Category: Finansai

  • „Apple“ siekia leidimo pirkti lustus iš Kinijos įmonių Pentagono juodajame sąraše: kas keistųsi

    „Apple“ JAV institucijoms signalizuoja norą įsigyti mikroschemų iš Kinijos gamintojų, kuriuos Pentagonas yra įtraukęs į vadinamąjį juodąjį sąrašą. Pasak viešai skelbiamos informacijos, tokie komponentai būtų naudojami įrenginiuose, skirtiems parduoti tik Kinijos rinkoje.

    Klausimas jautrus, nes Pentagono sąrašai paprastai siejami su įtarimais dėl įmonių ryšių su Kinijos kariuomene ir galimu technologijų panaudojimu gynybos reikmėms. Nors „Apple“ daugumos sandorių už JAV ribų formaliai neprivalo derinti, bendrovė siekia sumažinti politinę ir reguliacinę riziką Vašingtone.

    Apie kokius tiekėjus kalbama

    Žiniasklaidoje minima, kad „Apple“ domisi atminties lustų tiekimu iš ChangXin Memory Technologies ir Yangtze Memory Technologies. Abi įmonės tarptautinėje rinkoje vertinamos kaip svarbūs Kinijos puslaidininkių sektoriaus žaidėjai, o atminties lustai yra kritiška daugelio įrenginių, įskaitant telefonus ir kompiuterius, dalis.

    Šis žingsnis rodo, kad „Apple“ bando laviruoti tarp dviejų tikslų: išlaikyti konkurencingą tiekimo grandinę Kinijoje ir kartu neperžengti JAV nacionalinio saugumo politikos ribų. Būtent dėl to, pasak pranešimų, buvo ieškoma kontakto su JAV administracijos atstovais, kad pozicija dėl tokių pirkimų būtų aiškesnė.

    Kodėl tai svarbu „Apple“ ir rinkai

    Kinija „Apple“ išlieka viena didžiausių rinkų, tačiau jai būdingas stiprėjantis vietinių gamintojų spaudimas ir griežtesnis reguliavimas. Galimybė naudoti vietoje pagamintus komponentus galėtų padėti mažinti kaštus, gerinti tiekimo stabilumą ir prisitaikyti prie Kinijos politikos, kuri skatina vietinių technologijų naudojimą.

    Kita vertus, bendradarbiavimas su Pentagono sąrašuose esančiomis įmonėmis gali išprovokuoti aštrią JAV politikų reakciją, ypač tarp griežtesnės linijos Kinijos atžvilgiu šalininkų. Tokie ginčai gali virsti papildomais klausimais Kongrese, viešais tyrimais ar spaudimu reguliuotojams, net jei teisiškai sandoris būtų įmanomas.

    Kokios tendencijos matomos puslaidininkių sektoriuje

    Puslaidininkių rinkoje pastaraisiais metais ryškėja tiekimo grandinių skaidymas pagal geopolitines linijas: JAV ir sąjungininkės stiprina eksporto kontrolę, o Kinija investuoja į vietinę lustų pramonę. Tokiame fone tarptautinės technologijų bendrovės vis dažniau kuria atskiras tiekimo strategijas skirtingoms rinkoms.

    Jei „Apple“ pasirinktų Kinijos tiekėjus įrenginiams, skirtiems tik Kinijai, tai galėtų tapti precedentu platesnei „dviejų sistemų“ praktikai, kai skirtinguose regionuose naudojami skirtingi komponentai. Tačiau galutinis sprendimas priklausys ne tik nuo kainos ar technologinių parametrų, bet ir nuo to, kiek politinės rizikos bendrovė pasirengusi prisiimti.

    Kol kas aišku viena: „Apple“ sprendimai dėl lustų tiekėjų seniai nebėra vien techninis ar komercinis klausimas. Jie vis dažniau tampa geopolitinės įtampos ir nacionalinio saugumo politikos dalimi, o tai reiškia, kad panašūs atvejai ateityje gali kartotis.

  • Europa pramonė traukiasi, o Kinijos importas auga: ką tai reiškia ES ekonomikai ir rinkai

    Europos ekonomika susiduria su dviem susijusiais iššūkiais: spartėjančia deindustrializacija ir didėjančiu prekių importu iš Kinijos. Banko „Millennium“ valdybos narė Magdalena Zmitrowicz pabrėžia, kad tai jau daro apčiuopiamą poveikį investicijoms, darbo vietoms ir tiekimo grandinių atsparumui.

    Pasak jos, Europa prieš kelis dešimtmečius uždarė dalį gamybos pajėgumų, o dabar vis dažniau jaučia tokio sprendimo kainą. Nors kai kurios šalys, tarp jų ir Lenkija, turi daugiau paramos priemonių investicijoms skatinti, bendras žemyno pramonės konkurencingumas išlieka jautrus išorės sukrėtimams.

    Deindustrializacija ir konkurencingumas

    Deindustrializacija paprastai reiškia mažėjančią pramonės dalį ekonomikoje, kai gamyba ir kapitalas persikelia į kitus regionus, o vietoje auga paslaugų sektorius. Problema paaštrėja tuomet, kai pramonės nykimą lydi lėtesnės investicijos į technologinį atnaujinimą, o energijos ir reguliavimo kaštai tampa sunkiau pakeliami.

    Pastaraisiais metais ES vis aktyviau kalba apie pramonės politiką, strateginių sektorių stiprinimą ir tiekimo grandinių saugumą. Tačiau verslas dažnai akcentuoja, kad vien deklaracijų nepakanka, jei investicinė aplinka išlieka neapibrėžta, o sprendimai dėl paramos ar apsaugos priemonių užtrunka.

