Category: Finansai

  • Konteineriniai laivai grįžta į Sueco kanalą: „Maersk“ ir Hapag-Lloyd atnaujina tranzitą per Raudonąją jūrą

    Danijos laivybos bendrovė „Maersk“ ir Vokietijos vežėja Hapag-Lloyd pranešė šią savaitę atnaujinusios dalį krovinių tranzito maršrutu per Bab el Mandebo sąsiaurį, Raudonąją jūrą ir Sueco kanalą. Pastaraisiais mėnesiais dalis reisų į Europą buvo nukreipiami aplink Gerosios Vilties kyšulį, kad būtų išvengta rizikų regione.

    Maršruto pakeitimus paskatino 2023 metų lapkritį suintensyvėję atakų ir incidentų pavojai Raudonojoje jūroje, dėl kurių laivų operatoriai peržiūrėjo saugumo vertinimus ir draudimo sąlygas. Alternatyvus kelias aplink Afriką didino kelionės trukmę ir kėlė logistikos kainas, o kartu trikdė konteinerių apyvartą pasaulinėje tiekimo grandinėje.

    Skaičiuojama, kad plaukimas aplink Gerosios Vilties kyšulį kai kuriais atvejais pailgindavo pristatymo laiką maždaug 10–20 dienų. Tai reiškė ne tik vėluojančius krovinius, bet ir didesnes veiklos sąnaudas: daugiau sunaudojamo kuro, ilgesnį laivų užimtumą bei papildomą spaudimą konteinerių nuomos ir paskirstymo sistemai.

    „Šis sprendimas priimtas po išsamios saugumo situacijos Raudonojoje jūroje analizės ir reiškia laipsnišką grįžimą prie transsuezinio koridoriaus naudojimo“, – sakoma „Maersk“ pranešime.

    Sueco kanalas yra vienas svarbiausių pasaulio prekybos „butelio kakliukų“: iki trikdžių šiuo keliu kasmet buvo gabenami didelės vertės kroviniai, o maršrutas sudarė reikšmingą pasaulinių jūrinių pervežimų dalį. Dėl nukreiptų srautų smuko ir Egipto pajamos iš kanalo rinkliavų, o tai jautriai atsiliepė valstybės biudžetui bei platesniems ekonomikos rodikliams.

    Rinkos dalyviai pabrėžia, kad grįžimas į Sueco maršrutą nebūtinai bus staigus ir vienodas visiems reisams: sprendimus lems aktualūs saugumo vertinimai, karinių jūrų pajėgų užtikrinamas palydėjimas, draudikų požiūris ir klientų tolerancija rizikai. Vis dėlto pats signalas, kad didieji vežėjai pradeda atnaujinti tranzitą, gali mažinti spaudimą krovinių kainoms ir stabilizuoti pristatymų terminus Europos kryptimi.

  • Made in Europe automobiliuose: sektorius ragina griežtinti taisykles ir įspėja dėl 350 000 darbo vietų

    Europos automobilių pramonės organizacijos perspėja, kad per švelni Europos Komisijos svarstoma Made in Europe apibrėžtis gali kainuoti iki 350 000 darbo vietų Europos Sąjungoje. Pasak jų, siūlomas 70 proc. vietinės vertės slenkstis ne tik neatspindi realaus tiekimo grandinių paveikslo, bet ir gali sumažinti paskatas investuoti į komponentų gamybą Europoje.

    Diskusija vyksta ES stiprinant pramonės politiką ir ieškant būdų, kaip mažinti priklausomybę nuo importuojamų strateginių technologijų, ypač elektromobilių grandinėje. Pramonė pabrėžia, kad vien galutinio automobilio surinkimo vieta neparodo, kur sukuriama didžiausia pridėtinė vertė ir kur iš tiesų išlaikomos darbo vietos.

    Kur slypi ginčo esmė?

    Komisijos svarstomuose principuose akcentuojama, kad europietišku laikomas produktas, kurio bent 70 proc. vertės sukurta Europoje. Tačiau automobilių sektorius teigia, jog tokia taisyklė, ypač jei ji būtų taikoma pernelyg supaprastintai, gali leisti gaminiams gauti europietišką statusą net tada, kai kritinės dalys ir technologijos vis dar atkeliauja iš už ES ribų.

    Pramonės atstovai taip pat atkreipia dėmesį į metodologijos niuansus: automobilis yra sudėtingas produktas, kurio vertę sudaro tūkstančiai detalių, o dalies jų kilmė sunkiai „matoma“ žiūrint tik į galutinį surinkimą. Būtent todėl sektorius siekia, kad vertinant kilmę daugiau dėmesio būtų skiriama komponentams ir kritinėms technologijoms.

    „Automobiliai yra itin sudėtingi produktai. Made in Europe apibrėžtis, kuri neatsižvelgia į komponentų gamybos vietą, praleidžia ir Europos darbuotojus“, – sakė CLEPA generalinis sekretorius Benjaminas Kriegeris.

