CP v2

Category: Finansai

  • ES visiškai uždraus Sudano aukso prekybą: tikslas – atimti karo finansavimo šaltinį

    Europos Sąjungos valstybių užsienio reikalų ministrai pritarė priemonėms, kuriomis numatomas visiškas draudimas pirkti, importuoti ir perleisti iš Sudano kilusį auksą. ES tikslas – sumažinti konfliktą palaikančių grupių pajamas ir apsunkinti karo finansavimą.

    Kartu su aukso embargu numatyti ribojimai ir medžiagoms, plačiai naudojamoms aukso gavyboje. ES ketina uždrausti eksportuoti į Sudaną gyvsidabrį ir cianidą, kurie padeda išgauti bei apdoroti auksą pramoniniu mastu.

    Apribojimai apima ne tik fizinę prekybą, bet ir paslaugas, kurios ją palengvina. Bus draudžiama teikti techninę pagalbą, tarpininkavimo paslaugas bei finansinę paramą sandoriams, susijusiems su Sudano auksu.

    „Ribodama prekybą Sudano auksu ir prieigą prie chemikalų, naudojamų jo gavybai, ES siekia sumažinti išteklius tiems, kurie palaiko smurtą“, – teigiama ES pozicijoje.

    Sprendime numatytos ir išimtys: gyvsidabrio bei cianido apribojimai neturėtų būti taikomi prekėms, skirtoms humanitariniams tikslams, visuomenės sveikatos grėsmėms suvaldyti ar reagavimui į nelaimes. Tokios nuostatos dažniausiai taikomos siekiant, kad sankcijos nepablogintų civilių padėties.

    Pats konfliktas Sudane tęsiasi nuo 2023 metais balandžio ir kilo dėl kovos dėl valdžios tarp Sudano ginkluotųjų pajėgų ir greitojo reagavimo pajėgų. Jungtinės Tautos skelbia, kad smurtas privertė apie 14 mln. žmonių palikti namus, o situacija vertinama kaip viena sunkiausių humanitarinių krizių pasaulyje.

    ES yra smerkusi abi konflikto puses ir taiko sankcijas pagal 2023 metais sukurtą mechanizmą, skirtą spaudimui didinti tiems, kurie eskaluoja smurtą. Naujas draudimas dėl aukso išskiriamas kaip bandymas taikyti priemones į vieną svarbiausių pajamų srautų, nes auksas regione tapo patraukliu ir lengviau realizuojamu ištekliumi nei dauguma kitų eksporto prekių.

    Praktikoje tai reikš, kad ES rinkoje Sudano kilmės auksas turėtų tapti nepageidaujamas visoje tiekimo grandinėje – nuo importuotojų iki finansavimo ir tarpininkavimo paslaugų. Tokie sprendimai paprastai skatina ir griežtesnę patikrą, kad būtų nustatoma kilmė, o rizikingi tiekėjai būtų eliminuojami dar prieš sandorį.

  • Fotovoltika vėl sumušė rekordą, bet 2026 metais laukia retas lūžis: kas jį lems ir kas toliau

    2025 metais pasaulyje įrengta rekordinė 664 GW saulės elektrinių (PV) galia, tačiau augimo tempas sulėtėjo. Kaip nurodoma SolarPower Europe apžvalgoje, metinis rinkos augimas siekė 12 proc., kai metais anksčiau buvo 32 proc.

    Prognozuojama, kad 2026 metais, pagal labiausiai tikėtiną scenarijų, naujai įrengiamų PV pajėgumų apimtis sumažės iki maždaug 612 GW. Tai būtų apie 8 proc. mažiau nei 2025 metais ir pirmas toks pasaulinis metinių įrengimų kritimas per daugiau nei 20 metų.

    Rinka itin priklauso nuo kelių šalių

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad pasaulinė saulės energetikos plėtra išlieka stipriai koncentruota. Skaičiuojama, jog 10 šalių 2025 metais sudarė apie 82 proc. visų naujai įrengtų PV pajėgumų.

    Didžiausia rinka išliko Kinija, kur įrengta 382 GW, tai sudarė apie 57 proc. pasaulio įrengimų. Antroje vietoje buvo Indija su 45,7 GW, o trečioje – Jungtinės Valstijos su 43,2 GW, nors jų rezultatas buvo mažesnis nei metais anksčiau.