    Kinijos prekių srautas ir rinkos apsauga

    Ekspertė atkreipia dėmesį, kad Europos gamintojams vis sunkiau konkuruoti, kai rinką sparčiai užpildo Kinijoje pagamintos prekės. Toks importo augimas ypač jautrus sektoriams, kuriuose kainos yra pagrindinis konkurencinis veiksnys, o gamybos sąnaudos Europoje didesnės.

    Rinkos apsauga šiuo atveju gali reikšti griežtesnę importo kontrolę, antidempingo priemones ar reikalavimus, susijusius su tvarumu ir kilmės grandinės skaidrumu. Tačiau priemonės turi būti suderintos taip, kad kartu būtų išsaugota konkurencija ir nenukentėtų vartotojai bei Europos įmonės, priklausomos nuo importuojamų komponentų.

    Energetinis saugumas kaip ekonomikos pamoka

    Zmitrowicz taip pat pabrėžia energetinės nepriklausomybės svarbą, kuri ypač išryškėja geopolitinių įtampų metu. Energijos tiekimo sutrikimai ar logistinės krizės greitai persiduoda pramonei, didina gamybos kaštus ir mažina galimybes planuoti ilgalaikes investicijas.

    Jos vertinimu, Europa turi kryptingai diversifikuoti energijos šaltinius, plėsti atsinaujinančios energijos gamybą ir stiprinti infrastruktūrą, įskaitant dujų tiekimo alternatyvas. Tai ne tik energetikos, bet ir pramonės konkurencingumo klausimas, nes energijos kaina tampa vienu svarbiausių faktorių renkantis gamybos vietą.

    „Negalime leisti, kad pramonė Europoje išnyktų, o mes taptume priklausomi nuo importo iš JAV, Kinijos ar Artimųjų Rytų“, – sakė Magdalena Zmitrowicz.

    Ji akcentuoja, kad konflikto ar krizės metu priklausomybė nuo išorinių tiekėjų tampa ypač rizikinga, todėl investicijos į gamybos bazę ir energijos atsparumą turi būti vertinamos kaip ilgalaikė strategija, o ne trumpalaikė reakcija.

  • Azijos biržose – staigus technologijų kritimas: mikroschemų išpardavimas sukaustė rinkas

    Azijos biržose – staigus technologijų kritimas: mikroschemų išpardavimas sukaustė rinkas

    Azijos akcijų biržos ketvirtadienį daugiausia smuko, investuotojams masiškai parduodant puslaidininkių bendrovių akcijas. Rinkos jautriai reagavo į nuotaikų pasikeitimą technologijų sektoriuje ir laukė svarbių JAV darbo rinkos duomenų.

    Didžiausias spaudimas teko Pietų Korėjos indeksui „Kospi“, kuris smuko apie 5 proc., nes ryškiai krito didžiausių lustų gamintojų vertė. „SK Hynix“ akcijos smuko beveik 8 proc., o „Samsung Electronics“ prarado daugiau kaip 6 proc.

    Japonijoje „Nikkei 225“ mažėjo maždaug 1,5 proc., o puslaidininkių įrangos gamintoja „Tokyo Electron“ smuko apie 5,6 proc. Taivano „Taiex“ krito apie 1,1 proc., o „TSMC“, didžiausia pasaulyje sutartinė mikroschemų gamintoja, atpigo apie 1,8 proc.

    Bangą Azijoje sustiprino ankstesnė silpna sesija Volstrite, kur puslaidininkių akcijos taip pat patyrė išpardavimą. „Micron Technology“ krito daugiau nei 10 proc., o „Intel“ smuko apie 9 proc.

    Investuotojų nerimą didino diskusijos, ar milžiniškos didžiųjų technologijų įmonių investicijos į DI infrastruktūrą ilgainiui nesukurs perteklinės pasiūlos ir neapsunkins pelningumo. Dalis rinkos dalyvių vertina, kad DI paklausa augs, tačiau tempas gali būti lėtesnis, nei prognozuota metų pradžioje.

    Europa – ramesnė pradžia

    Europos biržos dieną pradėjo santūriai, pagrindiniams indeksams svyruojant siaurame intervale. „Euro Stoxx 50“ ir platesnis „Stoxx 600“ prekybos pradžioje judėjo mažiau nei 1 proc. ribose.

    Tuo metu Jungtinės Karalystės FTSE 100, Vokietijos DAX, Prancūzijos CAC 40 ir Ispanijos IBEX kryptis buvo nežymiai teigiama, o Italijos FTSE MIB kilo kiek labiau. Investuotojai Europoje taip pat laukė signalų iš JAV apie ekonomikos būklę ir palūkanų normų perspektyvą.

    Nafta pinga, dėmesys – JAV darbo rinkai

    Naftos kainos tęsė kritimą ir grįžo žemiau lygio, buvusio iki įtampos Artimuosiuose Rytuose šuolio metų pradžioje, rinkai vertinant tiekimo atsigavimo scenarijų. „Brent“ rūšies nafta smuko apie 1 proc. iki maždaug 66 eurų už barelį, o JAV WTI krito apie 3 proc. iki maždaug 64 eurų.

    Dėmesys krypo į JAV darbo rinkos rodiklius, kurie paskelbti anksčiau dėl JAV Nepriklausomybės dienos. Rinkos dalyviai vertina, kad stipresni nei tikėtasi duomenys galėtų padidinti spaudimą palūkanų normoms išlikti aukštesnėms ilgiau, o tai paprastai slopina rizikingesnių aktyvų, įskaitant technologijų akcijas, apetitą.

