Lietuvoje nuo 2014 metais vyksta žmonių su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia globos deinstitucionalizacija, kurios esmė – perėjimas nuo didelių globos įstaigų prie bendruomenėje teikiamų paslaugų. Šiuo pokyčiu siekiama, kad žmonės galėtų gyventi kuo arčiau įprasto gyvenimo, o pagalba būtų pritaikyta individualiems poreikiams.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pradėjo deinstitucionalizacijos stebėseną pagal regionus, kad įvertintų pažangą savivaldybėse ir bendruomeninių paslaugų plėtrą. Dėmesys skiriamas paslaugų prieinamumui, jų kokybei ir tam, kaip savivaldybės planuoja tolesnius sprendimus.
Šiaulių regione surengtame pasitarime dalyvavo regiono savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų, atstovaujančių žmones su negalia, ir ministerijos atstovai. Akmenės rajono savivaldybei atstovavo vicemerė Inga Vismantienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Rūta Žiedienė ir atvejo vadybininkė Simona Ivanauskytė-Jasutė.
Kas keisis iki 2030 metų?
Pasitarime aptarta proceso eiga ir pasirengimas 2030 metams, kai numatomi reikšmingi pokyčiai dėl ilgalaikės socialinės globos teikimo. Pagal planuojamą kryptį, vaikams su negalia ilgalaikė ir trumpalaikė socialinė globa neturėtų būti teikiama socialinės globos namuose ir stacionarinėse ilgalaikės priežiūros įstaigose, išskyrus specializuotus slaugos ir socialinės globos namus.
Suaugusiųjų srityje numatoma, kad ilgalaikė socialinė globa nebegalės būti pradedama naujai teikti socialinės globos namuose ar stacionarinėse ilgalaikės priežiūros įstaigose suaugusiems asmenims su negalia. Išimtis taip pat būtų taikoma specializuotiems slaugos ir socialinės globos namams.
Ko tikimasi iš savivaldybių?
Ministerijos stebėsenos tikslas – ne vien fiksuoti skaičius, bet ir identifikuoti praktines kliūtis, kurios trukdo plėsti paslaugas bendruomenėje. Tokios kliūtys dažniausiai susijusios su paslaugų tinklo trūkumu, specialistų pritraukimu, būsto sprendimais ir sklandžiu atvejo vadybos bei pagalbos koordinavimu.
Deinstitucionalizacijos kryptis remiasi žmogaus teisių logika: žmogui turi būti sudarytos sąlygos gyventi bendruomenėje, o pagalba turi būti teikiama ten, kur gyvena žmogus, o ne žmogus pritaikomas prie įstaigos. Praktikoje tai reiškia didesnį poreikį savivaldybėse plėtoti grupinio gyvenimo namus, apsaugotą būstą, dienos užimtumo paslaugas, pagalbą įsidarbinant ir šeimų konsultavimą.
Kitas pasitarimas SADM numatomas rudenį, jo metu bus vertinamas pasiektas progresas ir tolesni veiksmai. Toks cikliškas vertinimas turėtų padėti savivaldybėms aiškiau planuoti pokyčius iki 2030 metais numatytų ribojimų įsigaliojimo.
„Pasitarimo tikslas – aptarti deinstitucionalizacijos proceso eigą, pasiektą pažangą ir pasirengimą 2030 metams“, – sakė ministerijos atstovai susitikime su regiono savivaldybėmis.
Šaltiniai:
– https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/socialine-integracija/deinstitucionalizacija/
– https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.503624
Leave a Reply