    Kodėl prognozuojamas kritimas 2026 metais?

    Pagrindinė numatomo lėtėjimo priežastis siejama su pokyčiais Kinijoje, kur politikos ir rinkos reguliavimo korekcijos gali reikšmingai sumažinti naujų projektų apimtis. Kadangi Kinija sudaro daugiau nei pusę pasaulinės paklausos, jos svyravimai greitai persiduoda visai rinkai.

    Kita tendencija, kurią akcentuoja analitikai, yra vis dažniau pasitaikančios neigiamos elektros kainos brandesnėse rinkose. Tokie epizodai signalizuoja, kad vien tik naujų saulės elektrinių statyba ne visada reiškia didesnes pajamas, todėl investuotojai labiau vertina tinklų pralaidumą, kaupimo sprendimus ir vartojimo lankstumą.

    „Saulės energetikos mastelio didinimas nebėra vien tik įrengiamos galios didinimas. Esminis klausimas yra tai, kaip gerai šią galią integruojame į energetikos sistemą“, – sakė SolarPower Europe vadovė Walburga Hemetsberger.

    Ką prognozuoja po 2026 metų?

    Nors 2026 metais gali būti fiksuojamas atsitraukimas, prognozėse numatomas sugrįžimas į augimo kelią 2027 metais. Vidutinis scenarijus rodo, kad rinka galėtų atsigauti iki 689 GW 2027 metais ir toliau augti iki 864 GW 2030 metais.

    Šis perėjimas rodo platesnį saulės energetikos brandos etapą, kai lemiamais veiksniais tampa ne vien modulių kaina ar projektų skaičius, bet ir prisijungimo prie tinklo sąlygos, balansavimo kaštai bei investicijos į kaupimą. Kitaip tariant, 2026 metų „pauzė“ gali tapti signalu, kad sektorius pereina nuo kiekybės prie kokybiškesnės integracijos.

  • Instal Kraków pasirašė 11 mln eurų vertės būsto statybų sutartį Krokuvoje: kaina fiksuota iki 2028 metų

    Statybų ir inžinerinių sprendimų grupė Instal Kraków priėmė sprendimą sudaryti sutartį dėl kito gyvenamojo projekto etapo įgyvendinimo Krokuvoje, Albatrosų gatvėje. Apie tai bendrovė informavo 2026 metų liepos 13 dieną.

    Sutartis pasirašyta su bendrove Krakbau, o darbai apima dviejų daugiabučių gyvenamųjų pastatų statybą. Projekte numatytas dar vienas investicijos etapas, tęsiantis ankstesnius darbus toje pačioje teritorijoje.

    Sutarties vertė siekia apie 11 100 000 eurų be pridėtinės vertės mokesčio. Atlygis nustatytas kaip fiksuota, vienkartinė suma, todėl jis nebus indeksuojamas ar kitaip perskaičiuojamas dėl kainų pokyčių.

    Toks modelis rangovui reiškia didesnę riziką, jei brangtų medžiagos ar darbo jėga, tačiau užsakovui suteikia aiškesnį biudžeto planavimą. Pastaraisiais metais statybų sektoriuje dažniau derinami kainų indeksavimo mechanizmai, todėl fiksuota kaina iki projekto pabaigos išsiskiria.

    Numatyta, kad darbai turi būti baigti iki 2028 metų balandžio 30 dienos. Tai reiškia beveik dvejų metų įgyvendinimo terminą, būdingą vidutinio dydžio daugiabučių statybos etapams.

    Bendrovė taip pat pateikė naujausius finansinius rodiklius: 2026 metų pirmąjį ketvirtį grupės pardavimo pajamos sudarė apie 14 400 000 eurų, o grynasis pelnas siekė apie 1 500 000 eurų. Palyginimui, 2025 metų pirmąjį ketvirtį pajamos buvo apie 17 300 000 eurų, o grynasis pelnas sudarė apie 2 400 000 eurų.

    Tokie pokyčiai rodo, kad bendrovės rezultatai gali svyruoti priklausomai nuo projektų grafiko ir užsakymų portfelio, o naujas kontraktas papildo ateinančių metų darbų apimtis. Investuotojams ir rinkai svarbus signalas ir tai, kad sutarties sąlygos aiškiai apibrėžia kainą bei terminus, nors fiksuota suma didina rangovo kaštų valdymo svarbą.