  • Ispanijoje nedarbas smuko iki 2008 metų lygio: paaiškėjo, kas labiausiai tempė statistiką žemyn

    Ispanijoje nedarbas smuko iki 2008 metų lygio: paaiškėjo, kas labiausiai tempė statistiką žemyn

    Ispanijoje registruotas nedarbas birželio mėnesį sumažėjo 28 739 žmonėmis ir pasiekė 2 291 982. Tai pirmas kartas nuo 2008 metų sausio, kai bedarbių skaičius šalyje nusileido žemiau 2,3 mln., rodo Darbo ministerijos paskelbti duomenys.

    Didžiausią įtaką kritimui turėjo paslaugų sektorius, kuriame bedarbių sumažėjo 28 498. Tai siejama su vasaros turizmo sezono pradžia, kai tradiciškai auga darbo paklausa apgyvendinimo, maitinimo, prekybos ir kituose su turizmu susijusiuose versluose.

    Kituose sektoriuose pokytis buvo mažesnis: pramonėje bedarbių sumažėjo 2 829, statybose 1 326, žemės ūkyje 384. Vis dėlto išsiskyrė grupė žmonių be ankstesnės darbo patirties, jų skaičius padidėjo 4 298, o tai signalizuoja sunkesnį startą pirmojo darbo ieškantiems ar į rinką grįžtantiems po pertraukos.

    Jaunimo nedarbas toliau mažėja: per mėnesį jis krito 5 155 žmonėmis, o per metus 6 907, ir pasiekė 159 800. Tai žemiausias rodiklis šiai amžiaus grupei visoje fiksuotoje statistinėje eilutėje, o metinis mažėjimas ryškesnis tarp jaunų moterų nei vyrų.

    Moterų indėlis ir legalizavimas

    Moterų nedarbas pirmą kartą nuo 2008 metų rugpjūčio nusileido žemiau 1,4 mln. Šiuo metu darbo neturi apie 1,39 mln. moterų, o vyrų bedarbių skaičius siekia 903 673, rodo registruoto nedarbo statistika.

    „Dalis darbo vietų, kurios anksčiau egzistavo be teisinio pripažinimo, dabar iškyla į paviršių ir atsispindi tiek įdarbinimo, tiek socialinių teisių statistikoje“, – sakė Ispanijos antroji vicepremjerė ir darbo ministrė Yolanda Díaz.

    Pasak jos, prie gerėjančių rodiklių prisideda ir darbuotojų statuso reguliavimo procesai. Ministerija nurodo, kad per metus moterų, mokančių socialinio draudimo įmokas, padaugėjo maždaug 300 000 ir pasiekė 10,6 mln., tai didžiausias kada nors fiksuotas skaičius šalyje.

    Tarp užsienio piliečių registruotas nedarbas taip pat mažėjo: bedarbio statusą turėjo 342 086 žmonės, tai 4 208 mažiau nei gegužę ir 10 068 mažiau nei prieš metus. Tai atspindi ir bendrą tendenciją, kad užsienio darbuotojai Ispanijos darbo rinkoje užima vis svarbesnę vietą.

    Socialinis draudimas muša rekordus

    Ispanijos socialinio draudimo sistemoje birželį vidutiniškai buvo 22,47 mln. apdraustųjų, arba 128 533 daugiau nei gegužę. Tai naujas rekordas, o sezoniškai pakoreguotas rodiklis taip pat pasiekė istoriškai aukštą lygį ir viršijo 22,2 mln.

    Per 12 mėnesių sistema pasipildė 600 595 apdraustaisiais, o registruotų bedarbių skaičius sumažėjo 113 981. Tai rodo, kad darbo rinka pastaruoju metu augo ne tik dėl sezoniškumo, bet ir dėl platesnio užimtumo didėjimo.

    Pagal mėnesio pokytį labiausiai augo didmeninė ir mažmeninė prekyba, kur pridėta 39 325 apdraustųjų, taip pat apgyvendinimo ir maitinimo veiklos, kur augimas siekė 37 696. Metiniu pjūviu didesnį impulsą suteikė sveikatos ir socialinės paslaugos, kur apdraustųjų padaugėjo 78 373, bei statybos, kur fiksuotas 66 280 augimas.

    Savarankiškai dirbančiųjų skaičius toliau didėjo ir pasiekė 3,47 mln., per mėnesį augęs 12 000, o per metus 50 800. Užsienio darbuotojų apdraustųjų skaičius pasiekė 3,45 mln., iš jų daugiau nei pusė milijono yra savarankiškai dirbantys.

    Ministerijos duomenimis, per 12 mėnesių užsienio darbuotojų apdraustųjų padaugėjo 350 163, o vien birželį 86 630. Skaičiuojama, kad jie sudaro daugiau nei 15 proc. visų apdraustųjų, todėl jų vaidmuo tiek paslaugų, tiek statybų ir kitose šakose tampa esminiu vertinant bendrą užimtumo dinamiką.

  • „OpenAI“ siūlo JAV valdžiai 5 proc. akcijų: sandoris vertinamas šimtais milijardų eurų

    „OpenAI“ siūlo JAV valdžiai 5 proc. akcijų: sandoris vertinamas šimtais milijardų eurų

    Siūlomas 5 proc. paketas

    „OpenAI“ pasiūlė Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybei įsigyti 5 proc. bendrovės akcijų paketą, apie tai pranešė Financial Times. Taip „ChatGPT“ kūrėja, kaip teigiama, siekia sumažinti augantį politinį spaudimą Vašingtone ir sustiprinti pasitikėjimą sparčiai besiplečiančia DI rinka.