    Skaičiai: Europa jau viršija 70 proc.

    Konsultacijų bendrovės „Roland Berger“ analizė, kuria remiasi sektoriaus organizacijos, rodo, kad Europa daugelyje sričių jau dabar pasiekia aukštą vietinės vertės lygį. Skaičiuojant pagal Europos Komisijos taikomą metodiką, įkraunamų hibridų (PHEV) atveju europinis turinys siekia apie 89 proc., o baterinių elektromobilių (BEV) apie 83 proc.

    Detalesnis pjūvis, kurį cituoja pramonė, rodo, kad PHEV automobiliuose apie 74 proc. vertės sudarantys komponentai gaminami daugiausia Europoje, dar apie 15 proc. reikšminga dalimi pagaminama ES. BEV segmente atitinkami rodikliai siekia apie 68 proc. ir 16 proc., o skirtumus, pasak sektoriaus, lemia ne tiek Europos pajėgumų stoka, kiek konkrečios tiekėjų ir komponentų pasirinkimo strategijos.

    Ką siūlo sektorius ir kodėl tai svarbu?

    Europos automobilių tiekėjų asociacija CLEPA ir su ja siejamos nacionalinės organizacijos ragina nustatyti ambicingesnes kilmės taisykles ir išlaikyti atskirą 50 proc. ribą kritinėms technologijoms. Prie tokių technologijų priskiriami elektrinių pavarų komponentai, pažangi elektronika ir kitos sritys, nuo kurių priklauso konkurencingumas elektromobilių rinkoje.

    Pramonė argumentuoja, kad griežtesni kriterijai galėtų tapti realia investicijų paskata Europoje, ypač kai globalioje rinkoje dalis importuojamos produkcijos konkuruoja su valstybės parama ar dotacijomis. Pasak sektoriaus, taisyklės turi ne tik deklaruoti europietiškumą, bet ir skatinti gamybą, kompetencijas bei darbo vietas kurti būtent ES.

    „Stipresnės kilmės taisyklės gali tapti vienu svarbiausių naujos ES pramonės politikos instrumentų, tačiau jų poveikis priklausys ir nuo energijos kainų, reguliavimo paprastinimo bei darbuotojų prieinamumo“, – sakė SDCM vadovas Tomaszas Bębens.

    Pramonės atstovai pabrėžia, kad vien reguliavimo nepakaks: konkurencingumą lems ir tai, kaip greitai Europa didins investicijų patrauklumą, mažins veiklos kaštus ir spręs kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo problemą. Vis dėlto Made in Europe apibrėžties pasirinkimas, jų teigimu, taps aiškiu signalu, ar Europa siekia išlaikyti technologijų kontrolę ir pridėtinę vertę, ar rizikuoja likti tik galutinio surinkimo aikštele.

  • „Sika“ baigia naują gamyklą Lenkijoje: 750 kWp saulės elektrinė ir startas numatytas 2026 metų pabaigoje

    Šveicarijos koncernas „Sika“ pranešė, kad naujos gamyklos statyba Machnače, Brzeščo Kujavskio savivaldybėje, įžengė į baigiamąją fazę. Objektas kyla Brzeščo ekonominėje zonoje, o gamybos pradžia planuojama 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį.

    Pagrindinė būsimos gamyklos užduotis – gaminti betono priedus ir įvairias statybines skiedinių sistemas, įskaitant cementinius techninius bei masinės paskirties mišinius. Bendrovė tikisi, kad naujas pajėgumas sustiprins „Sika“ pozicijas Vidurio Europoje ir taps atspirties tašku tolesnei plėtrai regione.

    Lygiagrečiai su apdailos darbais vyksta pasirengimas operacinei veiklai ir logistikos pertvarkos. Skelbiama, kad sandėlio perkėlimas numatytas 2026 metų spalio mėnesį – tai vienas iš etapų, reikalingų sklandžiam gamyklos paleidimui.

    Reikšminga projekto dalis – vietoje įrengiama saulės elektrinė, kurios nominali galia siekia 750 kWp. „Sika“ teigia, kad fiziniai elektrinės statybos darbai jau baigti, o iki pilno starto liko dokumentacijos ir privalomų patikrų procedūros.

    „Iki pilno saulės elektrinės paleidimo liko formalumai, susiję su dokumentacija ir būtinais priėmimais“, – sakė Pawełas Bąkas, Brzeščo Kujavskio gamybos padalinio vadovas.

    Gamyklos valdymui numatyti pažangūs automatizavimo sprendimai. Įmonė nurodo diegianti SCADA sistemą, kuri skirta technologinių procesų stebėsenai realiu laiku, jų valdymui ir duomenų rinkimui, taip pat BMS sistemą, leidžiančią centralizuotai prižiūrėti pastato inžinerines sistemas.