  • Rusijos LNG importas į ES pasiekė rekordą: per pusmetį sumokėta beveik 6 mlrd. eurų

    Naujausi duomenys rodo, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį suskystintų gamtinių dujų (LNG) srautai iš Rusijos į Europos Sąjungą pasiekė rekordines apimtis. Į ES iš Jamaalo projekto eksporto taško atplaukė 136 kroviniai, iš viso beveik 10 mln. tonų LNG.

    Toks kiekis yra apie 16 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau. Skaičiuojama, kad ES valstybės už rusišką LNG šiemet jau sumokėjo beveik 6 mlrd. eurų, o didžiausi pirkėjai buvo Prancūzija, Belgija ir Ispanija.

    Kaip tai dera su ribojimais?

    Nors po Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą ES nuosekliai mažino priklausomybę nuo rusiškų energijos išteklių, dujų importas ilgą laiką išliko sudėtingiausia grandis. Dalis rusiškų dujų į Europą ir toliau patenka tiek LNG pavidalu jūrų maršrutais, tiek vamzdynais per likusius veikiančius kelius.

    Pagal viešai skelbiamą ES ribojimų kryptį numatyta, kad trumpalaikiai nauji LNG užsakymai turi būti stabdomi, o ilgalaikės sutartys palaipsniui nutraukiamos, pereinant prie visiško atsisakymo. Praktikoje rinkos dalyviai vis dar remiasi anksčiau pasirašytais kontraktais, o dalis tiekimo grandinių prisitaikė prie teisinių išimčių ir pereinamųjų laikotarpių.

    Kodėl importas gali augti prieš draudimus?

    Energetikos rinkų analitikai tokį šuolį dažnai aiškina pasirengimu šildymo sezonui ir siekiu užpildyti saugyklas tada, kai kainos ir logistika palankesni. Kuo arčiau įsigalioja griežtesni ribojimai, tuo labiau auga motyvacija kaupti atsargas ir užsitikrinti tiekimą pagal dar galiojančias sutartis.

    ES energetikos reguliuotojų bendradarbiavimo agentūros ACER skelbiami suvestiniai rodikliai taip pat rodo augimą: 2026 metų sausio–gegužės mėnesiais bendras rusiškų dujų importas į ES buvo didesnis, o LNG segmentas augo sparčiau nei vamzdynais tiekiamos dujos.

    Ką tai reiškia ES energetikai?

    Rekordinis importas išryškina įtampą tarp politinio tikslo atsisakyti rusiškų energijos išteklių ir realių rinkos poreikių trumpuoju laikotarpiu. Kol vyksta perėjimas prie alternatyvių tiekėjų, infrastruktūros plėtra ir sutarčių peržiūra, importo statistika gali svyruoti, ypač prieš sezoninius paklausos pikus.

    Ilgesnėje perspektyvoje ES kryptis išlieka aiški: diversifikacija, didesnės LNG importo galimybės iš kitų regionų, energijos taupymas ir atsinaujinančių išteklių plėtra. Tačiau 2026 metų pirmojo pusmečio skaičiai rodo, kad visiškas atsisakymas gali būti nelygus ir priklausomas nuo sutarčių terminų bei rinkos sąlygų.

  • Ispaniją sukrėtęs gaisras nusinešė 13 gyvybių: Pedro Sánchez ragina imtis prevencijos

    Ispaniją sukrėtęs gaisras nusinešė 13 gyvybių: Pedro Sánchez ragina imtis prevencijos

    Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchez liepos 13 dieną paragino šalį gerokai sustiprinti miškų gaisrų prevenciją po vieno mirtiniausių pastarųjų metų gaisrų, kilusio šalies pietuose. Premjeras pabrėžė, kad vien reagavimo nepakanka, nes ekstremalios situacijos dėl klimato kaitos kartojasi vis dažniau.

    Gaisras netoli Los Gallardos, Almerijos provincijoje Andalūzijoje, po keturių parų intensyvaus gesinimo buvo stabilizuotas. Valdžios institucijos nurodė preliminarius skaičius: žuvo 13 žmonių, dar 23 asmenų likimas tuo metu buvo nežinomas, o oficialiai gauta 10 pranešimų apie dingusius.