    Skaičiuojama, kad toks paketas galėtų būti vertas apie 37,4 mlrd. eurų. Šis vertinimas siejamas su investuotojų nustatyta maždaug 749 mlrd. eurų bendrovei priskiriama verte, kuri minima po naujo finansavimo pritraukimo 2026 metų kovo mėnesį.

    Altmano idėja apimtų ir konkurentus

    Pasak publikacijos, „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas esą siūlo panašų 5 proc. akcijų modelį pritaikyti ir kitiems dideliems JAV DI žaidėjams, tarp jų „Anthropic“, „Google“ ir „Meta“. Tokiu būdu valstybė gautų dalį nuosavybės platesnėje JAV DI ekosistemoje, o ne vienoje įmonėje.

    Kol kas neaišku, ar konkurentai sutiktų su tokiu žingsniu, nes jis reikštų tiesioginį valstybės dalyvavimą privačių technologijų bendrovių kapitale. Toks modelis galėtų kelti klausimų dėl valdymo, interesų konfliktų ir įtakos konkurencijai, ypač kai DI sektorius jau atsidūręs reguliuotojų akiratyje.

    Viešasis turto fondas ir dividendų idėja

    Siūlymas siejamas su anksčiau S. Altmano minėta „viešojo turto fondo“ koncepcija, kuri investuotų į DI įmones, o iš investicijų gautą grąžą nukreiptų gyventojams. Idėja lyginama su Aliaskos naftos dividendų schema, kai dalis valstijos naftos pajamų kasmet paskirstoma rezidentams.

    Panašių minčių viešojo intereso kryptimi yra išsakę ir konkurentai: „Anthropic“ yra aptarusi skaitmeninių dividendų modelį, kuris būtų finansuojamas apmokestinant DI sektorių. Tokios iniciatyvos rodo platesnę tendenciją ieškoti būdų, kaip technologijų kuriama vertė galėtų pasiekti ne tik investuotojus, bet ir visuomenę.

    Politinis fonas Vašingtone

    Pranešime teigiama, kad S. Altmanas šią idėją aptarė su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, prekybos sekretoriumi Howardu Lutnicku ir iždo sekretoriumi Scottu Bessentu. Taip pat jis kalbėjosi su senatoriumi Bernie Sandersu, kuris esą mano, kad siūlymas yra per menkas, palyginti su realios viešos nuosavybės ambicijomis.

    B. Sandersas, remiantis publikacija, ragina svarstyti vienkartinį 50 proc. mokestį „OpenAI“, „Anthropic“ ir „xAI“ akcijoms, o S. Altmano planą vertina kaip švelnesnę alternatyvą. D. Trumpas yra pripažinęs, kad pokalbiai vyksta, tačiau nepatvirtino, jog būtų pasiektas konkretus susitarimas.

    Teigiama, kad idėja pirmąkart viešai nuskambėjo 2025 metų pradžioje, o derybos užkulisiuose tęsėsi daugiau nei metus. Augant DI svarbai ekonomikai ir nacionaliniam saugumui, diskusijos dėl valstybės vaidmens šiame sektoriuje, tikėtina, artimiausiu metu tik intensyvės.

  • JK šokas darbo rinkoje: nedarbas auga, algų tempas lėtėja – ką darys Anglijos bankas?

    JK šokas darbo rinkoje: nedarbas auga, algų tempas lėtėja – ką darys Anglijos bankas?

    Jungtinėje Karalystėje nedarbo lygis pakilo pirmą kartą nuo 2023 metų liepos, o darbo užmokesčio augimas pradėjo vėsti. Tokie nacionalinės statistikos tarnybos duomenys sustiprino signalą, kad spaudimas kainoms gali silpnėti, tačiau palūkanų mažinimo kelias išliks atsargus.

    Skaičiuojant 2023 metų lapkričio–2024 metų sausio laikotarpį, nedarbo lygis pakilo iki 3,9 proc., kai ankstesniu trijų mėnesių laikotarpiu siekė 3,8 proc. Nors pokytis nedidelis, rinkai jis svarbus, nes rodo palaipsnį darbo rinkos persilaužimą po ilgesnio stabilumo.

    Vidutinis darbo užmokestis, neskaičiuojant premijų, augo 6,1 proc., palyginti su 6,2 proc. ankstesniu laikotarpiu. Įskaičiavus premijas, augimas sulėtėjo iki 5,6 proc. nuo 5,8 proc., o tai leidžia manyti, kad atlyginimų spaudimas infliacijai po truputį mažėja.

    Palūkanų mažinimas dar neskubės

    Rinkos dalyviai šiuos duomenis vertina kaip palankius Anglijos bankui, nes atlyginimų dinamika yra viena svarbiausių dedamųjų, lemiančių paslaugų infliaciją. Vis dėlto, net ir lėtėjant augimui, 5–6 proc. atlyginimų didėjimas tebėra gerokai aukštesnis, nei būtų suderinama su tvariai žema infliacija.

    „Atlyginimų augimas silpnėja, bet vis dar išlieka pakankamai tvirtas, todėl Anglijos bankui gali neužtekti šių signalų“, – sakė investicijų ekspertė Victoria Scholar.

    „Centrinis bankas aiškiai nori matyti reikšmingesnių įrodymų, kad atlyginimų augimas rimčiau lėtėja, prieš pradėdamas mažinti palūkanas, tačiau vasaros sprendimas vis dar tikėtinas“, – pridūrė ji.

    Finansų analizės vadovė Danni Hewson pabrėžė, kad vien šių skaičių neužteks, jog palūkanų mažinimas būtų paankstintas. Tam įtakos gali turėti ir papildomi veiksniai, tokie kaip gyventojų disponuojamų pajamų pokyčiai, infliacijos trajektorija ir vartojimo atsparumas.

    Daugiau pašalpų gavėjų, mažiau laisvų vietų

    Nacionalinės statistikos tarnybos duomenimis, bedarbio pašalpų gavėjų skaičius per mėnesį iki 2024 metų vasario padidėjo 16 800, o per metus išaugo 85 800. Tai rodo, kad daliai gyventojų darbo rinka tampa mažiau palanki, net jei bendras nedarbo lygis vis dar išlieka santykinai žemas.

    Laisvų darbo vietų skaičius mažėjo jau 20-ą kartą iš eilės ir per tris mėnesius iki vasario sumenko 43 000. Vis dėlto laisvų vietų lygis, statistikos vertinimu, išlieka didesnis nei iki pandemijos, o darbo paklausą dalinai palaiko struktūriniai veiksniai.

    Vienas jų – ilgalaikis nedarbingumas ir ekonominis neaktyvumas darbingo amžiaus grupėje. Neaktyvių žmonių, kurie nei dirba, nei aktyviai ieško darbo, skaičius paskutinį ketvirtį šiek tiek sumažėjo, bet vis dar siekia apie 2 700 000 ir išlieka arti rekordinių lygių.

    „Pereita nuo rekordinių užimtumo tikslų prie rekordinių ilgalaikio nedarbingumo mastų“, – sakė Resolution Foundation ekonomistė Louise Murphy.

    „Didžiausias Jungtinės Karalystės darbo rinkos iššūkis 2020-aisiais yra sugrąžinti neaktyvius žmones į užimtumą“, – pridūrė ji.

    Ką tai reiškia gyventojams ir verslui

    Atvėsusi darbo rinka paprastai mažina spaudimą atlyginimams ir kainoms, bet kartu gali signalizuoti lėtesnį ekonomikos augimą. Įmonėms tai reiškia atsargesnius planus dėl samdos, o darbuotojams – didesnę konkurenciją dėl geriausiai apmokamų pozicijų.

    Anglijos bankui šie rodikliai yra svarbūs sprendžiant, ar palūkanų normos jau pakankamai sugriežtino finansines sąlygas. Kol atlyginimų augimas išlieka aukštas, o paslaugų infliacija jautriai reaguoja į darbo sąnaudas, tikėtina, kad palūkanų mažinimo sprendimai bus priimami tik sulaukus aiškesnės ir nuoseklesnės tendencijos.

  • Volstrytas nusisuko nuo „Didžiojo septyneto“: DI sąskaitos, brangūs lustai ir 2 trln. eurų

    Volstrytas nusisuko nuo „Didžiojo septyneto“: DI sąskaitos, brangūs lustai ir 2 trln. eurų

    Daugiau nei trejus metus Volstrytą tempė vadinamasis „Didysis septynetas“: „Nvidia“, „Apple“, „Microsoft“, „Alphabet“, „Amazon“, „Meta“ ir „Tesla“. Tačiau 2026 metų birželis tapo lūžio tašku, kai beveik visų šių milžinių akcijos smuko vienu metu.

    Per mėnesį „Nvidia“ krito daugiau nei 5 proc., „Microsoft“ apie 17 proc., „Alphabet“ beveik 6 proc., „Amazon“ apie 12 proc., o „Meta“ maždaug 11 proc. „Apple“ po rekordinio uždarymo mėnesio pradžioje vėliau nusileido daugiau nei 10 proc. nuo piko, o „Tesla“ po audringų svyravimų mėnesį baigė beveik nepakitusi.

    Bendrai skaičiuojama, kad per vieną mėnesį ši grupė ištrynė apie 2 trilijonus eurų rinkos vertės. Investuotojus nustebino ne vien kritimo mastas, o tai, kad smuko beveik visi grupės nariai, kai anksčiau dažniausiai klupdavo tik viena ar dvi bendrovės.

    DI bumas atsitrenkė į sąnaudas

    Birželį spaudimą dar labiau išryškino investuotojų pasitraukimas iš fondo, kuris paprastai laikomas paprasčiausiu būdu statyti už šią technologijų grupę. „Roundhill Magnificent Seven ETF“ per mėnesį fiksavo apie 615 mln. eurų nutekėjimą, o jo kaina nuo gegužės pabaigos rekordo buvo nukritusi maždaug 13 proc.

    Rinkos nuotaiką pakurstė ir signalai iš kitų didelių DI infrastruktūros pirkėjų. „Oracle“ birželį smuko apie 35 proc., investuotojams sunerimus dėl šuolio DI išlaidose ir skolos didėjimo, o tai tapo dar vienu priminimu, kad rinka vis griežčiau vertina brangiai kainuojančią plėtrą.

    Analitikų vertinimais, didžiausi debesijos paslaugų tiekėjai 2026 metais DI infrastruktūrai gali skirti daugiau nei 615 mlrd. eurų. Vien „Microsoft“ investicijos, remiantis rinkos prognozėmis, gali artėti prie 167 mlrd. eurų, o kai kurių vertintojų teigimu, kapitalo išlaidos jau priartėjo prie beveik viso veiklos pinigų srauto.

    Brangsta atminties lustai, mažėja kantrybė

    Kuo daugiau statoma duomenų centrų, tuo didesnė paklausa komponentams, be kurių DI neveikia, ypač atminties lustams. Dėl pasiūlos įtampos atminties kainos kilo, o tai automatiškai didina sąnaudas toms bendrovėms, kurios sparčiausiai plečia duomenų centrų pajėgumus.