    Tokia integracija paprastai padeda tiksliau planuoti energijos poreikį, stebėti įrangos apkrovas ir mažinti prastovas. Gamybos pramonėje tai tampa vis svarbiau dėl energijos kainų svyravimų, griežtėjančių tvarumo reikalavimų ir didėjančio poreikio turėti aiškią, audituojamą procesų duomenų bazę.

    „Sika“ taip pat mini antrąjį plėtros etapą, kuriame numatyta įrengti mokymų centrą klientams bei tyrimų ir plėtros erdves. Skelbiama, kad bendra komplekso infrastruktūra sieks apie 11 000 kvadratinių metrų.

    „Sika“ yra tarptautinė bendrovė, įkurta 1910 metais Šveicarijoje. Įmonė skelbia veikianti daugiau nei 100 šalių ir visame pasaulyje turinti per 33 000 darbuotojų.

  • „Microsoft“ planuoja mažinti apie 4 800 darbo vietų: DI keičia taisykles, skaudžiausia – „Xbox“ padaliniui

    JAV technologijų bendrovė „Microsoft“ paskelbė per artimiausius mėnesius planuojanti panaikinti mažiausiai apie 4 800 darbo vietų. Bendrovė nurodo, kad sprendimas susijęs su išlaidų optimizavimu ir didesniu dirbtinio intelekto bei susijusios infrastruktūros panaudojimu, o ne vien tik su pavienių pozicijų pakeitimu automatizacija.

    „Microsoft“ visame pasaulyje dirba apie 219 000 žmonių, todėl šis žingsnis signalizuoja platesnę tendenciją: didžiosios technologijų įmonės vis dažniau perskirsto biudžetus iš personalo ir įprastų projektų į duomenų centrus, skaičiavimo pajėgumus ir DI produktų kūrimą. Rinkos spaudimas didinti pelningumą ir efektyvumą tokius sprendimus tik stiprina.

    „Planuojami atleidimai nėra tiesioginis darbuotojų pakeitimo dirbtiniu intelektu rezultatas, tačiau dirbtinis intelektas keičia darbo metodus automatizuodamas dalį užduočių. Esminis dalykas – naujų įgūdžių įgijimas, kad galėtume geriau padėti klientams“, – sakė „Microsoft“ komunikate cituojama žmogiškųjų išteklių vadovė Amy Coleman.

    Bendrovė pripažįsta, kad daugiausia iššūkių kelia „Xbox“ padalinys, apimantis konsolės ir žaidimų ekosistemą bei internetines paslaugas. Ši rinka išlieka itin konkurencinga, o didelės investicijos ne visada užtikrina tokį pelningumą, kokio tikisi akcininkai.

    Kas keičiasi „Xbox“ kryptimi

    „Microsoft“ nurodo svarstanti kelias kryptis, kaip didinti žaidimų verslo efektyvumą: nuo kai kurių projektų peržiūros iki partnerių paieškos ir dalies veiklų atsisakymo. Tokie sprendimai dažnai reiškia ne tik konkrečių komandų mažinimą, bet ir prioritetų perskirstymą tarp kūrimo, leidybos, platformos plėtros bei internetinių paslaugų.

    Pranešime taip pat minima, kad bendrovė planuoja parduoti kelias žaidimų kūrimu užsiimančias įmones ir ieškoti investuotojų partnerystei daliai projektų. Be to, neatmetama galimybė, kad „Xbox“ verslas gali būti giliau restruktūrizuojamas, o tai teoriškai gali lemti ir papildomų mažinimų ateityje.

    DI daro įtaką ne tik produktams

    Pastaraisiais metais DI technologijos tampa neatsiejama strategijos dalimi: jos naudojamos tiek programavimo ir testavimo procesų automatizavimui, tiek klientų aptarnavimo, pardavimų ir vidinių procesų efektyvinimui. Tai keičia ir reikalavimus darbuotojams: dažniau akcentuojami duomenų analizės, produktų valdymo, saugumo, debesijos ir DI įrankių taikymo gebėjimai.

    Tuo pat metu technologijų sektoriuje formuojasi aiški kryptis: investicijos į skaičiavimo pajėgumus ir DI sprendimus tampa prioritetu, o tradicinės veiklos sritys vis dažniau audituojamos pagal grąžą ir augimo perspektyvas. „Microsoft“ žingsnis šį balansą parodo praktiškai: didesnės investicijos į DI reiškia ir griežtesnę discipliną kitose grandyse.

  • Pietų Korėja kuria fondą iš DI lustų mokesčių: žada būstą jaunimui ir naujas darbo vietas

    Pietų Korėja kuria fondą iš DI lustų mokesčių: žada būstą jaunimui ir naujas darbo vietas

    Pietų Korėjos valdžia planuoja DI lustų bumo atneštas papildomas mokesčių pajamas nukreipti į specialų valstybės fondą, skirtą ilgalaikėms investicijoms. Prezidento biuras skelbia, kad lėšos būtų naudojamos tiek pramonės infrastruktūrai, tiek socialinėms priemonėms.