    Liepsnos išdegino beveik 7 000 hektarų teritoriją, o gaisro pikas, pareigūnų teigimu, buvo itin pavojingas dėl greito plitimo ir prasto matomumo. Skelbta, kad dalis žmonių galėjo nepakankamai greitai sureaguoti į evakuacijos perspėjimus, todėl atsidūrė spąstuose bandydami pasitraukti automobiliais ar pėsčiomis.

    Premjero žinutė: prevencija ir pasirengimas

    Apsilankęs Turre savivaldybėje, Pedro Sánchez susitiko su gaisrą gesinusiomis tarnybomis ir padėkojo gelbėtojams. Jis akcentavo, kad savivaldybėms reikia geresnių apsaugos planų, o gyventojams būtina daugiau praktinių mokymų, kaip elgtis kilus gaisrui ir gavus evakuacijos nurodymus.

    Andalūzijos regiono vyriausybės vadovas Juanma Moreno taip pat ragino didinti visuomenės sąmoningumą ir savisaugą. Jo teigimu, ankstyvas reagavimas į dūmus, oficialius perspėjimus ir įtartiną elgesį gali lemti, ar pavyks laiku užkirsti kelią tragedijai.

    Kas apsunkino gesinimą

    Gesinimo operacijoje dalyvavo daugiau nei 200 antžeminių pajėgų, ugniagesių automobiliai, sraigtasparniai, vandens numetimo lėktuvai ir Ispanijos karinės pagalbos ekstremaliose situacijose padalinys UME. Pastarosiomis valandomis daugiausia dėmesio skirta židinių vėsinimui ir dingusių žmonių paieškai.

    Institucijos nurodė, kad galutiniai dingusiųjų skaičiai gali keistis, kol bus baigtos ekspertizės ir žuvusiųjų tapatybių nustatymo procedūros. Pranešta, kad identifikavimo darbuose talkino ir kai kurių kitų Europos šalių institucijos, padėjusios surinkti genetinius duomenis iš artimųjų.

    Klimato kaitos fonas ir rizikos didėjimas

    Gaisro priežastis dar tiriama, tačiau pareigūnai kaip galimą scenarijų įvardijo elektros linijos gedimą, nuo kurio užsidegė po karščių išdžiūvusi augmenija. Pastarosiomis dienomis gaisro plitimą suvaldė atslūgęs vėjas ir kiek vėsesnė temperatūra.

    Mokslininkai pabrėžia, kad dėl žmogaus veiklos sukeliamo klimato šiltėjimo karščio bangos Europoje tampa dažnesnės ir intensyvesnės, o tai didina ir didelių miškų gaisrų tikimybę. Europos miškų gaisrų informacijos sistemos duomenys rodo, kad praėjusiais metais Ispanijoje ugnis nuniokojo beveik 400 000 hektarų, o tai buvo didžiausias per sistemą fiksuotas šalies rodiklis.

    Ekspertai primena, kad riziką mažina ne tik ugniagesių pajėgumai, bet ir ilgalaikės priemonės, tokios kaip priešgaisriniai barjerai, augmenijos tvarkymas, geresnės ankstyvo perspėjimo sistemos ir aiškūs evakuacijos maršrutai. Ispanijos pietuose, kur vasaros tampa karštesnės ir sausesnės, prevencija vis dažniau įvardijama kaip svarbiausia gyvybių apsaugos grandis.

  • Ispanijoje nuomos kainos smaugia: 71 proc. sako, kad mokėti būsto paskolą jau pigiau

    Ispanijoje nuomos kainos smaugia: 71 proc. sako, kad mokėti būsto paskolą jau pigiau

    Ispanijoje nuomos kainoms pasiekus rekordus, visuomenės nuotaikos būsto rinkoje ryškiai keičiasi. Tyrimas rodo, kad 71 proc. suaugusių šalies gyventojų mano, jog dabartinėmis sąlygomis finansiškai naudingiau mokėti būsto paskolos įmokas nei nuomą.