    Šioje grandinėje gerai matoma ir kita tendencija: dalis pelno bei augimo persikelia pas puslaidininkių ir atminties gamintojus, o ne pas galutines platformas. Todėl investuotojai vis dažniau klausia, kada šimtus milijardų eurų siekiančios DI investicijos virs apčiuopiamomis pajamomis, o ne vien didėjančiomis sąskaitomis.

    Tuo pat metu platesnė rinka demonstravo, kad augimas nebūtinai turi remtis vien keliomis mega bendrovėmis. Skaičiuojant be „Didžiojo septyneto“, likusios S&P 500 įmonės 2026 metų pradžioje uždirbo sparčiau, o tai paskatino kapitalo rotaciją iš anksčiau dominavusių technologijų lyderių į platesnį sektorių spektrą.

    Ar „Didysis septynetas“ praranda titulą?

    Nors šios įmonės išlieka DI ekosistemos branduoliu ir vis dar generuoja reikšmingą pelno augimą, jų akcijose įsivyravo nauja logika. Investuotojai vis mažiau perka vien pažadą, kad DI pakeis ekonomiką, ir vis labiau reikalauja įrodymų, kada investicijos pradės atsipirkti.

    Rinka taip pat vertina faktą, kad DI plėtra tampa mažiau koncentruota: atsiranda daugiau konkurentų, plinta atvirojo kodo sprendimai, o DI paslaugų kainodara kinta. Todėl statymas už DI vis rečiau sutapatinamas tik su septyniomis akcijomis, net jei jos ir toliau išlieka vienos svarbiausių pasaulio biržose.

  • ES biudžeto kova aštrėja: Piotras Serafinas įspėja taupiuosius, kodėl mažinimas kainuos daugiau

    ES biudžeto kova aštrėja: Piotras Serafinas įspėja taupiuosius, kodėl mažinimas kainuos daugiau

    2 trilijonų eurų biudžetas

    Europos Komisijos biudžeto komisaras Piotras Serafinas sukritikavo vadinamąsias taupiąsias ES valstybes, siekiančias mažinti būsimą daugiametį Sąjungos biudžetą. Pasak jo, papildomi karpymai ir menkesnės ambicijos dėl naujų ES pajamų šaltinių nebūtinai reikštų mažesnę naštą mokesčių mokėtojams.

    Europos Komisija dar 2025 metų liepą pasiūlė apie 2 000 000 000 000 eurų vertės 2028–2034 metų daugiametį finansinį planą, o dabar vyksta intensyvios derybos tarp valstybių narių. Būtent šiame etape ryškėja skirtingos stovyklos dėl to, kiek ES turėtų investuoti į bendrus prioritetus ir iš kur tam paimti lėšų.

    Taupieji prieš sanglaudos šalininkus

    Vokietija, Nyderlandai, Danija, Švedija, Suomija ir Austrija laikosi kietos pozicijos dėl siūlomo išlaidų mažinimo ir skeptiškai vertina naujų ES masto pajamų šaltinių kūrimą. Šios šalys derybose dažnai pabrėžia fiskalinę drausmę ir siekį riboti įmokų augimą.

    Kitoje pusėje – grupė valstybių, dažniausiai siejamų su pietų ir rytų Europa, kurios reikalauja didesnio finansavimo žemės ūkiui ir regioninei politikai. Jos argumentuoja, kad sanglaudos ir žemės ūkio lėšos yra būtinos konkurencingumui, infrastruktūrai ir atotrūkiui tarp regionų mažinti.

    Įspėjimas dėl gynybos ir dubliavimo

    P. Serafinas perspėjo, kad mažesnis ES biudžetas nebūtinai taps modernesnis vien dėl karpymų. Jo teigimu, modernizacijai reikia tvarių investicijų, o per dideli apribojimai gali susilpninti bendrą ES gebėjimą įgyvendinti strateginius tikslus.

    „Turime aiškiai matyti ryšį tarp taupaus biudžeto ir modernaus biudžeto. Tiesa ta, kad taupesnis biudžetas nebūtinai yra modernesnis“, – sakė Piotras Serafinas.

    Komisaro vertinimu, jei tokios sritys kaip gynyba, saugumas ar strateginės technologijos nebus finansuojamos ES mastu, išlaidos persikels į nacionalinius biudžetus. Tai gali reikšti daugiau dubliuojamų projektų, mažesnį efektyvumą ir prarastas masto ekonomijos galimybes, todėl galutinė kaina mokesčių mokėtojams nebūtinai mažėtų.

    Derybose jau pasiektas tarpinis kompromisinis tekstas, kuriame numatomas 32 800 000 000 eurų mažinimas, palyginti su pirminiu Europos Komisijos pasiūlymu. Vis dėlto derybininkai šį dokumentą laiko tik pirmu žingsniu, o galutiniai skaičiai, tikėtina, bus dėliojami dar kelis mėnesius.

    Valstybių narių tikslas – susitarti iki 2026 metų pabaigos, kad diskusijos nenusikeltų į 2027 metus, kai kai kuriose didžiosiose ES šalyse numatomi politiškai jautrūs rinkimų ciklai. Kuo ilgiau užsitęs derybos, tuo didesnė rizika, kad biudžetas taps derybų įkaitu, o sprendimai bus priimami skubotai.

  • Jaunų europiečių turtas šokiruoja: viena šalis triuškina kitas, Lietuva – aukštai sąraše

    Jaunų europiečių turtas šokiruoja: viena šalis triuškina kitas, Lietuva – aukštai sąraše

    Jauni europiečiai susiduria su vis brangstančiu būstu, aukštomis nuomos kainomis ir išaugusiomis kasdienėmis išlaidomis, todėl santaupų ir turto kaupimas iki 35 metų daugeliui tampa sunkiai pasiekiamas. Vis dėlto Europos duomenys rodo milžiniškus skirtumus tarp šalių: kai kur jaunų žmonių turtas jau siekia šešiaženkles sumas, kitur jis išlieka simbolinis.

