CP v2

Category: Finansai

  • Iranas kaltina JAV dėl paliaubų pažeidimų: Trumpas skelbia jų pabaigą, bet derybų nenutraukia

    Iranas pareiškė, kad būtent Jungtinės Valstijos laužo preliminarų susitarimą su Teheranu dėl paliaubų ir kelio į platesnę taikos sutartį. Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Aragčis teigia, jog Vašingtono veiksmai neatitinka įsipareigojimų, numatytų susitarime.

    „Iranas laikosi žodžio, tačiau JAV Finansų departamentas pažeidžia preliminaraus susitarimo nuostatas“, – sakė Abbasas Aragčis.

    Pagal susitarimą, pasiektą birželio 17 dieną, šalys turėjo įtvirtinti paliaubas kare, kuris, kaip skelbiama, tęsiasi nuo vasario 28 dienos. Dokumente numatytas 60 dienų terminas, per kurį turėtų būti suderintos galutinės taikos sąlygos.

    Vis dėlto pastarosiomis dienomis įtampa vėl išaugo: abi pusės apsikeitė kaltinimais dėl pažeidimų, o regione fiksuota naujų smūgių. Pranešama, kad JAV atnaujino antskrydžius, argumentuodamos tai iš Irano kylančia grėsme laivybai ir saugumui.

    Irano atsakas taip pat buvo griežtas: skelbiama apie smūgius amerikiečių taikiniams regione, įskaitant objektus Kuveite ir Bahreine. Tokie veiksmai didina riziką, kad ribotas konfliktas gali peraugti į platesnę konfrontaciją, kuri paliestų ir Persijos įlankos šalis.

    Trumpo perspėjimai ir sankcijų klausimas

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai pareiškė, kad paliaubos su Iranu baigėsi, tačiau derybos bus tęsiamos. Kartu jis perspėjo, kad nauji Irano veiksmai gali išprovokuoti papildomus smūgius.

    Ypatingą įtampą kelia ir sankcijų tema. Iranas akcentuoja, kad JAV sprendimai dėl ribojimų, susijusių su Irano naftos prekyba, kertasi su ankstesniais susitarimo lūkesčiais ir mažina pasitikėjimą derybų procesu.

    Ormuzo sąsiauris vėl tampa derybų ašimi

    Tuo pat metu tęsiamos tarpininkaujamos derybos, kuriose dalyvauja Kataras ir Omanas. Iranas pranešė, kad jo diplomatijos vadovas vyksta į Omaną, o vienas pagrindinių klausimų yra Ormuzo sąsiaurio administravimas ir laivybos kontrolė.

    Ormuzo sąsiauris laikomas strategiškai svarbiausiu regiono tašku, nes per jį keliauja reikšminga pasaulinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų dalis. Dėl to bet kokie ribojimai ar grasinimai šioje zonoje akimirksniu atsispindi rinkose, draudimo kainose ir tarptautinėje politikoje.

    JAV taip pat palaiko aktyvius kontaktus su regiono partneriais: pranešama, kad su Kataru ryšį koordinuoja aukšto lygio Vašingtono derybininkai, tarp jų ir viceprezidentas J. D. Vance’as. Artimiausios savaitės parodys, ar pavyks sugrįžti prie paliaubų režimo, ar konfliktas įgaus naują pagreitį.

  • „Apple“ kreipėsi į teismą prieš „OpenAI“: įtaria pasisavinus komercines paslaptis ir viliojus darbuotojus

    „Apple“ Šiaurės Kalifornijos teisme pateikė ieškinį „OpenAI“, teigdama, kad bendrovė neteisėtai pasisavino komercines paslaptis ir konfidencialią informaciją. Byloje keliami kaltinimai susiję su „Apple“ dar neišleistomis technologijomis, procesais ir produktais.

    Ieškinyje akcentuojama, kad informacija esą buvo renkama įvairiais lygmenimis, įtraukiant techninius darbuotojus ir aparatinės įrangos kryptį. „Apple“ tvirtina turinti naujai atsiradusių įrodymų, leidžiančių įtarti, jog konfidencialūs duomenys galėjo būti panaudoti kuriant vartotojams skirtą įrenginį.

    Kas minima ieškinyje?

    Vienas svarbiausių epizodų siejamas su „OpenAI“ aparatinės įrangos vadovu Tang Tanu, kuris anksčiau dirbo „Apple“. Pasak „Apple“, jis esą skatino kandidatus, anksčiau dirbusius „Apple“, atrankų metu atskleisti vidinę informaciją, kuri pagal įmonės taisykles laikoma konfidencialia.

    Taip pat teigiama, kad daliai išeinančių darbuotojų galėjo būti duodamos instrukcijos, kaip apeiti įprastas saugumo procedūras paliekant bendrovę. „Apple“ pozicija – tokie veiksmai, jei pasitvirtintų, sudarytų prielaidas sistemingai nutekinti komercines paslaptis.

    „Aišku, kad įvairiuose lygmenyse ir bendradarbiaujant su verslo partneriais „OpenAI“ pasisavino „Apple“ komercines paslaptis ir konfidencialią informaciją“, – teigiama „Apple“ dokumentuose.