    Tokias išvadas pateikia „Fotocasa Research“ ataskaita apie 2026 metais būsto sektoriaus situaciją. Tyrime šis teiginys sulaukė didžiausio pritarimo, o rodiklis nežymiai ūgtelėjo, palyginti su 2025 metų pirmuoju pusmečiu.

    Nuoma brangsta, pirkimas atrodo saugesnis

    Ataskaita pabrėžia, kad pirkimo pasirinkimą vis dažniau lemia ne vien tradicinis prieraišumas nuosavybei, bet ir praktinis skaičiavimas. Augant nuomos kainoms, daliai žmonių nuomos įmoka ima atrodyti kaip nuolat didėjanti ir mažai kontroliuojama išlaida.

    „Nors įsigyti būstą vis dar sunku dėl santaupų trūkumo ir aukštų kainų, vis daugiau žmonių mano, kad, jei tik pavyksta žengti šį žingsnį, hipoteka yra pelningesnė nei nuoma, kuri nuolat brangsta. Tai atspindi didžiulį disbalansą nuomos rinkoje“, – sakė „Fotocasa“ tyrimų vadovė ir atstovė spaudai María Matos.

    Apklausos duomenimis, 68 proc. respondentų vis dar laiko būsto pirkimą gera investicija. Tiek pat žmonių teigia, kad noras turėti nuosavą būstą Ispanijoje išlieka giliai įsišaknijęs, nors šis įsitikinimas per metus kiek susilpnėjo.

    Auga baimė dėl naujo burbulo

    Kita sparčiai kylančių kainų pusė yra nerimas: 56 proc. apklaustųjų baiminasi, kad rinka artėja prie naujo nekilnojamojo turto burbulo. Šis rodiklis per metus padidėjo keliais procentiniais punktais, o diskusijos apie kainų tvarumą vėl stiprėja.

    Nuomos vertinimas išlieka niūrus: pusė aktyviai būsto rinkoje dalyvaujančių žmonių vis dar mano, kad nuomotis reiškia tiesiog išmesti pinigus. Kartu silpnėja lūkesčiai, kad Ispanija artės prie europietiškesnio modelio, kuriame nuoma sudarytų didesnę būsto rinkos dalį.

    Reguliavimas neįtikino gyventojų

    Ataskaitoje kritiškai vertinama ir Ispanijos Būsto įstatymo reputacija visuomenėje. Tyrimas rodo, kad įstatymą palankiai vertina 28 proc. respondentų, o vidutinis jo įvertinimas siekia 4,7 balo iš 10.

    Tyrimo autoriai atkreipia dėmesį, kad apklausa atlikta 2026 metų vasarį, todėl joje atsispindi ankstesnių metų situacija: nuomos brangimas ir tuo pat metu palengvėjusios skolinimosi sąlygos. Papildomą neapibrėžtumą įnešė Europos Centrinio Banko palūkanų sprendimai, kurie gali keisti paskolų įperkamumą ir gyventojų pasirinkimus artimiausiais ketvirčiais.

  • Prancūzija mažina augimo prognozę: skelbia 10 mlrd. eurų karpymą ir pažadą nemokestinti daugiau

    Prancūzija mažina augimo prognozę: skelbia 10 mlrd. eurų karpymą ir pažadą nemokestinti daugiau

    Prancūzija peržiūrėjo 2024 metų ekonomikos augimo prognozę ir dabar tikisi, kad bendrasis vidaus produktas didės 1 proc., o ne 1,4 proc. Apie tai paskelbta kartu su planu mažinti valstybės išlaidas maždaug 10 mlrd. eurų.

    Finansų ministras Bruno Le Maire teigė, kad išlaidų karpymai bus taikomi visoms ministerijoms ir daliai vyriausybinių iniciatyvų, o sprendimai įsigalios nedelsiant. Pasak jo, tikslas yra prisitaikyti prie lėtesnės ekonomikos dinamikos ir išlaikyti fiskalinę drausmę.

    „Mums reikia iš karto prisitaikyti prie silpnesnio augimo ir užtikrinti, kad deficitas mažėtų pagal planą, neperkeliant naštos gyventojams mokesčiais“, – sakė Bruno Le Maire.

    Prancūzija siekia, kad 2024 metais biudžeto deficitas sumažėtų iki 4,4 proc. BVP, kai 2023 metais jis siekė 4,9 proc., todėl išlaidų mažinimas tampa pagrindine priemone, jei papildomų pajamų iš mokesčių neplanuojama.

    Ekonominės perspektyvos korekciją Prancūzijos valdžia sieja su įtempta geopolitine aplinka ir lėtesniu aktyvumu Europoje bei pasaulyje. Tarp įvardijamų veiksnių minimi Rusijos karas Ukrainoje, įtampa Artimuosiuose Rytuose ir dėl to išliekantis neapibrėžtumas energijos bei prekybos grandinėse.

    Europos Komisija tuo metu Prancūzijai 2024 metais prognozavo dar kuklesnį, 0,9 proc. augimą, todėl valdžiai didėja spaudimas rodyti, kad fiskaliniai pažadai bus įgyvendinti. Ministerija neatmetė, kad prireikus galėtų būti teikiamas ir patikslintas biudžetas, jei taupymo reikės daugiau.

    Kartu pabrėžiama, kad kai kurios kryptys išliks prioritetinės net ir karpymų fone. Tarp jų įvardijama parama Ukrainai bei pagalba Prancūzijos ūkininkams, pastaraisiais mėnesiais aktyviai spaudusiems valdžią dėl didėjančių sąnaudų ir konkurencijos.

    Ši žinia sudėtinga ir prezidentui Emmanueliui Macronui, kuris pastaraisiais metais rėmėsi verslui palankiomis priemonėmis ir investicijų pritraukimo strategija, tikėdamasis stiprinti viešuosius finansus per augimą. Lėtėjant ekonomikai, didėja rizika, kad įtampa tarp augimo skatinimo ir taupymo tik augs.

  • Verslo signalas Europai: „BusinessEurope“ vadovas įspėja – bendros rinkos nebaigsite, prarasite milijardus

    Verslo signalas Europai: „BusinessEurope“ vadovas įspėja – bendros rinkos nebaigsite, prarasite milijardus

    Europos darbdavių konfederacijos „BusinessEurope“ prezidentas Maciejus Wituckis ragina Europos Sąjungą kuo greičiau užbaigti bendrosios rinkos projektą. Jo teigimu, planų ir teisės aktų pasiūlymų netrūksta, tačiau didžiausia problema yra lėtas įgyvendinimas.

    Pasak jo, pokyčių laukia ne tik įmonės, bet ir piliečiai, kuriems svarbu matyti apčiuopiamą rezultatą kasdienybėje: mažiau kliūčių dirbti, teikti paslaugas ar plėsti veiklą kitose ES šalyse. Verslo atstovai akcentuoja, kad neužbaigta rinka reiškia mažesnį produktyvumą ir lėtesnį augimą.

    Kas stabdo bendrąją rinką

    ES bendroji rinka kuriama nuo praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio, tačiau paslaugų sektoriuje, finansuose ir skaitmeninėje ekonomikoje iki šiol išlieka daug nacionalinių taisyklių skirtumų. Praktikoje tai reiškia papildomus leidimus, skirtingas licencijavimo sąlygas, nevienodas vartotojų ar duomenų tvarkymo taisykles.

    Wituckis pabrėžia, kad tokios kliūtys ypač brangiai kainuoja mažesnėms įmonėms, kurios neturi didelių teisės ir atitikties komandų. Dėl to dalis verslų atsisako plėtros už savo šalies ribų, nors teoriškai ES turėtų veikti kaip viena vidaus rinka.

    „Jei nesuteiksime žmonėms vilties dėl ateities, Europos politinis pasaulis kentės“, – sakė Maciejus Wituckis.

    Energija, pramonė ir žaliasis kursas

    Kitas jo išskiriamas prioritetas yra energija: kainos, tiekimo patikimumas ir geopolitinės rizikos. Po pastarųjų metų sukrėtimų Europoje išaugo supratimas, kad priklausomybė nuo importuojamų iškastinių išteklių kelia ir ekonominių, ir saugumo grėsmių.

    „BusinessEurope“ vadovas pripažįsta, kad ekonomikos dekarbonizacija yra būtina, tačiau pabrėžia balansą: be konkurencingos pramonės mažėja pajamos, mokesčių bazė ir investicinės galimybės. Jo teigimu, klimato tikslai turi eiti kartu su realiomis sąlygomis investuoti, gaminti ir kurti darbo vietas Europoje.