    Europos Centrinio Banko namų ūkių finansų ir vartojimo tyrimas rodo, kad euro zonoje 16–34 metų gyventojų medianinis grynasis turtas siekia 24 600 eurų. Tai sudaro apie 18 proc. bendros populiacijos medianinio grynojo turto, kuris įvertintas 140 100 eurų.

    Grynasis turtas skaičiuojamas kaip turto vertė atėmus įsipareigojimus, todėl jį smarkiai veikia būsto nuosavybė ir paskolos. Jaunų žmonių atveju šis rodiklis dažnai labiau atspindi galimybes patekti į būsto rinką ir šeimos paramą, o ne vien atlyginimą ar taupymo įpročius.

    Kur jaunimas turtingiausias?

    Tarp 22 valstybių, apie kurias pateikiami palyginami duomenys, medianinis 16–34 metų grynasis turtas svyruoja nuo 5 700 eurų Suomijoje iki 257 500 eurų Maltoje. Išskyrus Maltą, daugiau nei 100 000 eurų ribą peržengia tik Liuksemburgas, kur jaunų žmonių medianinis turtas siekia 135 000 eurų.

    Belgija rikiuojasi iškart po lyderių ir priartėja prie šešiaženklės ribos su maždaug 97 200 eurų. Toliau seka Kroatija, kur jauno amžiaus grupės medianinis grynasis turtas siekia apie 82 000 eurų.

    „Jaunų suaugusiųjų turto skirtumai ypač iškalbingi, nes 16–34 metų žmonės paprastai dar neturėjo daug laiko sukaupti reikšmingo turto vien iš savo darbo pajamų“, – sakė Miuncheno Liudviko Maksimiliano universiteto profesorius Fabian Pfeffer.

    Lietuva išsiskiria regione

    ECB tyrimas rodo, kad Lietuvoje 16–34 metų gyventojų medianinis grynasis turtas siekia 59 600 eurų. Panašūs ar kiek didesni rodikliai fiksuojami Estijoje ir Čekijoje, o Slovakijoje jaunų žmonių medianinis turtas dar aukštesnis – 74 600 eurų.

    Šie skaičiai stebina todėl, kad dalyje Vidurio ir Rytų Europos šalių pajamos vis dar atsilieka nuo ES vidurkio, tačiau turto rodikliai jaunimo grupėje yra palyginti aukšti. Tai dažnai siejama su didesniu būsto nuosavybės paplitimu, ankstesniu įsitraukimu į būsto rinką, šeimos parama ar turto perdavimu tarp kartų.

    „Šiame amžiuje didelis privatus turtas dažnai nėra vien asmeninės sėkmės istorija. Tai taip pat šeimos ir institucijų istorija“, – sakė Fabian Pfeffer.

    Kodėl italai lenkia vokiečius?

    Tarp keturių didžiausių ES ekonomikų turtingiausi 16–34 metų gyventojai yra Italijoje, kur medianinis grynasis turtas siekia 53 500 eurų. Prancūzijoje jis įvertintas 27 700 eurų, Ispanijoje – 23 700 eurų, o Vokietijoje jaunimo medianinis grynasis turtas tėra 17 600 eurų.

    Tai reiškia, kad jaunų italų grynasis turtas yra maždaug tris kartus didesnis nei jų bendraamžių Vokietijoje. Ekspertai tokį atotrūkį dažnai aiškina skirtingu būsto nuosavybės modeliu, nuomos rinkos dydžiu, kredito prieinamumu ir šeimos paramos tradicijomis.

    Anot F. Pfeffer, lūžio taškas jaunų žmonių turto struktūroje dažnai yra pirmasis nuosavas būstas. Tačiau tam paprastai reikia ne tik disciplinos ir pastovaus taupymo, bet ir prieinamo kredito, stabilaus darbo, įkandamų kainų bei dažnai tėvų pagalbos pradiniam įnašui arba tiesioginio turto perdavimo.

    Apačioje – Suomija ir Graikija

    Žemiausi rodikliai fiksuojami Suomijoje, kur 16–34 metų gyventojų medianinis grynasis turtas siekia 5 700 eurų, ir Graikijoje – 9 900 eurų. Žemiau už Vokietiją taip pat rikiuojasi Austrija su 13 400 eurų ir Latvija su 16 900 eurų.

    Kitose šalyse vaizdas margas: Airijoje jaunimo medianinis grynasis turtas siekia 23 900 eurų, Portugalijoje – 36 200 eurų, Vengrijoje – 36 300 eurų, Nyderlanduose – 40 900 eurų. Skirtumai rodo, kad vien pajamų lygis ne visada paaiškina turto rodiklius, ypač kai svarbiausias jaunų žmonių turtas yra būstas.

    Ekspertai pabrėžia, kad turto nelygybė atsikartoja anksčiau nei įprastai manoma: ne tik paveldėjimo momentu vėlesniame amžiuje, bet ir tada, kai jaunuoliai pradeda savarankišką gyvenimą, studijuoja, kuria šeimas ar bando įsigyti būstą. Tai reiškia, kad sprendimai dėl būsto politikos, kreditavimo taisyklių ir socialinės paramos gali turėti ilgalaikį poveikį visos kartos finansinei padėčiai.