    Ką „Apple“ prašo teismo?

    „Apple“ siekia žalos atlyginimo, taip pat teismo draudimų, kurie apribotų galimą įtariamų paslapčių naudojimą. Be finansinių reikalavimų, bendrovė prašo įpareigoti „OpenAI“ nutraukti bet kokį „Apple“ komercinių paslapčių panaudojimą, jei būtų nustatyta, kad tai vyko.

    Tokio pobūdžio bylose teismai dažnai vertina ne tik patį nutekinimo faktą, bet ir tai, ar įmonė ėmėsi protingų priemonių paslaptims saugoti, bei ar kita pusė galėjo gauti realią ekonominę naudą. Dėl to ginčas gali persikelti į detales: nuo atrankų komunikacijos iki prieigų valdymo ir vidinių saugumo protokolų.

    Partnerystė ir auganti įtampa

    Situaciją paaštrina tai, kad „Apple“ ir „OpenAI“ dar 2024 metais buvo sudariusios bendradarbiavimo susitarimą, pagal kurį „ChatGPT“ integruotas į „iPhone“ operacinės sistemos funkcijas. Tokios partnerystės paprastai remiasi aukštu pasitikėjimo lygiu, todėl teisinis konfliktas gali turėti platesnių pasekmių ir produktų planams.

    Ryšiams, „Apple“ vertinimu, galėjo pakenkti ir „OpenAI“ ambicijos plėsti veiklą į vartotojų įrenginių rinką. Jei „OpenAI“ iš tiesų kuria savo aparatinę įrangą, konkurenciniai interesai tampa tiesioginiai, o konfidencialios informacijos apsauga – dar jautresnė.

    Kol kas teismas dar neįvertino ieškinio pagrįstumo iš esmės, o „OpenAI“ pozicija šiame etape gali kisti priklausomai nuo procesinių sprendimų. Vis dėlto pats ginčas išryškina tendenciją, kad DI ekosistemoje vis dažniau susiduria partnerystės ir konkurencijos logika, o intelektinės nuosavybės apsauga tampa viena svarbiausių strateginių temų.

  • Vokietija dalį pajamų iš ETS nukreips į biudžetą ir pensijas: ką tai reiškia energetikai?

    ETS lėšos – į biudžetą

    Nuo 2027 metų Vokietija dalį pajamų iš ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ETS 1) planuoja įskaityti į federalinį biudžetą. Tokį planą numato biudžeto projektas, apie kurį pranešė „Euractiv“.

    Iki šiol didelė dalis šių įplaukų Vokietijoje buvo siejama su Klimato ir transformacijos fondu, iš kurio finansuojamos priemonės, skirtos energetikos ir pramonės pertvarkai. Dabar kryptis keičiasi, o tai kelia klausimų dėl ilgalaikio finansavimo stabilumo.

    Kiek pinigų ir kam?

    Skelbiama, kad 2025 metais Vokietija iš ETS 1 gavo apie 5,4 mlrd. eurų pajamų. Finansų ministerija siekia maždaug pusę šios sumos perkelti į bendrą valstybės biudžetą, o dalis lėšų galėtų būti nukreipta ir pensijų sistemos finansavimui.

    Konkrečios sumos vėlesniems metams kol kas aiškiai neįvardijamos, tačiau biudžeto dokumentuose minima galimybė ateityje nustatyti metinę fiksuotą įmoką. Tai reikštų, kad ETS pajamos nebebūtų automatiškai siejamos su klimato politikos priemonėmis.

    Pramonė įspėja dėl pasekmių

    Toks perskirstymas sulaukė kritikos iš dalies pramonės organizacijų, kurios akcentuoja konkurencingumo ir investicijų rizikas. Ypač jautriai į tai reaguoja energijai imlūs sektoriai, kuriems transformacija reiškia dideles išlaidas elektrifikacijai, vandenilio sprendimams ir naujoms technologijoms.

    „Pajamos iš taršos leidimų prekybos, kurias sumoka pramonės įmonės, turi būti visiškai grąžinamos pramonei, kad būtų stiprinamas konkurencingumas ir remiama klimato neutralumo transformacija“, – sakė Vokietijos plieno pramonės asociacijos WV Stahl vadovė Kerstin Maria Rippel.

    Laukiama Europos Komisijos ETS reformos

    Platesnė diskusija vyksta visos Europos mastu, nes Europos Komisija artimiausiu metu turi pristatyti laukiamos ETS reformos kryptis. Tarp tikslų įvardijamas siekis mažinti naštą pramonei ir geriau suderinti klimato tikslus su konkurencingumo iššūkiais.

    Reformos ypač laukia šalys, kurių pramonė ir energetika labiau priklausomos nuo iškastinio kuro, o elektros kainų jautrumas ETS signalui yra didesnis. Diskusijose dažnai keliami klausimai dėl nemokamų taršos leidimų apimties, Modernizavimo fondo vaidmens ir to, kaip ETS kaštai persiduoda vartotojų mokamai energijos kainai.