    Talentai yra, trūksta masto

    Kalbėdamas apie konkurenciją su JAV ir kitais ekonominiais centrais, Wituckis teigia, kad Europa turi talentų, stiprų švietimą ir universitetus, tačiau dažnai pritrūksta masto, kapitalo ir vienodų taisyklių, kurios leistų greitai auginti tarptautines bendroves. Jo vertinimu, tam svarbios iniciatyvos, susijusios su bankų sąjunga, investicijų ir santaupų nukreipimu į produktyvias sritis.

    Kaip pavyzdį jis mini Lenkijos pastarųjų metų ekonominį tempą ir deregulacijos pastangas, kai teisės aktų supaprastinimas tapo politine darbotvarke. Pasak jo, panašaus greičio ir ryžto reikia ir ES lygmeniu, jeigu Europa nori išlikti konkurencinga ir išvengti investicijų nutekėjimo į kitas rinkas.

  • „TSMC“ pardavimai šovė 68 proc.: DI lustų bumas kelia prognozes prieš pelno ataskaitą

    „TSMC“ pardavimai šovė 68 proc.: DI lustų bumas kelia prognozes prieš pelno ataskaitą

    Taivano puslaidininkių milžinė „Taiwan Semiconductor Manufacturing Company“ (TSMC) paskelbė, kad birželio pajamos per metus išaugo 67,9 proc. ir siekė apie 10,8 mlrd. eurų. Bendrovė pabrėžia, kad augimą palaiko itin didelė DI lustų paklausa, o rinkos laukia pilnos antrojo ketvirčio rezultatų ataskaitos.

    Per pirmąjį 2026 metų pusmetį TSMC pajamos sudarė apie 65,4 mlrd. eurų, tai yra 35,6 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau. Mėnesinių pajamų skelbimai rodo, kad antrojo ketvirčio pajamos apytikriai siekė 34,6 mlrd. eurų ir buvo kiek didesnės už analitikų prognozes.

    Pirmadienį pateikti skaičiai apima birželio pajamas ir pusmečio sumą, tačiau neatskleidžia pelno, bendrojo ar veiklos pelningumo. Visą antrojo ketvirčio ataskaitą TSMC ketina paskelbti vėliau šią savaitę, kartu atnaujindama metų gaires ir investicijų planus.

    Ko tikisi investuotojai

    Rinka ypač stebi, ar augančios apimtys atsvers spaudimą maržoms, kurį gali lemti didelės investicijos į naujas gamyklas ir pažangias pakuotės technologijas. Puslaidininkių sektoriuje būtent pažangus lustų pakavimas tampa vienu svarbiausių butelio kakliukų, nes nuo jo priklauso našiausių DI procesorių tiekimas.

    TSMC anksčiau yra nurodžiusi, kad 2026 metais planuoja agresyviai plėsti pajėgumus, o metinių pajamų augimą sieja su DI infrastruktūros plėtra. Investuotojams svarbūs ir komentarai apie paklausos tvarumą, nes užsakymų tempą vis labiau lemia didieji duomenų centrų projektai.

    DI lustų bumas ir technologijų lenktynės

    TSMC yra viena svarbiausių grandžių pasaulinėje pažangių lustų tiekimo grandinėje, nes gamina dalį moderniausių procesorių, naudojamų didelio našumo skaičiavimuose. Bendrovė taip pat diegia naujos kartos gamybos procesus, o rinkos dėmesys krypsta į 2 nanometrų technologijos diegimo tempą ir pirmuosius klientų užsakymus.

    Pastaraisiais metais išaugusi DI sistemų paklausa didina poreikį ne tik pačioms mikroschemoms, bet ir pažangiai gamybai bei tiekimo stabilumui. Dėl to TSMC plečia gamybos geografiją ir vysto projektus už Taivano ribų, siekdama atsparumo ir artumo prie strateginių rinkų.

