus, o papildomai skiriamas tik vienas baudos taškas.

1. Mitas: jei parduotuvė uždaryta, prie jos galima statyti automobilį nemokamai

Dalis žmonių mano, kad kai parduotuvė nedirba, nereikia nei pasiimti bilieto, nei mokėti už stovėjimą. Tai klaida. Privačiose aikštelėse kontrolė gali vykti ir nedarbo dienomis ar ne parduotuvės darbo metu, nes aikštelės savininkas nustato savo taisykles nepriklausomai nuo bendrųjų kelių eismo taisyklių.

Reglamentas gali drausti statyti automobilį ne darbo valandomis, o už tokį pažeidimą gali grėsti transporto priemonės nutempimas arba sutartyje numatyta bauda. Prieš palikdami automobilį visada perskaitykite informacines lenteles – dažniausiai sąlygos jose nurodytos aiškiai.

2. Mitas: visada draudžiama parkuoti kairėje kelio pusėje

Ši tema sudėtingesnė, nes taisyklė turi išimčių. Kelių eismo reguliavimas numato, kad sustoti prie kairiojo važiuojamosios dalies krašto paprastai negalima, tačiau tai leidžiama vienkrypčiuose keliuose, taip pat kai kuriuose mažo intensyvumo dvipusio eismo keliuose gyvenvietėse.

Vienkrypčio eismo atvejis aiškus: jei kelias vienkryptis, paprastai leidžiama statyti automobilį ir kairėje pusėje. Daugiau neaiškumų kyla dėl sąvokos „mažas eismo intensyvumas“, nes ji ne visada tiksliai apibrėžiama.

Net jei konkrečioje vietoje kairėje pusėje statyti galima, papildomi kelio ženklai gali šią galimybę visiškai arba iš dalies panaikinti. Taip pat galioja bendra taisyklė: transporto priemonės negalima statyti arčiau nei 10 metrų nuo sankryžos ir pėsčiųjų perėjos.

3. Mitas: vietą galima „rezervuoti“ paprašius, kad joje pastovėtų kitas žmogus

Prašyti kito asmens užimti vietą ir stovėti tarp automobilių, kol atvažiuosite, yra draudžiama. Teisiškai toks elgesys gali būti vertinamas kaip viešosios tvarkos pažeidimas ar net prievarta, už kurią gali būti skiriama bauda.

Taip pat svarbu žinoti, kad bandymas „išstumti“ žmogų iš tarpo automobiliu, važiuojant į jį, taip pat laikomas pažeidimu. Tokiu atveju lieka tik susitarti žodžiu arba ieškoti kitos vietos.

4. Mitas: įjungtos avarinės šviesos leidžia sustoti ten, kur draudžiama

Avariniai žibintai neįteisina nei stovėjimo, nei sustojimo draudžiamoje vietoje. Pagrindinė jų paskirtis – pažymėti nejudančią (sugedusią ar kitaip sustabdytą) transporto priemonę, kai tai būtina dėl saugumo.

Jei sustosite ar pastatysite automobilį draudžiamoje vietoje vien todėl, kad įjungėte avarines šviesas, bauda gali būti tokia pati, kaip ir įprastai pažeidus taisykles. Praktikoje pareigūnai neretai pirmiausia paprašo nedelsiant patraukti automobilį, tačiau tai nereiškia, kad pažeidimas „anuliuojamas“.

5. Mitas: ant šaligatvio ar dviračių tako sustoti galima „trumpam“

Ta pati logika galioja ir sustojimui ant šaligatvio ar dviračių tako. Dviračių take sustoti negalima, o šaligatvyje stovėjimas galimas tik tuomet, jei to nedraudžia kelio ženklai ir jei pėstiesiems paliekama ne mažiau kaip 1,5 metro laisvos erdvės.

Be to, tokiais atvejais taikomas ir transporto priemonės masės reikalavimas: automobilio leistina bendroji masė turi būti mažesnė nei 2,5 tonos. Jei šių sąlygų nesilaikoma, rizikuojate ne tik bauda, bet ir tuo, kad automobilis bus nutemptas.


Posted

in

by

Tags:

Comments

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *