CP v2

Category: Įmonės

  • Oksfordo „Caudal Energy“ pritraukė 4,9 mln. eurų: žada prognozuojamą potvynių energiją

    Oksfordo „Caudal Energy“ pritraukė 4,9 mln. eurų: žada prognozuojamą potvynių energiją

    Investicija į naują potvynių energetiką

    Oksforde įsikūrusi atsinaujinančios energetikos bendrovė „Caudal Energy“ pritraukė 4,9 mln. eurų investiciją, kuri bus skirta potvynių srauto energijos technologijai vystyti. Įmonė siekia sukurti prognozuojamą elektros generaciją, galinčią papildyti vėjo ir saulės parkus.

    Finansavimo etapui vadovavo Oxford Science Enterprises ir Empirical Ventures, taip pat dalyvavo anksčiau investavę Zero Carbon Capital ir Creator Fund. Pasak bendrovės, lėšos bus nukreiptos inžineriniams pajėgumams, modeliavimui, demonstraciniams bandymams ir komercinėms partnerystėms.

    Kuo potvynių energija skiriasi nuo vėjo ir saulės

    „Caudal Energy“ akcentuoja, kad potvynių srautai yra iš anksto tiksliai apskaičiuojami, todėl tokia gamyba teoriškai gali būti planuojama gerokai patikimiau nei vėjo ar saulės generacija. Tai ypač aktualu elektros tinklams, kuriems reikia stabilumo ir mažesnių balansavimo sąnaudų.

    Bendrovė pabrėžia ir fizikinį pranašumą: vanduo yra gerokai tankesnis už orą, todėl net ir santykinai lėtesni srautai gali turėti didelę energetinę grąžą. Tokia logika pastaraisiais metais vis dažniau minima kaip viena iš galimybių didinti energijos sistemos patikimumą, ypač augant kintančios generacijos daliai.

    Nuo universiteto tyrimų iki komercinio masto

    Įmonė įkurta 2024 metais kaip „Porpoise Power“ ir vėliau pervadinta į „Caudal Energy“. Tai Oksfordo universiteto atšaka, kilusi iš hidrodinamikos tyrimų, kuriuos vykdė profesorius Adrian Thomas kartu su bendraįkūrėjais Hilary Struthers ir John Kennedy.

    Generalinis direktorius John Kennedy teigia, kad ateities energetikos sistemai reikia ne tik švarios, bet ir patikimai prognozuojamos atsinaujinančios generacijos, kurią būtų įmanoma diegti dideliu mastu. Įmonės tikslas yra paneigti prielaidą, jog potvynių energetika neišvengiamai turi likti brangi, sudėtinga ir nišinė.

    „Ateities energetikos sistemai reikia atsinaujinančios energijos, kuri būtų ne tik švari, bet ir patikima bei pritaikoma mastelio didinimui“, – sakė John Kennedy.

    „Caudal Energy“ sprendimas remiasi ne klasikine turbina, o svyruojančios mentės principu, įkvėptu jūrų žinduolių uodeginių pelekų efektyvumo. Bendrovė tvirtina, kad tokia konstrukcija geriau išnaudoja srautą ir gali būti diegiama moduliniu principu, taip mažinant sudėtingumą ir kaštus.

    Įmonės teigimu, įranga kuriama taip, kad efektyviai veiktų platesniame srautų diapazone ir atsivertų daugiau tinkamų vietų nei tradiciniuose, itin didelio srauto taškuose. Artimiausias etapas – technologijos demonstravimas komerciškai reikšmingu mastu ir spartesnis kelias į realius projektus su energetikos bei pramonės partneriais.

  • „Pacifico Biolabs“ pritraukė 7 mln. eurų: Vokietijos alaus daryklas verčia alternatyvių baltymų gamyklomis

    „Pacifico Biolabs“ pritraukė 7 mln. eurų: Vokietijos alaus daryklas verčia alternatyvių baltymų gamyklomis

    Plėtra remsis alaus daryklų įranga

    Berlyne įsikūrusi grybienos fermentacijos baltymų bendrovė „Pacifico Biolabs“ užbaigė A serijos investicijų etapą ir pritraukė 7 mln. eurų. Lėšos bus skirtos gamybos mastui didinti iki 200 tonų per mėnesį ir pasirengti komerciniams startams Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje bei Šiaurės Europos rinkose.

    Bendrovė nurodo, kad gamybos pagrindas bus Saksonijoje, o plėtros strategija remiasi jau veikiančia regionine pramonės infrastruktūra. Esminė idėja paprasta: alternatyvių baltymų gamybai pasitelkti standartines alaus daryklų fermentacijos talpas, kurios vis dažniau lieka neišnaudotos.

    Kaip veikia grybienos fermentacija

    „Pacifico Biolabs“, įkurta 2022 metais, teigia auginanti mėsos alternatyvoms skirtą baltyminę žaliavą pasitelkdama grybienos fermentacijos biotechnologiją. Pasak įmonės, fermentuota grybiena natūraliai turi į mėsą panašią struktūrą ir gana neutralų skonį, todėl gamintojams galima mažinti priedų poreikį ir lengviau kurti privataus prekės ženklo produktus.

    Rinkoje alternatyvūs baltymai dažnai susiduria su trimis barjerais vienu metu: kaina, tekstūra ir maistine verte. Bendrovė teigia, kad jos technologija siekia vienu sprendimu suvaldyti visas šias problemas, o didžiausią dėmesį skiria kainos priartinimui prie tradicinės mėsos.

    Kodėl taikomasi į kainos paritetą

    Įmonės modelis paremtas principu, kad brangiausia alternatyvių baltymų gamybos dalis dažnai yra naujų pajėgumų statyba ir specializuoti bioreaktoriai. „Pacifico Biolabs“ akcentuoja, kad naudojant esamas alaus daryklų talpas galima išvengti ilgo projektavimo bei statybų ciklo ir pradėti mastelio didinimą greičiau.

    Europoje mažėjant alaus ir alkoholio vartojimui, dalis daryklų susiduria su nepilnu pajėgumų išnaudojimu, todėl atsiranda laisvų fermentacijos talpų. Bendrovė tai vertina kaip galimybę sukurti kapitalo taupų, greitai plečiamą gamybos tinklą ir priartėti prie masinės rinkos kainų lūkesčių.

    „Mes kuriame ne vien maisto ingredientų bendrovę. Mes įdarbiname Europos pramonės infrastruktūrą ateities maistui“, – sakė „Pacifico Biolabs“ vienas iš įkūrėjų ir vadovas Zac Austin.

    Investicijų etapą rėmė keli rizikos kapitalo fondai, taip pat prisidėjo regioninis alaus daryklos partneris. Gavusi papildomą finansavimą bendrovė planuoja plėsti komandą Leipcige, spartinti partnerystes su maisto gamintojais, o produktų pasirodymo mažmeninėje prekyboje per prekės ženklų ir prekybininkų partnerius tikisi 2026 metų pabaigoje.

  • „Airbnb“ investuoja 49 mln. eurų į „WeRoad“: italų nuotykių kelionių startuolis ruošiasi JAV

    49 mln. eurų investicija ir plėtros planas

    Italijos nuotykių kelionių bendrovė „WeRoad“ užbaigė C serijos finansavimo etapą ir pritraukė 49 mln. eurų. Pagrindinė investuotoja šiame etape tapo „Airbnb“, o prie sandorio prisidėjo ir anksčiau investavę partneriai, tarp jų H14.

    Po šio etapo bendra „WeRoad“ pritrauktų investicijų suma pasiekė apie 85 mln. eurų. Bendrovė skelbia, kad kapitalas bus nukreiptas į pirmą didelę plėtrą už Europos ribų, o pagrindinis taikinys yra Jungtinių Valstijų rinka.

    Ką siūlo „WeRoad“ keliautojams?

    „WeRoad“ veikia kaip bendruomenės principu paremtas kelionių organizatorius: siūlomos grupinės nuotykių kelionės, kuriose dalyviai keliauja su koordinatoriais ir iš anksto suplanuotais maršrutais. Bendrovė įkurta 2017 metais ir teigia esanti tarp sparčiausiai augančių kelionių operatorių Europoje.

    Įmonė nurodo turinti daugiau nei 4 000 koordinatorių tinklą, o per veiklos laikotarpį kelionėse dalyvavo per 300 000 keliautojų. Pasak „WeRoad“, apie 60 proc. klientų perka keliones pakartotinai, o reikšminga rezervacijų dalis ateina per rekomendacijas.

    „Pasaulyje, kurį vis labiau formuoja DI ir socialiniai tinklai, tikras žmogiškas ryšys tampa retesnis ir kartu vertingesnis. „WeRoad“ visą produktą kūrėme tam, kad žmonės galėtų užmegzti ryšius realiame gyvenime per bendras kelionių patirtis“, – sakė „WeRoad“ įkūrėjas Paolo De Nadai.

    Platesnis kontekstas: kelionių rinka ir patirčių ekonomika

    Šis sandoris išsiskiria tuo, kad jį veda „Airbnb“, kuri pastaraisiais metais vis dažniau ieško augimo ne vien per apgyvendinimą, bet ir per kelionių patirtis bei paslaugas. „WeRoad“ modelis atitinka kryptį, kai technologijos naudojamos ne tam, kad didintų vien tik laiką ekrane, o kad padėtų organizuoti realius susitikimus ir patirtis.

    Pastaruoju metu investuotojų dėmesys kelionių sektoriuje matomas ne tik kelionių pardavimuose, bet ir viešbučių veiklos valdyme, automatizacijoje, mokėjimų sprendimuose bei klientų aptarnavimo priemonėse. Tai rodo, kad kelionių ir svetingumo rinkoje toliau ieškoma mastelio, efektyvumo ir stipresnės vartotojo patirties.

    Kaip „WeRoad“ planuoja įžengti į JAV?

    „WeRoad“ teigia, kad JAV plėtra prasidės nuo skaitmeninės platformos ir tikslinių rinkodaros kampanijų, padėsiančių identifikuoti perspektyviausius miestus bei auditorijas. Vėliau bendrovė ketina perkelti Europoje išbandytą bendruomenės strategiją: kurti vietinių koordinatorių tinklą, megzti partnerystes ir organizuoti renginius skirtinguose miestuose.

    Prie JAV plano turėtų prisidėti ir „WeMeet“ iniciatyva, kurią „WeRoad“ pradėjo plėsti už kelionių ribų. Bendrovė skelbia, kad 2025 metais daugiau nei 50 000 žmonių 35 miestuose sudalyvavo 2 000 „WeMeet“ renginių, o programėlė buvo atsisiųsta 150 000 kartų.

    Lygiagrečiai su finansavimo etapu pranešta ir apie vadovų pokyčius. „WeRoad“ vadovas Andrea D’Amico planuoja persikelti į San Franciską ir prisijungti prie „Airbnb“ komandos, tačiau „WeRoad“ liks valdyboje, o bendrovę toliau ves įkūrėjas Paolo De Nadai su bendraįkūrėjais ir tarptautine komanda.

  • Miuncheno „allO“ pritraukė 12 mln. eurų: DI operacinę sistemą restoranams plės po visą Europą

    Miuncheno „allO“ pritraukė 12 mln. eurų: DI operacinę sistemą restoranams plės po visą Europą

    12 mln. eurų plėtrai Europoje

    Miunchene įsikūrusi „allO“ pritraukė 12 mln. eurų A serijos investiciją, kuri bus skirta plėtrai Europoje ir DI paremtų skaitmeninių darbuotojų diegimui. Bendrovė save pozicionuoja kaip DI pritaikytą operacinę sistemą restoranams, sujungiančią pagrindines kasdienes funkcijas į vieną platformą.

    Finansavimo raundui vadovavo fondas Zigg Capital, prisijungė nauji investuotojai LifeX Ventures, Aperture bei Wecken & Cie. Toliau bendrovę remia 20VC ir Keen Venture Partners, dalyvavę ankstesniuose etapuose.

    Ką daro „allO“ platforma?

    „allO“ teigia suvienijanti POS kasos sprendimą, integruotus mokėjimus, rezervacijas, kioskus, pristatymo kanalus, internetinę parduotuvę ir administravimo modulį. Idėja paprasta: vietoje kelių atskirų sistemų restoranas gauna vieną valdymo aplinką ir bendrą skydelį, kuriame matomi pardavimai bei procesai.

    Bendrovė nurodo, kad diegimas gali užtrukti mažiau nei 30 minučių, kai tradiciniai POS sprendimai dažnai būna įdiegiami per kelias savaites. Tokia žinutė taikosi į mažesnius ir vidutinius restoranus, kuriems svarbus greitas startas ir mažesnės diegimo sąnaudos.

    DI skaitmeniniai darbuotojai ir balso agentai

    „allO“ kuria DI paremtų skaitmeninių darbuotojų rinkinį, kuris automatizuoja pasikartojančias užduotis. Vienas artimiausių produktų yra rezervacijų ir užsakymų agentas, veikiantis balso principu: jis atsiliepia į skambučius ir rezervacijas ar išsinešimui skirtus užsakymus nukreipia tiesiai į „allO“ sistemą.

    Pasak bendrovės, per artimiausius 12–18 mėnesių planuojama pristatyti daugiau nei dešimt tokių skaitmeninių darbuotojų. Tai atliepia visoje Europoje ryškėjančią tendenciją, kai maitinimo sektorius, susiduriantis su darbuotojų trūkumu ir spaudžiamomis maržomis, vis aktyviau automatizuoja klientų aptarnavimo ir administracines užduotis.

    „Restoranų savininkai yra ideali DI naudotojų grupė. Jie nori, kad darbas būtų padarytas, o ne mokytis dar vienos programos“, – sakė „allO“ įkūrėjas ir vadovas Cancan Liu.

    Bendrovė taip pat mini planus pristatyti atsargų valdymo agentą, kuris automatiškai teiktų užsakymus tiekėjams ir sektų sunaudojimą, bei meniu agentą, galintį greitai atnaujinti meniu visuose kanaluose. Tokie sprendimai svarbūs restoranams, nes kainos, tiekimas ir maržos kinta dažnai, o rankinis atnaujinimas skirtingose platformose tampa klaidų šaltiniu.

    „allO“ įkurta 2020 metais, o pirmasis produktas buvo nuskenuojamo kodo užsakymo sprendimas, išpopuliarėjęs pandemijos laikotarpiu. Vėliau komanda fokusą perkėlė į platesnę restorano technologijų infrastruktūrą, siekdama pakeisti senesnes, fragmentuotas sistemas vieninga platforma.

    Šiuo metu „allO“ skelbia aptarnaujanti daugiau nei 1 000 aktyvių restoranų vietų Vokietijoje. Įmonė taip pat nurodo, kad nuo ankstesnio investicinio etapo klientų vietų skaičius išaugo 6 kartus, o pajamos augo 3,5 karto per metus, o reikšminga dalis naujų klientų ateina per rekomendacijas.

  • Bristolyje įkurta „Mykor“ pritraukė 4,6 mln. eurų: iš atliekų augins mažo CO2 statybines medžiagas

    Bristolyje įkurta „Mykor“ pritraukė 4,6 mln. eurų: iš atliekų augins mažo CO2 statybines medžiagas

    Naujas finansavimas gamybos plėtrai

    Bristolyje įkurta ir moterų vadovaujama biotechnologijų startuolė „Mykor“ pritraukė apie 4,6 mln. eurų investiciją, kad paspartintų mažo anglies pėdsako statybinių medžiagų gamybą iš pramonės ir žemės ūkio atliekų. Įmonė kuria technologijas, kurios leidžia biologines medžiagas integruoti į įprastas statybos tiekimo grandines.

    Finansavimo etapui vadovavo fondas „Clean Growth Fund“, prisidėjo Didžiosios Britanijos „British Business Bank“ per „South Investment Fund“ mechanizmą, taip pat „Green Angel Ventures“ ir kiti partneriai. „Mykor“ skelbia, kad bendra pritraukta suma dabar siekia apie 8,6 mln. eurų, įskaitant ir dotacijas.

    Kodėl statyboms reikia alternatyvų?

    Įmonė pabrėžia, kad pastatų sektorius sudaro reikšmingą pasaulinių emisijų dalį: dalis jų atsiranda gaminant statybines medžiagas, o kita dalis susijusi su pastatų eksploatacija ir energijos vartojimu. Dėl to vien energinio efektyvumo priemonių nepakanka, vis daugiau dėmesio skiriama viso gyvavimo ciklo poveikiui.

    Izoliacija ir atitvarų sprendimai yra svarbūs mažinant energijos sąnaudas, tačiau tradicinės medžiagos dažnai gaminamos iš neatsinaujinančių žaliavų ir gali turėti didesnį anglies pėdsaką. Be to, rinkoje išlieka aktualūs ir reikalavimai dėl gaisrinės saugos, akustikos bei ilgaamžiškumo.

    Kaip „Mykor“ augina medžiagas iš atliekų

    „Mykor“ taiko biofabrikacijos principą: vietoje ribotų žaliavų kasimo statybiniai produktai auginami iš atliekų srautų per kelias dienas. Tam pasitelkiamos modifikuotos grybienos sistemos, žaliosios chemijos priedai ir automatizuota uždaro ciklo gamyba.

    Įmonė pozicionuoja save ne kaip vieno produkto gamintoją, o kaip technologijų platformą, kurią galima diegti esamose gamybos linijose. Toks modelis turėtų leisti plėstis greičiau, remiantis jau veikiančia pramonine infrastruktūra, o ne vien centralizuota gamyba vienoje vietoje.

    „Mykor“ vadovė ir viena iš įkūrėjų Olivia Page teigia, kad didžiausias iššūkis yra ne vien sukurti biomedžiagą, bet ir užtikrinti jos pramoninę gamybą bei realų pritaikymą statybų tiekimo grandinėse.

    „„Mykor“ kūrėme remdamiesi idėja, kad statybų dekarbonizacija negali būti pasiekta kainos, savybių ar praktiškumo sąskaita“, – sakė Olivia Page.

    „Šis finansavimas leidžia mums dar labiau išplėsti modelį kartu su didžiaisiais rangovais ir gamybos partneriais tarptautiniu mastu“, – pridūrė ji.

    Pirmasis bendrovės produktas rinkai yra „MykoSIP“ – iš anksto surenkama pertvaros sienelės sistema. „Mykor“ nurodo, kad, lyginant su įprastais sprendimais, ji gali reikšmingai sumažinti su medžiagomis susijusias emisijas, išlaikant panašų šiluminį ir akustinį efektyvumą.

    Įmonė taip pat teigia, kad gamybos procese sunaudojama mažiau vandens ir elektros energijos nei kai kurių įprastų alternatyvų atveju, o pats sprendimas kuriamas atsižvelgiant į gaisrinės saugos ir statybų praktikos reikalavimus. Gautas finansavimas bus skirtas gamybos apimčių didinimui ir modelio, kurį būtų galima pakartoti skirtingose rinkose, įtvirtinimui.

  • „Transition Ventures“ surinko 128 mln. eurų fondą: statys ant DI ir fizinio pasaulio sandūros

    Transition Ventures, a London-based early stage investment firm, is today announcing they have closed their €128 million ($150 million) Fund II, taking its AUM to over €257 million ($300 million).

    According to the firm, their team has founded companies worth over €12 billion ($15 billion) across software, hardware and DeepTech.

    David Helgason, co-founder of Transition Ventures and founder/former CEO of Unity says: “Ambitious founders don’t just want to build a great business: they want to create something that will matter for generations to come. The world needs these companies more than ever. The question is whether they get the right backing to succeed.

    Transition Ventures’ Fund II sits within a broader 2026 EU-Startups pattern of specialist European venture funds raising capital for DeepTech, AI, climate, energy, industrial systems and research-led company formation.

    The UK is especially relevant: 2026 saw fund announcements from London-based 2150, Lansdowne Partners, Eka Ventures and Passion Capital, all in adjacent early-stage, climate, AI, sustainability or research-commercialisation segments.

    Outside the UK, comparable activity includes The Footprint Firm’s climate and DeepTech fund in Denmark, Montis VC’s AI-driven energy and IndustrialTech fund in Poland, 360 Capital’s DeepTech transfer fund in France, and Vanagon Ventures’ pre-Seed DeepTech and AI fund in Germany.

    Based on this activity, the capital formation context around Transition’s new fund is substantial, with more than €1 billion disclosed across similar or adjacent fund vehicles in 2026 as per our coverage.

    “At Transition, we believe that the classic VC model of backing more of the same, incremental improvements, has run out of road. Founders shouldn’t have to choose between a venture fund that has the capabilities to help them scale and a fund that is aligned with their values,” adds David.

    Founded in 2021, Transition invests from inception to Series A in companies leveraging tech in a rapidly changing world; from the energy systems powering AI, robotics for industrial efficiency, and next-generation solutions for critical minerals refining.

    The team invests across Europe and the US and consists of David Helgason, founder/ex-CEO of Unity ($2 billion+ AR), Ari Helgason (former entrepreneur, Index Ventures), Kristian Branaes (CPP, Atomico), Clara Ricard (Balderton) and David Pacák (Earlybird, Picus Capital).

    The firm is founded on the belief that the most important companies of the next decades will be built at the intersection of AI and the physical world, leveraging the latest technologies to replace legacy systems with cleaner and more efficient alternatives.

    Notable companies in their portfolio include:

  • „Certo“ pritraukė 3,7 mln. eurų: DI platforma žada greitesnę kosmetikos atitikties patikrą

    „Certo“ pritraukė 3,7 mln. eurų: DI platforma žada greitesnę kosmetikos atitikties patikrą

    „Certo“, dirbtiniu intelektu paremtą atitikties reikalavimų platformą kurianti grožio ir vartojimo prekių sektoriui, pritraukė apie 3,7 mln. eurų pradinės stadijos investiciją. Raundui vadovavo fondas „Daphni“, prisidėjo „Entrepreneurs First“, „Motier Ventures“ ir „Transpose Platform“.

    Bendrovė teigia, kad lėšos bus skirtos produkto vystymui paspartinti ir tarptautinei plėtrai remti, taip pat inžinerijos ir reguliacinės kompetencijų komandų stiprinimui. Prie „Certo“ patarėjų prisijungę ir AQM bendraįkūrėjai Alexandre Godvin bei Vincent Delacourt, o AQM anksčiau įsigijo „Eurofins Scientific“.

    Kur slypi problema?

    Vartojimo prekių gamintojams, prekiaujantiems keliose šalyse, tenka taikytis prie skirtingų taisyklių ir standartų dešimtyse jurisdikcijų. Tuo pat metu daug įmonių vis dar remiasi rankiniais patikrinimais ir išsiskaidžiusiomis vidinėmis sistemomis, o tai didina klaidų riziką ir lėtina produktų išleidimą į rinką.

    Papildomą spaudimą kuria nauji ar griežtėjantys reikalavimai, susiję su mikroplastikais, žaliojo smegenų plovimo prevencija, pakuočių atliekomis bei alergenų klasifikavimu. Tokiose srityse net nedideli formuluočių ar ženklinimo netikslumai gali tapti kliūtimi patekimui į rinką arba sukelti reputacinių nuostolių.

    Ką siūlo „Certo“?

    „Certo“ kuria programinę įrangą vartojimo prekių įmonėms, dirbančioms keliuose tarptautiniuose regionuose, kad reguliacinės komandos galėtų valdyti sudėtingus reikalavimus dėl sudedamųjų dalių, receptūrų, ženklinimo, pakuočių ir rinkodaros teiginių. Platforma apima kelis atitikties ciklo etapus: žaliavų ir ingredientų validavimą, formulės atitikties vertinimą, teiginių tikrinimą, ženklinimo peržiūras ir dokumentaciją rinkos įvedimui.

    Pasak bendrovės, sistema remiasi nuosava reguliacine duomenų baze, apimančia pagrindines pasaulio rinkas, įskaitant Europos Sąjungą, Jungtines Valstijas, Kiniją, Pietų Korėją, Japoniją ir Lotynų Ameriką. „Certo“ taip pat naudoja DI agentus, kurie lygina produkto informaciją su reguliaciniais reikalavimais, įmonių politikomis ir mažmenininkų standartais, pateikdami atsekamas išvadas ir nuorodas į panaudotą reguliacinį pagrindimą.

    „Sukūrėme „Certo“, nes matėme, kad reguliacinės komandos skęsta augančiuose reikalavimuose, o jų realiam darbui pritaikytų įrankių trūksta. Mūsų platforma leidžia įvertinti produktą visose tikslinėse rinkose per minutes, o ne per dienas, su pilnu atsekamumu ir aiškiai pagrįstomis reguliacinėmis išvadomis“, – sakė „Certo“ vadovas ir bendraįkūrėjas Bastien Deliège-Coste.

    „Mes nepradėjome nuo produkto ir tik po to ieškojome klientų. Pradėjome nuo reguliacinių komandų darbo eigos: sėdėjome kartu, aiškinomės, kaip jos iš tikrųjų tikrina produktus, ir technologiją kūrėme aplink šią realybę. Todėl įsidiegimas buvo greitas, nes platforma atitinka jų darbo būdą“, – sakė „Certo“ technologijų vadovas ir bendraįkūrėjas Jean Duquenne.

    Kam bus naudojamos investicijos?

    „Certo“ nurodo, kad platforma jau naudojama grožio sektoriaus grupių, specializuotų prekių ženklų, mažmenininkų ir vartojimo prekių įmonių Europoje bei Jungtinėse Valstijose. Investicija turėtų padėti plėsti reguliacinę aprėptį skirtingose rinkose, spartinti produkto funkcijų kūrimą ir auginti komercines komandas Europoje bei Jungtinėse Valstijose.

    Augant reguliacinių reikalavimų apimčiai, tokie sprendimai tampa aktualūs ne tik didiesiems gamintojams, bet ir vidutinėms įmonėms, siekiančioms greičiau įeiti į naujas rinkas. Nors DI įrankiai žada efektyvumą, praktikoje lemiamas veiksnys išlieka audituojamumas ir aiškus pagrindimas, nes būtent to dažniausiai reikalauja tiek priežiūros institucijos, tiek partneriai prekybos grandinėje.