  • Karščio banga smogia Prancūzijai: „EDF“ stabdo reaktorius, dar 7 gali mažinti galią

    Karščio banga smogia Prancūzijai: „EDF“ stabdo reaktorius, dar 7 gali mažinti galią

    Prancūzijos valstybinė energetikos grupė „EDF“ karščio bangos įkarštyje laikinai sustabdė trijų atominių elektrinių reaktorių darbą ir perspėjo, kad dar septyniems gali tekti mažinti gamybą. Bendrovė teigia, kad sprendimas priimtas vykdant aplinkosaugos reikalavimus, o ne dėl branduolinės saugos problemų.

    Atominės elektrinės dalį šilumos pašalina naudodamos upių vandenį, kuris po aušinimo grąžinamas atgal į vandens telkinius. Per karščius upės ir taip įšyla, todėl papildomai pašildytas vanduo gali dar labiau pabloginti sąlygas vandens ekosistemoms.

    „Nėra jokios branduolinės saugos rizikos. Reaktoriai gali veikti aukštos temperatūros sąlygomis, o ribojimai skirti apsaugoti vandens augaliją ir gyvūniją“, – sakė „EDF“ atstovas.

    „EDF“ nurodo, kad šiuo metu sustabdyti Golfech antrojo bloko, Bugey trečiojo bloko ir Chooz antrojo bloko reaktoriai. Bendra jų galia siekia 3 650 megavatų, tai sudaro apie 6 proc. maždaug 61 gigavato Prancūzijos įdiegtos branduolinės generacijos pajėgumų.

    Pagal naujausias prognozes Bugey trečiasis blokas turėtų likti sustabdytas iki liepos 19 dienos, Golfech antrasis blokas iki liepos 22 dienos, o Chooz antrasis blokas iki liepos 25 dienos. Bendrovė pabrėžia, kad grafikas gali keistis priklausomai nuo orų ir upių temperatūros.

    Be to, „EDF“ teigimu, dar septynioms branduolinėms jėgainėms gali tekti prisitaikyti ir lanksčiau reguliuoti galią dienos metu. Toks režimas paprastai pasirenkamas tada, kai būtina suderinti elektros sistemos poreikius su aplinkosauginiais išmetamo aušinimo vandens temperatūros limitais.

    Šalyje tai jau ne pirmas toks atvejis šią vasarą: karščio bangos kartojasi, o jų poveikis energetikai tampa vis dažnesne rizika. Dėl ilgalaikių karščių didėja elektros paklausa, nes auga vėsinimo poreikis, o tuo pat metu daliai elektrinių sudėtingiau išlaikyti įprastą darbo režimą.

    Prancūzijos ekonomikos ministerija savaitgalį buvo suteikusi laikiną išimtį Ronos upės šildymo ribojimams ties Bugey elektrine, argumentuodama tinklo saugumu. Tokios išimtys rodo, kad karščio metu tenka ieškoti balanso tarp aplinkosaugos reikalavimų ir elektros sistemos patikimumo.

    Kaip ruošiamasi ateičiai

    „EDF“ teigia, kad ilguoju laikotarpiu karščių ir sausrų įtaka branduolinei generacijai išlieka ribota, tačiau pripažįsta, kad prisitaikymo priemonių reikia. Bendrovė yra paskelbusi prisitaikymo prie klimato kaitos planą, apimantį branduolinę, hidroenergetikos ir salų energetikos infrastruktūrą.

    Skelbiama, kad per 15 metų planui numatoma skirti apie 8,7 milijardo eurų. Viena iš svarstomų priemonių branduolinėse elektrinėse yra papildomas technologinis sprendimas, leidžiantis atvėsinti vandenį prieš jį išleidžiant į aplinką, kad būtų lengviau laikytis ribų karščio piko metu.

    Hidroenergetikoje akcentuojamas pasirengimas ir potvyniams, ir mažesniems upių debitams, kad būtų galima išlaikyti gamybą sausros laikotarpiais. Tuo metu salų energetikos sistemose daugiau dėmesio skiriama tinklų atsparumui ir pasirengimui ekstremaliems vėjams, kurie taip pat gali sukelti sutrikimų.

    Prancūzija išlieka viena labiausiai nuo branduolinės energetikos priklausomų Europos valstybių, todėl laikini ribojimai per karščius tampa jautriu klausimu ir rinkoms, ir vartotojams. Artimiausiomis dienomis situaciją lems karščio bangos trukmė, upių temperatūra ir tai, ar pavyks išlaikyti reikiamą elektros sistemos rezervą.