    Europos Komisijos vertinimu, ETS dedamoji elektros energijos kainoje skirtingose ES šalyse gali sudaryti reikšmingą dalį. Todėl bet kokie pokyčiai, susiję tiek su sistemos dizainu, tiek su pajamų panaudojimu nacionaliniu lygmeniu, gali turėti apčiuopiamą poveikį ir investicijoms į energetiką, ir energijos kainų dinamikai.

  • Ukraina smogė Rusijos flotei šešėlyje: Azovo jūroje apgadinti 21 tanklaivis ir keli kiti laivai

    Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas pranešė, kad liepos 10–11 naktį Ukrainos gynybos pajėgos smogė Rusijos laivams Azovo jūroje. Anot Ukrainos, per operaciją apgadintas 21 Rusijos tanklaivis, siejamas su vadinamąja šešėline flotile.

    Ukrainos pusė teigia, kad šie tanklaiviai naudojami gabenti naftą ir naftos produktus apeinant tarptautines sankcijas. Tokie pervežimai, pasak Generalinio štabo, leidžia Rusijai išlaikyti finansinius srautus, kurie vėliau naudojami karui prieš Ukrainą.

    Smūgiai taikomi ir logistikai

    Be tanklaivių, Ukrainos kariuomenė skelbia apgadinusi dar kelis laivus, kurie, jos vertinimu, padeda Rusijos karinei logistikai. Pranešime minimi du krovininiai laivai, keturi vilkikai ir viena žemkasė, galinti būti naudojama uostų infrastruktūros darbams bei laivybos kanalų priežiūrai.

    Ukraina pastarosiomis dienomis skelbia apie virtinę panašių atakų prieš laivus Azovo jūroje ir aplinkinėse akvatorijose. Teigiama, kad ankstesnėmis naktimis taip pat buvo atakuota dešimtys Rusijos laivų, tarp jų ir tanklaiviai, siejami su šešėline flotile.

    Kas yra šešėlinė flotilė?

    Šešėline flotile dažniausiai vadinamas senstančių tanklaivių tinklas, kuriuo Rusija siekia išlaikyti naftos eksportą, kai daliai laivų ir bendrovių taikomi tarptautiniai ribojimai. Tokie laivai neretai siejami su sudėtingomis nuosavybės struktūromis, dažnais registracijos pakeitimais ir operacijomis, kurios apsunkina kontrolę.

    Ukrainos pateikiamuose vertinimuose nurodoma, kad šešėlinės flotilės mastas gali siekti šimtus laivų, o kai kuriais skaičiavimais – ir gerokai daugiau. Dalis Vakarų valstybių ir tarptautinių institucijų šią temą sieja ne tik su sankcijų apėjimu, bet ir su saugumo bei aplinkosaugos rizikomis dėl senų laivų techninės būklės.

    Nepriklausomai patikrinti Ukrainos pateiktų skaičių apie konkrečios nakties apgadinimus iš karto dažnai sudėtinga, tačiau tokio pobūdžio pranešimai rodo kryptingą Ukrainos pastangą spausti Rusijos energetikos logistiką jūrų maršrutuose. Tai – vienas iš būdų mažinti pajamas, kurios, Ukrainos vertinimu, padeda tęsti karinius veiksmus.

  • Baigta gelbėjimo operacija KGHM Lubino kasykloje po stipraus požeminio smūgio: visi šachtininkai saugūs

    Kasybos bendrovė „KGHM Polska Miedź“ pranešė, kad Lubino kasybos komplekse užbaigta gelbėjimo ir darbuotojų išvedimo iš pavojingos zonos operacija. Pasak įmonės, visi šachtininkai, kurie buvo rizikos zonoje po požeminio smūgio, yra saugūs.

    Incidentas įvyko ryte Lenkijos Žemutinės Silezijos regione, vadinamajame Vario baseine. Po stipresnių nei įprasta požeminių virpesių iš grėsmės zonos buvo evakuojami darbuotojai, o į vietą pasiųstos gelbėtojų pajėgos.

    „KGHM Polska Miedź“ nurodė, kad pagal pirminius duomenis vienas asmuo patyrė lengvus sužalojimus. Įmonė pridūrė, kad įvykio priežastis ir aplinkybes vertins speciali komisija.

    Komunikacijos departamento vadovas Mirosławas Kukas anksčiau aiškino, kad tokio pobūdžio smūgiai šiame regione fiksuojami reguliariai, tačiau šis buvo išskirtinai stiprus. Jo teigimu, smūgis buvo vertinamas kaip viršijęs 4 balų ribą pagal Richterio skalę.

    Seismologijoje tokio stiprumo įvykiai dažniausiai laikomi vidutiniais ir paprastai nesukelia didelių infrastruktūros pažeidimų, tačiau yra aiškiai juntami žmonėms. Kasyklose, kur darbuotojai dirba po žeme, net ir vidutiniai virpesiai gali reikšti padidėjusią riziką, todėl taikomi griežti saugos protokolai ir atliekamos skubios patikros.

    Kas žinoma apie Lubino telkinį?

    Lubino kasykla yra viena seniausių Lenkijos Vario baseine. Joje kasama polimetalinė rūda, kurioje daugiausia aptinkama vario ir sidabro, o šios žaliavos laikomos strategiškai svarbiomis pramonei ir energetikos transformacijai.