  • Merzas skelbia reformas Vokietijoje: mokesčių mažinimas, pensijų pokyčiai ir griežtesnės ligos taisyklės

    Merzas skelbia reformas Vokietijoje: mokesčių mažinimas, pensijų pokyčiai ir griežtesnės ligos taisyklės

    Vokietijos valdančioji koalicija, kurią sudaro CDU, CSU ir SPD, pristatė plataus masto reformų paketą, skirtą įsibėgėti sunkiai augančiai ekonomikai ir sumažinti visuomenės nepasitenkinimą. Susitarimas pasiektas po maždaug septynių valandų derybų Berlyne ir apima 34 priemones mokesčių, darbo rinkos, socialinės apsaugos ir reguliavimo srityse.

    Federalinis kancleris Friedrichas Merzas teigė, kad pagrindinis tikslas yra didesnis verslo lankstumas, mažesnė biurokratinė našta ir aiškesnės taisyklės tiek darbdaviams, tiek darbuotojams. Koalicija paketą pristatė kaip bandymą grąžinti pasitikėjimą ekonomikos kryptimi ir sustiprinti konkurencingumą.

    Mokesčiai ir pajamų „žirklės“

    Pagal susitarimą numatomas gyventojų pajamų mokesčio mažinimas mažas ir vidutines pajamas gaunančioms šeimoms. Koalicija skelbia, kad vidutinė šeima per metus galėtų sutaupyti apie 600 eurų, o bendras lengvatų mastas siektų apie 10 mlrd. eurų per metus.

    Kartu sutarta nekeisti 42 proc. tarifo, tačiau jį taikyti tik pajamoms, viršijančioms 70 000 eurų per metus. Taip pat numatyta didesnių pajamų apmokestinimo pakopa: nuo 250 000 eurų planuojamas 45 proc. tarifas, o virš 280 000 eurų per metus būtų taikomas 47 proc. tarifas.

    SPD lyderis ir vicekancleris Larsas Klingbeilis sakė esantis patenkintas kompromisu, kuris, koalicijos teigimu, derina mokesčių palengvinimą dirbantiesiems ir didesnį turtingiausių gyventojų indėlį. Toks sprendimas turi ir politinį svorį, nes mokesčių tema buvo viena labiausiai skaldžiusių koalicijos derybose.

    Ligos pažymėjimai ir darbo rinkos lankstumas

    Vienas daugiausia diskusijų keliančių pokyčių susijęs su nedarbingumo tvarka. Koalicija siūlo nutraukti praktiką, kai darbuotojai gali pranešti apie ligą nuotoliniu būdu ir iki kelių dienų nedirbti be gydytojo apžiūros, o taip pat riboti galimybę gauti nedarbingumo pažymėjimą neapsilankius pas gydytoją.

    Pagal planuojamą tvarką darbdaviai galėtų reikalauti gydytojo pažymos nuo pirmosios nedarbingumo dienos. F. Merzas anksčiau yra viešai kritikavęs didelį nedarbingumo mastą Vokietijoje, teigdamas, kad tai kenkia produktyvumui ir didina spaudimą socialinės apsaugos sistemai.

    Darbo rinkos dalyje koalicija kalba apie didesnes galimybes terminuotoms darbo sutartims ir ilgesnes sekmadienių prekybos valandas. Tokie sprendimai pristatomi kaip priemonės verslo lankstumui didinti, tačiau tikėtina, kad jie sulauks griežtesnių profsąjungų ir dalies socialdemokratų elektorato vertinimų.

    Pensijų pertvarka ir politinis spaudimas

    Reformų pakete numatyta ir pensijų sistemos pertvarka: koalicija kalba apie laipsnišką pensinio amžiaus kėlimą, siejant jį su gyvenimo trukmės pokyčiais. Tikslas, kurį pabrėžia valdantieji, yra stabilizuoti sistemą taip, kad pensijų lygis nemažėtų, o įmokos dirbantiesiems neaugtų staigiai ir ilgam laikui.

    Darbo ministrė Bärbel Bas pensijų paketą pavadino itin svarbiu sprendimu, o F. Merzas pažadėjo įgyvendinti ekspertų ir politikų grupės rekomendacijas, pristatytas anksčiau. Vokietijai senstant, pensijų klausimas tampa vienu svarbiausių fiskalinių iššūkių, susijusių ir su darbo jėgos trūkumu.

    Koalicija taip pat susitarė uždrausti būsto įmonių nacionalizavimą, argumentuodama, kad tai mažina investuotojų neapibrėžtumą. Kitas blokas skirtas biurokratijai mažinti, numatant dažnesnį vadinamųjų galiojimo pabaigos nuostatų taikymą, kai teisės aktai ir paramos mechanizmai būtų reguliariai peržiūrimi ir automatiškai nebesitęstų be politinio sprendimo.

    Reformų paketą kritikuoja kraštutinių dešiniųjų Alternatyva Vokietijai bendraįkūrėja Alice Weidel, teigdama, kad sprendimai tėra minimalūs kompromisai ir kad valdžia nepajėgi imtis tikrų reformų. Vyriausybei papildomą spaudimą kelia artėjantys žemių rinkimai, o apklausose AfD pastaraisiais mėnesiais išlieka itin stipri, ypač kai kuriuose regionuose.

    Ekonomistai paprastai pabrėžia, kad Vokietijos augimo problemos susijusios su investicijų vangumu, produktyvumo dinamika, pramonės transformacija ir darbo jėgos trūkumu. Todėl tikėtina, kad realus reformų poveikis bus vertinamas pagal tai, ar jos paskatins investicijas, sumažins administracinę naštą ir užtikrins socialinės sistemos tvarumą neprarandant visuomenės palaikymo.