  • Švedų „Tonada“ išeina iš slaptumo: DI muziką parduotuvėms remia Vercel vadovas ir Last.fm bendraįkūrėjas

    Švedų „Tonada“ išeina iš slaptumo: DI muziką parduotuvėms remia Vercel vadovas ir Last.fm bendraįkūrėjas

    Švedijoje įkurta platforma „Tonada“ oficialiai išeina iš slaptumo režimo ir pristato sprendimą, skirtą mažmenai ir svetingumo sektoriui: realiuoju laiku generuojamą foninę muziką, kuri pritaikoma konkrečiai vietai ir prekės ženklui.

    Projektą remia keli žinomi technologijų industrijos veikėjai, tarp jų Vercel vadovas Guillermo Rauch ir muzikos platformos Last.fm bendraįkūrėjas Michael Breidenbrücker. „Tonada“ teigia, kad jų tikslas yra modernizuoti sritį, kurioje iki šiol dažnai vyrauja atsitiktinumas ir vieną kartą sudarytas grojaraštis, kartojamas mėnesiais.

    Kas yra „Tonada“ ir ką ji žada

    „Tonada“ įkūrė Juan Manuel Serruya, anksčiau vadovavęs inžinerijos darbams „Spotify“, ir Jonathan Andersson, dirbęs pardavimų vadovu „Wolt“. Kompanija sako kurianti DI generuojamos muzikos variklį, kuris kartu su klientu apibrėžia vadinamąją garsinę tapatybę ir pagal ją sukuria originalių kūrinių katalogą.

    Anot „Tonada“, toks modelis leidžia įmonei turėti unikalų skambesį, o ne naudoti tą patį licencijuotą grojaraštį, kurį gali girdėti ir kaimyninėje vietoje. Kompanija taip pat akcentuoja, kad generuojami kūriniai kuriami konkrečiam klientui, todėl katalogas esą gali būti valdomas ir naudojamas be autorinių atlygių mokėjimo už kiekvieną atkūrimą.

    Muzika, kuri reaguoja į situaciją

    Platforma siekia integruotis su sistemomis, kurios jau veikia fizinėse erdvėse, pavyzdžiui, kasos sprendimais ar pirkėjų srautų rodikliais. Papildomai įvertinami tokie veiksniai kaip paros laikas, oras ar vietiniai renginiai, kad muzika prisitaikytų prie realios situacijos konkrečioje lokacijoje.

    Kompanija atkreipia dėmesį į tyrimuose aptariamą ryšį tarp muzikos tempo ir pirkėjų elgsenos, teigdama, kad tempas gali reikšmingai paveikti pardavimus. Nors konkretūs efektai skirtingose kategorijose gali skirtis, mažmenai tai svarbu dėl paprastos priežasties: foninė muzika formuoja apsipirkimo tempą, nuotaiką ir suvokiamą aplinkos kokybę.

    Ko tikisi investuotojai

    „Dešimtmečius atmosfera buvo labiausiai neįinžinerinta fizinio pasaulio dalis. Prekės ženklai turi TVS svetainei, kasos sistemą atsiskaitymui, CRM klientams, bet neturi nieko, kas valdytų, kaip jų erdvės iš tikrųjų jaučiasi“, – sakė „Tonada“ bendraįkūrėjas ir vadovas Juan Manuel Serruya.

    „Kuriame infrastruktūros sluoksnį tarp DI generuojamo garso ir kiekvienos fizinės erdvės. Muzika yra pirmasis paviršius, bet ne paskutinis“, – pridūrė jis.

    „Tonada“ teigia jau turinti mokančių klientų Skandinavijoje, DACH regione ir Singapūre, o sprendimas taikomas restoranams, viešbučiams, naktiniams klubams ir mažmeninei prekybai. Investicijos suma neatskleidžiama, tačiau tarp investuotojų minimi RTP Global, „Karaoke Club“, taip pat a16z skautų tinklo atstovai ir keli technologijų produktų vadovai.

    Rinkoje, kur foninė muzika dažnai sprendžiama licencijomis ir standartiniais grojaraščiais, „Tonada“ stato ant personalizacijos ir automatikos. Jei integracijos su realaus pasaulio duomenimis veiks patikimai, tokie sprendimai gali tapti ne tik rinkodaros, bet ir operaciniu įrankiu, leidžiančiu valdyti klientų patirtį taip pat sistemingai, kaip valdomi kainodaros ar lojalumo sprendimai.