    Numatomas mechanizmas vadinamas ateities iššūkių fondu ir turėtų tapti priemone stabiliau valdyti cikliškas puslaidininkių sektoriaus pajamas. Sprendimas svarstomas metu, kai pasaulinę paklausą kelia duomenų centrai ir spartėjanti DI plėtra.

    Kas sukūrė mokesčių „perteklių“

    Papildomų įplaukų šaltinis siejamas su atminties lustų gamintojais „Samsung Electronics“ ir „SK hynix“, kurių produkcija tapo kritiškai svarbi DI skaičiavimams. Didesnis eksportas ir rekordiniai pelnai didina ir biudžeto pajamas iš pelno mokesčių bei su darbo rinka susijusių įmokų.

    Prezidento administracijos vadovas Kang Hoon-sik vyriausybės ir valdančiosios partijos susitikime pabrėžė, kad šis laikotarpis yra lemiamas šalies ateičiai, todėl netikėtos pajamos neturi būti išleistos trumpalaikiams tikslams. Pasak jo, fondas galėtų finansuoti didelio masto projektus, susijusius su DI ir puslaidininkiais.

    Kur planuojama skirti lėšas

    Valdžia nurodo, kad dalis investicijų būtų skiriama pačiam lustų pramonės „pamatui“ – energijos ir vandens tiekimo pajėgumams, be kurių neįmanoma plėsti gamyklų. Šios sritys laikomos vienomis didžiausių puslaidininkių gamybos plėtros „butelio kakliukų“, ypač augant elektros poreikiui duomenų centrams.

    Taip pat įvardijamos priemonės jaunajai kartai: būsto prieinamumo didinimas, parama startuoliams ir darbo vietų kūrimas. Politinis tikslas – kad DI sukuriama ekonominė nauda mažintų nelygybę, o ne ją didintų.

    Neatsakytas klausimas – fondo dydis

    Kol kas neįvardijama nei planuojamo fondo suma, nei tikslus finansavimo modelis, nes sprendimai bus derinami artimiausiame fiskalinės strategijos posėdyje. Po to žadamos konsultacijos su visuomene, o tai rodo, kad projektui siekiama platesnio politinio palaikymo.

    Tuo pat metu DI lustų rinkoje ryškėja ir rizikos: puslaidininkių sektorius istoriškai pasižymi staigiais pakilimo ir nuosmukio ciklais. Dėl to fondas būtų vertinamas ir kaip bandymas sušvelninti galimus ateities svyravimus bei užtikrinti, kad investicijos nenutrūktų sulėtėjus paklausai.

    Viešojoje erdvėje jau vyksta diskusija, ar didesnė dalis lėšų turėtų keliauti į inovacijas, ar į socialinę politiką, įskaitant regionų rėmimą. Ši dilema Pietų Korėjoje tampa platesnio klausimo dalimi: kaip DI ir puslaidininkių pelnus paversti apčiuopiama nauda daugumai gyventojų.

  • Skaičiai šokiruoja: Europoje moterys pensijoje praranda dvigubai daugiau nei algose

    Skaičiai šokiruoja: Europoje moterys pensijoje praranda dvigubai daugiau nei algose

    Atlyginimų atotrūkis matomas, bet pensijose – dar skaudžiau

    Lyčių atlyginimų skirtumas Europoje seniai žinomas, tačiau pensijoje nelygybė dažnai tampa dar ryškesnė. Eurostato duomenimis, Europos Sąjungoje moterys vidutiniškai uždirba 11,1 proc. mažiau nei vyrai.

    Išėjus į pensiją, šis skirtumas išauga iki 24,5 proc. Tai reiškia, kad vidutiniškai moterų pensijos ES siekia apie 75,5 euro už kiekvienus 100 eurų, kuriuos gauna vyrai.

    Kodėl pensijų skirtumas didesnis?

    Ekspertai pabrėžia, kad atlyginimų atotrūkis paprastai skaičiuojamas pagal valandinį atlygį, o pensijų atotrūkis atspindi viso gyvenimo pajamas. Į jį įeina ne tik algos, bet ir darbo stažas, įmokų metai, karjeros pertraukos bei darbo krūvis.

    „Pensijų atotrūkis atspindi viso gyvenimo uždarbį ir įmokų istoriją, todėl jis apima ir karjeros pertraukas, ir trumpesnį laiką apmokamame darbe“, – sakė Manheimo universiteto profesorė Alexandra Niessen-Ruenzi.

    Kitaip tariant, net nedideli skirtumai jaunystėje per kelis dešimtmečius susideda į didelį rezultatą. Prie to prisideda ir sudėtinių palūkanų efektas: mažesnės įmokos ankstyvais karjeros metais dažnai reiškia ženkliai mažesnę sukauptą sumą senatvėje.

    Kur algų atotrūkis didžiausias, o kur net apsiverčia?

    Eurostato duomenimis, 2024 metais lyčių atlyginimų skirtumas 30 Europos šalių svyravo nuo minus 0,8 proc. Liuksemburge iki 18,8 proc. Estijoje. Liuksemburgas išsiskiria tuo, kad statistiškai moterys uždirba daugiau nei vyrai.

    Mažesni rodikliai fiksuoti Belgijoje, Rumunijoje ir Lenkijoje, o vieni didžiausių – Čekijoje, Austrijoje ir Vengrijoje. Didžiosiose ekonomikose taip pat matomi reikšmingi skirtumai: Vokietijoje – 15,6 proc., Jungtinėje Karalystėje – 13,3 proc., Prancūzijoje – 11,8 proc., Ispanijoje – 7,3 proc., Italijoje – 5,3 proc.

    Pensijų atotrūkis: kai kurios šalys išsiskiria ypač stipriai

    Pensijų skirtumas Europoje labai nevienodas: nuo 5,6 proc. Estijoje iki 38,2 proc. Maltoje. Daugiau nei 30 proc. atotrūkis fiksuojamas ir Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Austrijoje, Liuksemburge, Belgijoje bei Airijoje.

    Penkių didžiausių Europos ekonomikų grupėje visos šalys viršija ES vidurkį: Jungtinė Karalystė (37 proc.) ryškiai pirmauja, po jos seka Ispanija (29,2 proc.) ir Italija (28,6 proc.). Prancūzijoje atotrūkis siekia 27,2 proc., Vokietijoje – 25,8 proc.

    „Nedideli skirtumai darbo užmokesčio, darbo valandų, karjeros pertraukų, priežiūros atsakomybių ir taupymo sprendimų per dešimtmečius susikaupia ir aiškiausiai pasimato išėjus į pensiją“, – teigė Goldsmiths Londono universiteto mokslininkė Ariane Agunsoye.

    Ką labiausiai didina nelygybę senatvėje?

    Didžiausią įtaką pensijų skirtumui daro trys susiję veiksniai: mažesni moterų atlyginimai, dažnesnis darbas ne visu etatu ir trumpesnis įmokų laikotarpis. Pastarasis dažnai susijęs su laikinu pasitraukimu iš darbo rinkos gimus vaikams ar ilgalaike artimųjų priežiūra.

    „Moterys gerokai dažniau atlieka neapmokamą vaikų priežiūros ir slaugos darbą, todėl jos patiria brangiai kainuojančius laikotarpius be apmokamo darbo arba dirba prasčiau apmokamuose segmentuose“, – sakė Erasmo universiteto Roterdame mokslininkas Gabriele Mari.

    Įdomu tai, kad tik keliose šalyse pensijų atotrūkis yra mažesnis nei atlyginimų atotrūkis, o tai rodo kitokią darbo rinkos ir šeimos politikos istoriją. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad Rytų Europoje ilgą laiką buvo įprasta moterims greičiau grįžti į darbą po gimdymo, todėl įmokų karjera būdavo mažiau nutrūkstama.

  • OPEC+ vėl didina gavybą, bet naftos kainos smunka: ar degalai Europoje dar pigs?

    OPEC+ vėl didina gavybą, bet naftos kainos smunka: ar degalai Europoje dar pigs?

    Sprendimas priimtas kainoms krintant

    OPEC+ aljansui priklausančios septynios šalys sutarė rugpjūtį padidinti bendrą naftos gavybą 188 000 barelių per parą. Tai jau penktas iš eilės mėnuo, kai grupė žengia nedidelį žingsnį didesnės pasiūlos link.

    Sprendimas priimtas tuo metu, kai naftos kainos tarptautinėse rinkose nusileido iki lygių, artimų buvusiems prieš Irano karo pradžią. Būtent kainų kritimas ir prislopusi geopolitinė įtampa tapo svarbiu fonu šiam OPEC+ žingsniui.

    Kas didina daugiausia

    Šį kartą susitarimas apima Saudo Arabiją, Rusiją, Iraką, Kuveitą, Kazachstaną, Alžyrą ir Omaną. Šios šalys tęsia laipsnišką savanoriškų ribojimų mažinimą, apie kurį buvo paskelbta 2023 metais.

    Didžiausia dalis teks Saudo Arabijai ir Rusijai, kurios kiekviena planuoja pridėti po 62 000 barelių per parą. Kitos valstybės didinimus paskirstys likusioje bendroje 188 000 barelių per parą kvotoje.

    „Šalys ir toliau stebės ir vertins rinkos sąlygas, o siekdamos palaikyti stabilumą laikysis atsargaus požiūrio“, – teigiama grupės pareiškime.