    Pagal „KGHM Polska Miedź“ pateiktus duomenis, pramoniniai Lubin-Małomice telkinio ištekliai 2024 metų gruodžio 31 dieną viršijo 319 mln. tonų vario rūdos. Vidutinė vario koncentracija pramoniniuose ištekliuose siekė 1,23 proc., sidabro – 53 gramus vienai megagramai.

    Kodėl tokie įvykiai svarbūs sektoriui?

    Požeminiai smūgiai kasyklose yra viena dažniausių rizikų giliuose telkiniuose, ypač regionuose, kur kasyba vykdoma dešimtmečius. Tokie įvykiai dažniausiai suaktyvina saugos procedūras: ribojamas darbas tam tikrose zonose, tikrinama ventiliacija, uolienų stabilumas ir komunikacijos sistemos.

    Šįkart, įmonės teigimu, situacija suvaldyta, o visi pavojingoje zonoje buvę darbuotojai pasiekė saugią vietą. Komisijos išvadų laukiama siekiant įvertinti, ar reikalingos papildomos prevencinės priemonės ir kaip koreguoti darbų organizavimą po įvykio.

  • WIG20 augo, bet šios 5 įmonės smunka: kas spaudžia CD Projekt, LPP, Dino, Modivo ir Kruk?

    Pirmasis 2026 metų pusmetis Varšuvos vertybinių popierių biržoje buvo palankus didiesiems indeksams, tačiau ne visoms didžiausioms įmonėms. Kol WIG20 nuo metų pradžios kilo beveik 20 proc., penkių jo narių akcijos išliko neigiamoje teritorijoje.

    Silpniau rinkoje pasirodė CD Projekt, LPP, Dino Polska, Modivo ir Kruk. Šių bendrovių dinamika išsiskyrė tuo, kad ji ėjo prieš bendrą indekso kryptį, o investuotojai labiau akcentavo konkrečius veiklos rizikos veiksnius.

    Didžiausias spaudimas: prekyba ir vartojimas

    Labiausiai nuo metų pradžios smuko Dino Polska akcijos – apie 32 proc., o per 12 mėnesių kritimas priartėjo prie 50 proc. Investuotojų nuotaikas temdė prastesni veiklos rezultatai ir įtampa su darbuotojais dėl atlyginimų bei darbo sąlygų.

    Dėl kritusios rinkos kapitalizacijos Dino Polska WIG20 rikiuotėje nusileido žemyn, o jos pozicijas indekso viduje sustiprino kitos sparčiau augusios mažmeninės prekybos bendrovės. Tokie pokyčiai rodo, kad rinka šiuo metu labiau vertina stabilų augimą ir aiškias maržų perspektyvas.

    Modivo, anksčiau rinkoje geriau žinoma kaip CCC, metų pradžioje fiksavo apie 16 proc. nuosmukį. Nors pastaraisiais mėnesiais matytas atšokimas siejamas su gerėjančiais pardavimų rodikliais ir vidiniais signalais, dalį volatilumo išlaiko trumpųjų pozicijų aktyvumas.

    Kruk ir LPP: skirtingos priežastys, panaši kryptis

    Skolų išieškojimo grupės Kruk akcijos nuo metų pradžios buvo nukritusios beveik 12 proc. Rinkai svarbus signalas – 2026 metų antrąjį ketvirtį investicijos į skolų portfelius sumažėjo iki 351 mln. zlotų, tai yra maždaug 82 mln. eurų, kai prieš metus siekė 577 mln. zlotų, arba apie 135 mln. eurų.

    Be to, Kruk įsigytų portfelių nominali vertė siekė 1,1 mlrd. zlotų, arba apie 257 mln. eurų, palyginti su 2,85 mlrd. zlotų, arba apie 667 mln. eurų, metais anksčiau. Mažesnis mastas gali reikšti atsargesnį kapitalo naudojimą, tačiau kartu riboja trumpalaikį augimo pagreitį.

    LPP nuosmukis buvo santykinai nedidelis – apie 5 proc. nuo metų pradžios. Po naujų rekordų pavasarį investuotojai persvarstė lūkesčius, kai bendrovė pranešė planuojanti šiemet atidaryti mažiau „Sinsay“ parduotuvių – apie 750 vietoje anksčiau minėtų 950.

    Toks tempų peržiūrėjimas nebūtinai reiškia strategijos silpnėjimą, tačiau rinka dažnai greitai pervertina įmones, kurių vertinimas remiasi spartraus plėtros scenarijumi. Dėl to LPP akcijos išliko jautrios bet kokiems signalams apie augimo tempą ir sąnaudų spaudimą.

    CD Projekt: užtenka mažos kibirkšties

    Mažiausiai iš šio penketuko nukentėjo CD Projekt – apie 3 proc. kritimas nuo metų pradžios. Akcijų judėjimą labiausiai veikia lūkesčiai dėl būsimų žaidimų išleidimo grafiko ir potencialių pajamų bangų.

