Kirmija ir rūgštu? Pamirštas triukas su dviem ingredientais gali išgelbėti vyšnias

Norint, kad vasarą vyšnių šakos linktų nuo saldžių vaisių, būtina pasirūpinti tinkamu pavasariniu tręšimu. Būtent pavasarį medžiai pradeda intensyviai augti, todėl jiems reikia papildomų maisto medžiagų. Tręšimo tikslas – ne tik sustiprinti būsimą derėjimą, bet ir pagerinti bendrą medžio būklę.

Jei vyšnios pavasarį negauna trąšų, jų atsparumas ligoms ir kenkėjams mažėja. Toks aplaidumas dažnai baigiasi silpnesniu derliumi ir prastesnės kokybės vaisiais.

Vis dėlto svarbu nepersistengti. Perteklinis tręšimas gali pakenkti: per daug azoto pavasarį trikdo kitų elementų pasisavinimą ir gali sukelti lapų chlorozę, o per didelis kalio kiekis apsunkina kalcio įsisavinimą. Dėl to gali kristi žiediniai pumpurai ir pradėti džiūti jauni ūgliai.

Pavasarį vyšnioms labiausiai reikia šių pagrindinių elementų:

• azoto, būtino ūglių ir lapų augimui;
• fosforo, svarbaus šaknų sistemos vystymuisi;
• kalio, dalyvaujančio vaisių brendimo procesuose;
• taip pat magnio, kalcio, cinko, boro, geležies ir sieros.

Pavasarinį tręšimą patogu suskirstyti į tris etapus:

• pirmą kartą tręšiama kovo ir balandžio sandūroje, dar prieš pumpurams pradėjus brinkti;
• antrą kartą – prieš pat žydėjimą (dažniausiai balandį);
• trečią kartą – pasibaigus žydėjimui (gegužę).

Taip medis gauna pagalbą svarbiausiais vegetacijos momentais.

Tręšimo pradžią verta derinti ir prie vyšnios amžiaus. Pirmaisiais metais po pasodinimo jauniems medeliams dažniausiai papildomų trąšų nereikia – sodinant jie paprastai gauna pakankamai maisto medžiagų. Nuo 2–3 metų, kai medis dar gali nederėti, taip pat vyresnėms vyšnioms dažniausiai praverčia ir organinės, ir mineralinės trąšos – tuomet užtikrinamas platesnis reikalingų elementų spektras.

Pavasarį vyšnias rekomenduojama tręšti kompleksinėmis trąšomis, skirtomis vaismedžiams – jose dažnai būna ir šioms kultūroms svarbaus magnio. Trąšas naudokite pagal gamintojo nurodytas normas. Jas berkite aplink kamieną, laikydamiesi maždaug 20–50 cm atstumo (kuo medis vyresnis, tuo platesnis ratas). Prieš tręšiant dirvą verta lengvai supurenti ir palaistyti.

Mineralinį tręšimą galima papildyti natūraliomis priemonėmis:

• kompostu – po medžiu paskleidžiant 2–5 cm sluoksnį;
• granuliuotu mėšlu – apie 250 g įmaišoma į 10 l vandens, palaikoma 2–3 valandas, išmaišoma ir naudojama laistymui;
• vištų mėšlo raugu su kiaušinių lukštais – apie 2 kg vištų mėšlo ir sauja susmulkintų lukštų užpilama 10 l vandens, laikoma 7–10 dienų pavėsyje kasdien pamaišant; vėliau perkošiama ir skiedžiama santykiu 1:15 (senesniems medžiams) arba 1:20 (jaunesnėms vyšnioms);
• žaliąja trąša – pavasarį po vyšnia galima pasėti baltuosius dobilus, avižas ar kitus tinkamus augalus, o jiems paaugus nupjauti ir įterpti į viršutinį dirvos sluoksnį;
• medžio pelenais – jaunus medžius galima pabarstyti 2–3 stiklinėmis, o vyresnius – maždaug puse 10 l kibiro; tuomet užberti plonu žemių sluoksniu ir palaistyti. Pelenų nereikėtų naudoti, jei dirvos pH yra aukštas (didesnis nei 7,0).

Žydėjimo pradžioje kai kas papildomai purškia vyšnias medaus tirpalu (1 valgomasis šaukštas 10 l vandens), kad pritrauktų bites ir pagerintų apdulkinimą. Taip pat kartais naudojamas boro rūgšties tirpalas – paprastai 5 g priemonės 10 l vandens, ypač jei orai žydėjimui nepalankūs.

Tinkamai atliktas pavasarinis tręšimas padeda vyšnioms stipriai startuoti sezoną: medis gausiau žydi, o vasarą gali džiuginti didesniu saldžių ir sultingų vaisių derliumi.