    Naftos rinką spaudžia ne tik kvotos

    Rinkos dinamika pasikeitė dėl vilčių, kad padėtis regione stabilizuojasi, ir dėl laipsniško laivybos atsigavimo Hormūzo sąsiauryje. Iki konflikto per šią arteriją, vertinant pasauliniu mastu, buvo gabenama apie penktadalis naftos, todėl bet koks sutrikimas čia greitai atsiliepia kainoms.

    Vis dėlto komercinis srautas dar nėra grįžęs į ankstesnį lygį, o Iranas viešai perspėjo dėl griežtos reakcijos tanklaiviams, kurie nukryptų nuo patvirtintų maršrutų. Tai reiškia, kad kainų rizika visiškai niekur nedingo, net jei trumpuoju laikotarpiu vyrauja kritimo tendencija.

    Ką tai gali reikšti Europai

    Naftos kainos pokyčiai Europoje dažniausiai veikia degalų kainas su kelių savaičių vėlavimu, o galutinis efektas priklauso ir nuo euro bei JAV dolerio santykio, ir nuo perdirbimo maržų, ir nuo vietinių mokesčių. Todėl vien žemesnė „Brent“ kaina automatiškai negarantuoja tokio paties masto degalų pigimo degalinėse.

    Kita vertus, didesnė pasiūla kartu su atsargesnėmis geopolitinėmis nuotaikomis paprastai mažina kainų šuolių tikimybę. OPEC+ taip pat signalizuoja, kad prireikus galėtų pristabdyti ar net apsukti didinimus, jei rinkos sąlygos vėl taptų įtemptos.

    OPEC+ šalys kitą kartą situaciją ir tolesnius veiksmus planuoja aptarti rugpjūčio 2 dieną. Rinkos dalyviai iki tol stebės ir realų gavybos atsigavimą, ir laivybos saugumą regione, nuo kurio priklauso fizinės naftos tiekimo grandinės.

  • „easyJet“ akcijos šoktelėjo 10 proc.: JAV „Castlelake“ ruošia 6,90 svaro pasiūlymą

    „easyJet“ akcijos šoktelėjo 10 proc.: JAV „Castlelake“ ruošia 6,90 svaro pasiūlymą

    Didžiosios Britanijos pigių skrydžių bendrovės „easyJet“ akcijos pirmadienį šoktelėjo daugiau nei 10 proc., kai įmonė pranešė pasiekusi principinį susitarimą su JAV investicijų bendrove „Castlelake“ dėl galimo perėmimo finansinių sąlygų.

    Rinkos reakciją lėmė tai, kad siūlomas sandoris oro linijas vertintų daugiau nei 6 700 000 000 eurų. Vis dėlto kol kas tai nėra teisiškai įpareigojantis pasiūlymas, todėl derybų baigtis išlieka neaiški.

    „Castlelake“ pateikė jau penktą pasiūlymą, o naujausia versija numato 6,90 svaro už akciją išmoką grynaisiais, tai yra apie 8,00 eurus. Tuo metu rinkoje akcija pirmadienio rytą kainavo apie 7,20 euro, todėl investuotojai tikėjosi premijos, jei sandoris būtų užbaigtas.

    „easyJet“ valdyba nurodė esanti linkusi rekomenduoti pasiūlymą akcininkams, jeigu „Castlelake“ paskelbtų tvirtą ketinimą pateikti oficialų pasiūlymą ir būtų suderintos likusios sąlygos. Anksčiau oro linijos buvo atmetusios kelis variantus, tarp jų ir maždaug 7,30 euro už akciją pasiūlymą.

    Kas dar gali sustabdyti sandorį?

    Pagrindinės kliūtys dabar susijusios su patikrinimu prieš sandorį ir galutiniais dokumentais. Tokiais atvejais investuotojai paprastai vertina riziką, kad po detalesnio finansinių rodiklių įvertinimo kaina gali būti koreguojama arba sandoris apskritai neįvykti.

    Sandoriui taip pat gali prireikti konkurencijos ir kitų reguliuotojų leidimų, ypač jei keistųsi kontrolė strategiškai svarbiame aviacijos sektoriuje. „Castlelake“ pranešė esanti pasirengusi įsipareigoti dėti maksimalias pastangas, kad būtų gauti būtini patvirtinimai.

    Kodėl aviacijos sektorius nervingas?

    Galimas perėmimas vyksta sudėtingomis sąlygomis visai Europai: oro bendrovės susiduria su svyruojančiomis degalų kainomis, geopolitine rizika ir spaudimu mažinti emisijas. Tokie veiksniai paprastai didina kaštus ir mažina pelno prognozių stabilumą.