    Rinkoje neigiamai rezonavo nuogąstavimai, kad „Witcher 4“ premjera galėtų nusikelti už 2027 metų ribų, o taip pat žinia apie planuojamą naują istorijos papildymą „Witcher 3“, kurio išleidimas siejamas su 2027 metais. Tuo pačiu bendrovė toliau stiprina ilgalaikį „Cyberpunk 2077“ komercinį naratyvą – peržengta 40 mln. parduotų kopijų riba.

    „Papildymo „Witcher 3“ paskelbimas sukėlė investuotojų baimių dėl „Witcher 4“ datos, tačiau, mūsų vertinimu, premjera nėra pavojuje. Plėtrą vykdo vidinė komanda, kuri per metus išaugo nuo 499 iki 513 kūrėjų, o pagrindinė rizika – galimas produktų tarpusavio kanibalizavimas. Išliekame prie prielaidos, kad „Witcher 4“ gali pasirodyti 2027 metų ketvirtąjį ketvirtį“, – rašoma „Noble Securities“ analitikų vertinime.

    Analitikų vertinimu, antroje 2026 metų pusėje Dino Polska, Kruk ir Modivo akcijose gali išlikti pardavėjų spaudimas, jei neatsiras aiškių ženklų dėl rezultatų stabilizavimo. Tuo metu CD Projekt ir LPP yra arčiau ribos, kurią peržengus pakaktų geresnio rinkos sentimentų poslinkio, kad metų rezultatas taptų teigiamas.

  • Kinijos humanoidiniai robotai bėga pusmaratonius ir šoka: lenktynės dėl rinkos jau įsibėgėjo

    Kinijoje sparčiai daugėja humanoidinių robotų, kurie demonstruoja vis sudėtingesnius judesius: nuo šokių ir kovos menų iki parkūro. Tokie pasirodymai rodomi ne vien pramogai – jie tampa aiškiu signalu, kad šalis intensyviai investuoja į robotiką ir automatizaciją.

    Vasario 2026 metais per Mėnulio Naujųjų metų televizijos renginius humanoidai atliko techninius kovos menų pratimus, o kartu kilo diskusijų, kiek jų veiksmų buvo autonomiški. Net ir esant nuotolinio valdymo įtarimams, pažanga akivaizdi: gerėja judesių stabilumas, koordinacija ir reakcijos greitis.

    Prie dėmesį traukiančių pavyzdžių prisideda ir komerciniai žingsniai. Balandžio 15 dieną „Unitree“ pradėjo prekiauti robotais tarptautinėje platformoje, o pigiausias modelis kainuoja apie 6 100 eurų, taip mėginant užbėgti konkurentams už akių ir greitai užsiauginti rinkos dalį.

    Lenktynėse svarbūs ir sportiniai rezultatai, nes jie leidžia paprastai palyginti technologinį progresą. Balandžio 19 dieną humanoidas, kurį sieja su išmaniųjų telefonų gamintoju „Honor“, Pekino pusmaratonį įveikė per 50 minučių 26 sekundes – daugiau kaip 21 kilometrą greičiau nei įprastai bėga dauguma žmonių.

    Skirtumas su praėjusiais metais ypač ryškus: 2025 metais greičiausiam robotui toje pačioje trasoje reikėjo 2 valandų 40 minučių 42 sekundžių. Be to, lenktynėse dalyvavusių robotų dalis buvo valdoma nuotoliniu būdu, todėl autonomijos klausimas išlieka vienu svarbiausių vertinant realų pažangumą.

    Humanoidai iš pramogos virsta produktu

    Humanoidiniai robotai vis dažniau pristatomi kaip įrenginiai, galintys dirbti žmogui pritaikytoje aplinkoje. Dėl to jie patrauklūs gamykloms, sandėliams, logistikai, prekybai ar aptarnavimo sektoriui, kur infrastruktūra nuo durų iki darbo stalų sukurta pagal žmogaus proporcijas.

    „UBTech Robotics“ pristatė U1 seriją, kurioje siūlomi skirtingo sudėtingumo modeliai. Pigesnė versija labiau primena biustą, o pažangesni modeliai – viso žmogaus ūgio robotus, kurie atlieka dešimtis judesių, vaikšto stabilesne eisena ir gali šokti.

    Kainų amplitudė didelė: paprastesni sprendimai vertinami dešimtimis tūkstančių eurų, o pažangiausios komplektacijos siekia kelis šimtus tūkstančių eurų. Gamintojai pabrėžia, kad robotai gali bendrauti pasitelkdami DI kalbos modelius debesijoje, judinti lūpas kalbėdami, sekti pašnekovą žvilgsniu ir imituoti emocijas.

    Verslo logika paprasta: robotai nedaro pertraukų, nepavargsta ir gali dirbti ten, kur trūksta darbuotojų. Kinijoje tai siejama ir su demografinėmis tendencijomis – visuomenės senėjimu ir mažėjančiu noru dirbti fiziškai sunkius ar monotoniškus darbus.

    Kam to reikia Pekinui?