    Valdymo pasikeitimas taip pat gali reikšti strategijos peržiūrą: nuo maršrutų tinklo iki darbo vietų ir kainodaros. „Castlelake“ viešai akcentavo, kad mato „easyJet“ kaip ilgalaikę investiciją ir remtų parko atnaujinimą, siekiant didesnio efektyvumo ir atsparumo.

    Pagal nustatytą tvarkaraštį „Castlelake“ iki 2026 metų rugpjūčio 3 dienos 19 valandos Lietuvos laiku turi arba paskelbti tvirtą ketinimą teikti oficialų pasiūlymą, arba patvirtinti, kad jo atsisako. Iki tol „easyJet“ akcijų kaina gali išlikti jautri bet kokiems naujiems signalams iš derybų.

  • „Sky“ perka ITV už iki 1,9 mlrd. eurų: britai kuria konkurentą „Youtube“ ir „Netflix“

    „Sky“ perka ITV už iki 1,9 mlrd. eurų: britai kuria konkurentą „Youtube“ ir „Netflix“

    Sandoris, keičiantis JK televizijos rinką

    Jungtinės Karalystės televizijos, interneto ir mobiliojo ryšio paslaugų teikėja „Sky“, priklausanti „Comcast“, susitarė įsigyti ITV transliavimo ir srautinių paslaugų verslą už iki maždaug 1,9 mlrd. eurų. Derybos truko kelis mėnesius, o tikslas – sukurti didesnio masto vietinį žaidėją, galintį konkuruoti su pasaulinėmis platformomis.

    Pagal paskelbtas sąlygas, didžiausią dalį sudaro apie 1,4 mlrd. eurų grynaisiais, taip pat numatytas „Love Productions“ perdavimas ir iki maždaug 234 mln. eurų su veiklos rezultatais susietos išmokos. Tokia struktūra rodo, kad sandorio vertė priklausys ir nuo to, kaip įsigyta veikla pasirodys po integracijos.

    Ką „Sky“ įgyja, o kas lieka atskirai

    Į sandorį įtraukiami ITV antžeminės televizijos kanalai ir srautinio turinio paslauga, kuri pastaraisiais metais tapo svarbia tradicinės televizijos alternatyva. Tuo metu ITV turinio gamybos padalinys ITV Studios, kuriantis populiarius pramoginius projektus, turėtų likti nepriklausoma bendrovė.

    „Šis sandoris sukurs Jungtinės Karalystės čempioną, turintį mastą ir išteklius geriau konkuruoti su pasaulinėmis srautinių transliacijų platformomis“, – sakė ITV valdybos pirmininkas Andrew Cosslett.

    ITV taip pat nurodė, kad po „Comcast“ planuojamo atskyrimo sujungtas „Sky“ ir ITV transliavimo verslas turėtų tapti NBCUniversal dalimi. Pabrėžiama, kad ITV News ir Sky News išliks redakciškai atskiri, siekiant išvengti interesų konfliktų ir išlaikyti žiniasklaidos pliuralizmą.

    Skaičiai: auditorija, peržiūros dalis ir taupymas

    ITV pasiekia apie 40 mln. žmonių per savaitę, o jos skaitmeninės paslaugos turi daugiau nei 16,5 mln. mėnesinių vartotojų. Įmonės teigimu, kartu su „Sky“ junginys sudarytų apie 20 proc. viso žiūrėjimo namuose Jungtinėje Karalystėje, nusileistų tik BBC ir aplenktų „Youtube“.

    Bendrovės prognozuoja apie 234 mln. eurų metinių sąnaudų sutaupymą iki trečiųjų metų pabaigos po sandorio užbaigimo. Daugiausia sinergijų tikimasi iš rinkodaros, technologinių platformų suvienodinimo ir ne Jungtinei Karalystei skirto turinio kaštų optimizavimo.

    Be to, „Sky“ įsipareigojo sudaryti penkerių metų turinio tiekimo sutartį su ITV Studios, kurios vertė siektų apie 2,5 mlrd. eurų. Tai reikštų, kad net ir likdama atskira, ITV Studios išlaikytų reikšmingą užsakymų srautą iš naujosios grupės.

    Kodėl tokie sandoriai daugėja

    Pastaraisiais metais Europos televizijos grupės ieško masto dėl brangstančių sporto ir pramoginio turinio teisių, fragmentuotos auditorijos ir reklamos biudžetų persiskirstymo į skaitmeną. Tradicinė televizija tebėra svarbi, tačiau augantis srautinis vartojimas verčia investuoti į technologijas, duomenų analitiką ir personalizaciją.

    Rinkos dalyviai taip pat tikisi, kad didesnė vietinė grupė galėtų lengviau derėtis dėl turinio licencijų, pritraukti reklamos užsakovus per reklama finansuojamą srautinį modelį ir išlaikyti prenumeratos pajamas. Būtent kelių pajamų šaltinių derinys „Sky“ ir ITV atveju įvardijamas kaip pagrindinis planuojamos konsolidacijos pranašumas.

    Po žinios apie susitarimą ITV akcijos Londono biržoje pirmadienio popietę buvo pakilusios daugiau nei 1 proc. Galutinis sandorio įgyvendinimas priklausys nuo reguliuotojų ir įprastų užbaigimo sąlygų, kurios tokio masto žiniasklaidos susijungimuose paprastai užima reikšmingą laiko dalį.

  • Alpės džiūsta dvigubai greičiau: ES projektas aiškinasi, kas nutiks Europos vandens bokštui

    Alpės džiūsta dvigubai greičiau: ES projektas aiškinasi, kas nutiks Europos vandens bokštui

    Ledynai traukiasi, rizikos auga

    Alpės, vadinamos Europos vandens bokštu, šyla maždaug dukart greičiau nei pasaulio vidurkis, o tai spartina ledynų tirpimą ir keičia upių maitinimą. Tokią tendenciją sieja ir IPCC vertinimai: tirpstant ledynams, didėja grėsmė vandens tiekimui kalnų bendruomenėms ir milijonams žmonių žemupiuose.

    Alpiniai ištakų baseinai, kuriuose gimsta aukštikalnių upeliai, yra ypač jautrūs: čia kritulių forma, sniego danga ir vasaros karščiai greitai pakeičia vandens kiekį. Pasekmės gali būti dvejopos: trumpuoju laikotarpiu didesni potvyniai ir nuošliaužos, o vėliau – ilgesnės vasaros sausros.

    „Waterwise“ matuoja tai, ko nematome

    Į šiuos pokyčius orientuojasi tarptautinis ES remiamas projektas „Waterwise“, bandomąsias vietas pasirinkęs įvairiose Alpėse. Viena jų – Contamines-Montjoie gamtos rezervatas netoli Monblano Prancūzijos pusėje, kur per pastaruosius dešimtmečius nykstant ledynams kinta ežerų ir upelių režimas.

    Projekto tikslas – sukaupti precedento neturintį duomenų kiekį apie vandens kiekį, temperatūrą ir ekologinę būklę, o trūkstamą informaciją surinkti lauko tyrimais. Tam diegiami lengvi jutikliai, vadinami išmaniaisiais akmenimis, kurie įkurdinami vandens vagose ir nuolat fiksuoja pokyčius.

    „Saugome tik tai, ką pažįstame. Šiuo projektu siekiame didinti žinias, o kartu ir apsaugą“, – sakė Contamines-Montjoie rezervato prižiūrėtojas Geoffrey Garcel.

    Vanduo kalnuose – ne vien gamtos klausimas

    „Waterwise“ tyrėjai pabrėžia, kad ištakų baseinų būklė lemia tai, kas vyksta žemiau – didžiosiose Europos upėse ir jų slėniuose. Todėl gamtiniai duomenys derinami su socialiniais ir ekonominiais rodikliais: žemdirbyste, hidroenergetika, turizmu ir vietos bendruomenių poreikiais.

    Contamines-Montjoie teritoriją kasmet kerta tūkstančiai žygeivių, einančių Tour du Mont Blanc maršrutu, o vasarą palei upelius ganosi galvijų bandos. Be to, dalis vandens paimama energijos gamybai: tai didina konkurenciją dėl resurso karštesniais ir sausesniais laikotarpiais, kai vandens būna mažiau.

    „Į ištakų baseinus koncentruojamės, nes klimato kaitos kontekste jie bus itin pažeidžiami. Ir todėl, kad viskas, kas vyksta aukštupyje, paveiks tai, kas vyks žemupyje“, – sakė „Waterwise“ tyrimų pareigūnė Solène Pignard.

    Siekiama ne tik diagnozuoti problemą, bet ir parengti prisitaikymo priemones, kurios padėtų išlaikyti ekosistemų atsparumą. Praktikoje tai gali reikšti geresnį vandens paėmimo valdymą, jautrių buveinių apsaugą, turistinių srautų reguliavimą ar ūkininkavimo pritaikymą prie naujų hidrologinių sąlygų.

    „Jei palyginsime skirtingus baseinus skirtingose šalyse, galėsime atpažinti bendrus dėsningumus ir sukurti tvarius sprendimus, kuriuos vėliau būtų galima perkelti į kitas Alpių vietoves“, – sakė Karlsrūhės taikomųjų mokslų universiteto profesorius Markus Noack.

    Projekto rezultatai turėtų papildyti atviros prieigos skaitmeninį įrankių rinkinį, skirtą sprendimų priėmėjams ir vietos suinteresuotosioms pusėms. Bendra „Waterwise“ biudžeto suma siekia apie 2 690 000 eurų, iš jų apie 1 610 000 eurų skiria Europos regioninės plėtros fondas, o partneriai – iš Prancūzijos, Vokietijos, Šveicarijos, Austrijos ir Slovėnijos.