    Robotika Pekinui yra strateginė kryptis, kurią valdžia sieja su produktyvumo augimu ir tarptautiniu konkurencingumu. Humanoidai pristatomi kaip vienas iš įrankių pereiti nuo „pasaulio fabriko“ modelio prie aukštos pridėtinės vertės gamybos, kur svarbiausi tampa jutikliai, programinė įranga, baterijos ir lustai.

    Valstybinė parama čia svarbi: kai kurios įmonės viešai mini gaunamas dotacijas ir mokestines lengvatas. Toks finansavimo modelis leidžia greičiau didinti gamybos apimtis ir mažinti vieneto kainą, o tai ypač svarbu rinkoje, kur laimi mastas.

    Tačiau kartu kyla ir nerimo. Ekonomistai primena, kad robotai nevartoja prekių ir nemoka mokesčių, todėl masinė automatizacija gali mažinti gyventojų pajamas ir biudžeto įplaukas, jei darbo rinka nespės persitvarkyti.

    Darbas, teisė ir rizikos

    Humanoidai kelia klausimą, kaip elgtis, kai automatizacija tiesiogiai pakeičia darbuotojus. Kinijoje viešojoje erdvėje aptariami teismų sprendimai, kurie signalizuoja griežtesnį požiūrį į staigius atleidimus, kai įmonės bando automatizaciją pateikti kaip neišvengiamą aplinkybę.

    Teisinės dilemos apima ir atsakomybę už klaidas. Jei humanoidas su DI priima neteisingą sprendimą ar sukelia žalą, lieka klausimas, kur baigiasi gamintojo, operatoriaus ir darbdavio atsakomybė, ypač kai robotai dirba su senjorais ar vaikais.

    Ne mažiau jautri tema – galimos karinės paskirtys. Kinijoje analitikai svarsto, kad humanoidai teoriškai galėtų papildyti personalą ar atlikti pavojingas užduotis, tačiau tam reikėtų ne tik mechaninio patvarumo, bet ir patikimo autonominio valdymo sudėtingomis sąlygomis.

    Europos ir Lietuvos pramonės požiūriu Kinijos tempas reiškia didėjančią konkurenciją ne tik pačių robotų rinkoje. Kartu didėja spaudimas visai tiekimo grandinei – nuo komponentų gamintojų iki programinės įrangos kūrėjų – nes įsitvirtinus masto ekonomikai kainomis konkuruoti darosi vis sunkiau.

  • Trumpas grasina Iranui: 1 000 raketų paruoštos, o Hormūzo sąsiauris vėl užverda

    Trumpas grasina Iranui: 1 000 raketų paruoštos, o Hormūzo sąsiauris vėl užverda

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas socialiniuose tinkluose paskelbė griežtą perspėjimą Iranui, pareiškęs, kad pasikėsinimo į jį atveju Jungtinės Valstijos „visiškai sunaikintų“ Iraną. Įraše jis taip pat teigė, jog „1 000 raketų yra paruoštos ir nutaikytos“ į Islamo Respubliką.

    Ši retorika pasirodė praėjus vos dienai po to, kai Trumpas sakė sutikęs tęsti derybas su Teheranu. Vis dėlto jis pabrėžė, kad anksčiau aptartas paliaubų pagrindas nebeveikia, o pastarųjų dienų smūgių apsikeitimas kelia grėsmę bet kokiai galutinei sutarties formai.

    Hormūzo sąsiauris – įtampos epicentras

    Konflikto fone išlieka ginčas dėl Hormūzo sąsiaurio – vieno svarbiausių pasaulio naftos ir dujų tranzito taškų. Net ir riboti trikdžiai šiame koridoriuje dažnai sukelia grandininę reakciją energijos bei laivybos rinkose, todėl situaciją atidžiai stebi tiek Persijos įlankos šalys, tiek Vakarų sostinės.

    JAV Centrinė vadovybė pranešė šią savaitę surengusi naują smūgių bangą prieš Irano oro gynybos ir kitus karinius taikinius, argumentuodama, kad taip siekiama sumažinti Irano pajėgumus atakuoti komercinę laivybą sąsiauryje. Iranas savo ruožtu pranešė smogęs JAV objektams Bahreine ir Kuveite.

    Teheranas kaltina Vašingtoną susitarimo laužymu

    Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi pareiškė, kad Iranas esą laikėsi paliaubų dvasios, tačiau Vašingtonas jas pažeidžia papildomomis sankcijomis. Jo teigimu, laikinasis susitarimas turėjo numatyti status quo dėl Irano branduolinės programos ir naujų sankcijų neįvedimą iki galutinio susitarimo.

    „Gali būti tik abipusis įsipareigojimų laikymasis“, – sakė Abbasas Araghchi.

    Pasak Irano valstybinės žiniasklaidos, A. Araghchi turėtų vykti į Omaną derybų dėl padėties sąsiauryje. Omanas ir Kataras regione dažnai minimi kaip tarpininkai, galintys palaikyti komunikacijos kanalus, kai tiesioginis dialogas tarp Vašingtono ir Teherano stringa.

    Tuo pat metu pranešta apie incidentus laivybos maršrutuose: britų jūrinės saugos institucijos fiksavo smūgius tanklaiviams, o Kataro pareigūnai vieną ataką priskyrė Iranui. Teheranas kaltinimus neigė, tačiau tokie epizodai dar labiau didina riziką, kad karinė įtampa persikels į prekybinius laivybos kelius.

  • Atostogų kainų žemėlapis: kur Europoje pigiausia valgyti, miegoti ir kodėl Turkija stebina

    Atostogų kainų žemėlapis: kur Europoje pigiausia valgyti, miegoti ir kodėl Turkija stebina

    Planuojant vasaros atostogas, tas pats vakarienės, viešbučio ar gėrimų krepšelis skirtingose šalyse gali kainuoti kardinaliai nevienodai. Naujausias kainų lygių palyginimas, paremtas Eurostato duomenimis, rodo aiškius laimėtojus ir netikėtas išimtis populiariausiose Europos kryptyse.

    Analizėje vertintos septynios keliautojų itin mėgstamos šalys: Prancūzija, Italija, Ispanija, Graikija, Portugalija, Kroatija ir Turkija. Svarbu pabrėžti, kad tai nėra konkrečios kelionės biudžetas, o nacionaliniai vidurkiai, todėl kurortuose kainos dažnai būna aukštesnės nei šalies statistinis vidurkis.

    Bendras kainų lygis

    Eurostato naudojamas namų ūkių galutinio vartojimo išlaidų kainų lygio indeksas leidžia palyginti, kiek kainuotų toks pats prekių ir paslaugų krepšelis skirtingose šalyse. Jei Europos Sąjungos vidurkis laikomas 100, matyti, kur atostogų pinigai nuperka daugiausia.

    Pagal bendrą indeksą pigiausia iš vertintų krypčių yra Turkija: krepšelis, kuris Europos Sąjungoje vidutiniškai kainuoja 100, Turkijoje siekia 59,6. Tuo metu brangiausia tarp lygintų šalių yra Prancūzija su 100,3, t. y. vos kiek virš vidurkio.

    Kitų šalių rodikliai taip pat žemiau Europos Sąjungos vidurkio: Italija siekia 97,1, Ispanija 91,6, Graikija 87,4, Portugalija 86,6, Kroatija 78,4. Tokie skirtumai keliautojams reiškia, kad net ir nekeičiant kelionės trukmės, kasdienės išlaidos gali skirtis dešimtimis procentų.

    Viešbučiai ir restoranai

    Keliautojams ypač svarbi „restoranų ir viešbučių“ kategorija, apimanti maitinimą įstaigose ir apgyvendinimą mokamose vietose. Joje matomas ryškus kontrastas tarp Vakarų ir Pietų Europos krypčių.

    Brangiausia šioje grupėje yra Prancūzija, kurios indeksas siekia 116, o Italija seka su 110,8. Tai reiškia, kad paslaugų krepšelis, kurio Europos Sąjungos vidurkis yra 100, šiose šalyse atsieina atitinkamai 116 ir 110,8.

    Geriausią vertę šioje kategorijoje siūlo Portugalija, kurios indeksas yra 73,6, o Turkija išlieka žemiau 80 ir siekia 78,3. Ispanija ir Graikija taip pat patrauklios: jų rodikliai atitinkamai 85,4 ir 86,1, Kroatija yra kiek aukščiau su 89,6.

    Maistas ir alkoholis

    Maisto kainos tarp lygintų šalių išsiskiria mažiau nei apgyvendinimas, tačiau yra viena ryški išimtis. Prancūzijoje maisto krepšelis siekia 107,9, taigi yra 7,9 proc. virš Europos Sąjungos vidurkio.

    Turkijoje tas pats maisto krepšelis kainuoja 75,6, o Ispanija yra vienintelė kita šalis, esanti žemiau vidurkio su 94,6. Likusiose šalyse maisto kainos dažniausiai balansuoja netoli Europos Sąjungos atskaitos taško.

    Didžiausia staigmena keliautojams yra alkoholis: Turkijoje alkoholinių gėrimų kainų lygio indeksas siekia 210,2, daugiau nei dvigubai virš Europos Sąjungos vidurkio. Tarp lygintų šalių po Turkijos seka Graikija su 154 ir Kroatija su 133,9, o pigiausia alkoholiui yra Italija su 81,9.

    Nealkoholinių gėrimų skirtumai mažesni, tačiau vis tiek apčiuopiami: nuo 81,8 Italijoje iki 133,5 Kroatijoje. Planuojantiems biudžetą tai signalas, kad pigesnė bendra kryptis nebūtinai reiškia pigesnius barus ar vakarinius gėrimus.

    Galiausiai tabako kainų indeksas tarp šalių svyruoja itin plačiai: nuo 25,4 Turkijoje iki 191,1 Prancūzijoje. Viešajam transportui palyginime pigiausia taip pat Turkija su 68,3, o vienintelė virš Europos Sąjungos vidurkio esanti šalis šioje kategorijoje yra Prancūzija su 112,8.

    Šie rodikliai neįvertina keliautojų pajamų ir perkamosios galios, todėl realus brangumo pojūtis skirtingiems turistams gali būti nevienodas. Vis dėlto kainų lygio indeksai suteikia tvirtą pagrindą palyginti kryptis ir suprasti, kur labiausiai tikėtina sutaupyti apgyvendinimui bei maitinimui, o kur netikėtai išaugs gėrimų sąskaita.

  • „Apple“ smogia „OpenAI“: ieškinys dėl paslapčių vagystės ir užuominos apie naują „Codex Micro“

    „Apple“ smogia „OpenAI“: ieškinys dėl paslapčių vagystės ir užuominos apie naują „Codex Micro“

    Technologijų bendrovė „Apple“ Jungtinėse Valstijose pateikė ieškinį „OpenAI“, teigdama, kad ši kartu su dviem buvusiais „Apple“ darbuotojais neteisėtai pasisavino komercines paslaptis. Ieškinyje minimi konfidencialūs duomenys, susiję su „Apple“ aparatinės įrangos kūrimu, tiekėjais ir vidinėmis inžinerinėmis prezentacijomis.

    „OpenAI“ atstovas pareiškė, kad bendrovė nesidomi kitų įmonių komercinėmis paslaptimis ir esą koncentruojasi į technologijų kūrimą, naudingą vartotojams. Ginčas vyksta tuo metu, kai DI ir aparatinės įrangos sandūra tampa viena karščiausių Silicio slėnio krypčių.

    Kas nurodoma ieškinyje

    „Apple“ teigimu, buvęs vyresnysis sistemų elektros inžinierius Chang Liu, išėjęs iš bendrovės 2026 metų sausį ir prisijungęs prie „OpenAI“, negrąžino įmonės nešiojamojo kompiuterio ir nesuderino išėjimo pokalbio. Skunde taip pat minima, kad vėliau jis aptiko autentifikavimo spragą, leidusią pasiekti vidines „Apple“ sistemas.

    Anot „Apple“, pasinaudojus šia spraga buvo atsisiųstos dešimtys konfidencialių failų, įskaitant informaciją apie dar nepristatytus produktus, technines specifikacijas ir inžinerinius pristatymus. Bendrovė taip pat tvirtina, kad Liu esą patarinėjo buvusiai kolegei, kaip kopijuojant medžiagą išvengti saugumo komandų dėmesio ir kokią informaciją verta peržiūrėti ruošiantis darbo pokalbiui.

    Ieškinyje minimas ir „OpenAI“ techninės įrangos vadovas Tang Yew Tan, anksčiau 24 metus dirbęs „Apple“ ir ėjęs „iPhone“ bei „Apple Watch“ produktų dizaino viceprezidento pareigas. „Apple“ teigimu, prieš išeidamas jis sau siuntė medžiagą apie tiekėjus ir vidines pramonės apžvalgas, o vėliau, jau dirbdamas „OpenAI“, per atrankas bandė iš kandidatų išgauti informaciją apie „Apple“ produktus.

    Kodėl tai svarbu rinkai

    Tokio pobūdžio bylos technologijų sektoriuje paprastai sukasi apie komercinių paslapčių apsaugą, darbuotojų mobilumą ir tai, kaip greitai konkurentai gali pasivyti vieni kitus kuriant naujus produktus. Kai įmonės varžosi dėl tų pačių inžinierių, o DI projektams reikia specializuotų aparatinės įrangos sprendimų, konfidencialios tiekimo grandinės ir prototipų informacija tampa ypač jautri.

    „Apple“ dokumentuose situaciją apibūdina kaip platesnio masto problemą ir teigia, kad matomi faktai gali būti tik dalis to, kas vyko už uždarų durų. „OpenAI“ atremia kaltinimus ir pabrėžia, kad jos tikslas yra inovacijos, o ne konkurentų duomenų perėmimas.

    Fone – užuominos apie „Codex Micro“

    Byla iškilo netrukus po to, kai „OpenAI“ viešai užsiminė apie naują aparatinės įrangos produktą „Codex Micro“. Skelbiama, kad tai nedidelis programuojamas klavišų įrenginys, dar vadinamas makro klaviatūra, siejamas su „Codex“ – DI pagrindu veikiančiu programavimo agentu.

    Rinkoje tokie aksesuarai dažniausiai skirti spartinti pasikartojančias užduotis, priskiriant klavišams komandas ar scenarijus, todėl DI įrankių kūrėjams tai gali būti būdas pateikti patogesnę, labiau apčiuopiamą darbo su programavimu patirtį. Jei „OpenAI“ iš tiesų plečia aparatinės įrangos kryptį, ginčas su „Apple“ dėl galimai neteisėtai gautos informacijos gali tapti papildomu reputaciniu ir teisiniu išbandymu prieš produkto pristatymą.

    Artimiausiu metu daugiau aiškumo turėtų suteikti teismo procesas ir viešai skelbiami bylos dokumentai, kurie parodys, kiek kaltinimai pagrįsti įrodymais ir kokių priemonių „Apple“ sieks: nuo draudimų naudoti tam tikrą informaciją iki galimų finansinių reikalavimų. Technologijų rinkai tai dar vienas signalas, kad DI lenktynėse vis svarbesnės tampa ne tik idėjos, bet ir itin griežta duomenų bei inžinerinių paslapčių kontrolė.