  • „Voxmind“ pritraukė apie 640 000 eurų: „Microsoft“ ir AWS traukiasi, balso biometrikai atsiveria niša

    „Voxmind“ pritraukė apie 640 000 eurų: „Microsoft“ ir AWS traukiasi, balso biometrikai atsiveria niša

    Londone įsikūręs balso biometrikos ir „deepfake“ aptikimo startuolis „Voxmind“ užbaigė ikipradinį finansavimo etapą ir pritraukė apie 640 000 eurų. Raundui vadovavo „Ascension Ventures“, taip pat prisidėjo verslo angelai ir Kembridžo investuotojų tinklo nariai.

    Investicija skelbiama tuo metu, kai įmonių autentifikavimo rinka patiria pokytį: didieji debesijos tiekėjai atsitraukia nuo dalies balso biometrikos paslaugų. Dėl to organizacijos, kurios rėmėsi tokiomis priemonėmis, ieško alternatyvų, ypač augant balsu paremtų sukčiavimo schemų rizikai.

    Didžiųjų debesijų spragos efektas

    „Microsoft“ pranešė 2025 metų rugsėjį išjungsianti „Azure Speaker Recognition“. Tuo metu AWS nurodė, kad „Voice ID“ palaikymas baigsis 2026 metų gegužę, o tai reiškia, kad dvi iš trijų didžiųjų debesijos bendrovių traukiasi iš šios nišos.

    Toks poslinkis ypač jautrus kontaktų centrams, telekomunikacijų bendrovėms, įrangos gamintojams ir finansų sektoriui, kur balso kanalai vis dar plačiai naudojami klientų identifikavimui. Kartu didėja spaudimas diegti sprendimus, kurie gebėtų atskirti tikrą žmogaus balsą nuo dirbtinai sugeneruotų klastočių.

    Kaip veikia „Voxmind“ sprendimas

    „Voxmind“ įkurta 2024 metų sausį. Bendrovė teigia sukūrusi patentavimo procese esantį fonemų dažnio išgavimo variklį, kuris analizuoja žmogaus balso aparato biomechaniką ir fizinius signalo požymius, labiau susijusius su anatomija nei su kalba.

    Pasak įmonės, toks metodas leidžia sprendimą pritaikyti įvairioms kalboms, o „deepfake“ aptikimas pasiekia 99,8 proc. tikslumą per trumpiau nei 3 sekundes. „Voxmind“ taip pat pabrėžia, kad sprendimas gali veikti su mažesniais resursais, jam nereikia vaizdo plokštės, o kai kuriais scenarijais jis gali būti diegiamas be nuolatinės debesijos jungties.

    Kur bus nukreiptos investicijos

    Startuolis nurodo, kad sprendimas numato kelis diegimo kelius: įrenginyje veikiantį SDK įrangos gamintojams, integracijas kontaktų centrų ir vieningų komunikacijų platformoms bei debesijos API įmonėms ir finansinių technologijų sektoriui. Bendrovė taip pat teigia jau turinti OEM susitarimą su vienu komunikacijų aparatinės įrangos tiekėju, kad jos balso biometrikos modulis būtų integruotas į įmonių IP telefonus.

    Gautas kapitalas, pasak „Voxmind“, bus skirtas komercinei plėtrai finansų, telekomunikacijų ir kontaktų centrų segmentuose, sprendimo optimizavimui veikimui galiniuose įrenginiuose bei ISO 27001 sertifikavimui. Įmonė mini aštuonių mėnesių terminą šiam saugumo standartui įgyvendinti.

    „Mes kūrėme šiai architektūrai dar prieš atsirandant spragai: fizika paremtas, įrenginyje veikiantis sprendimas, diegiamas bet kur. Dabar mūsų tikslas yra tą spragą užpildyti“, – sakė „Voxmind“ įkūrėjas ir vadovas Jai Keerthi.

    „Balsas yra paskutinė nešifruota įmonių saugumo riba, o generatyvusis dirbtinis intelektas kardinaliai pakėlė rizikos kartelę. „Voxmind“ fizika paremtas metodas, diegimas įrenginyje ir jau turimas OEM pėdsakas suteikia struktūrinį pranašumą, kurį labai sunku atkartoti“, – sakė „Ascension Ventures“ atstovas Toyosi Ogedengbe.

  • „Lucis“ pritraukė apie 18 mln. eurų: DI pagrįsta prevencinė sveikatos platforma plečiasi Europoje

    „Lucis“ pritraukė apie 18 mln. eurų: DI pagrįsta prevencinė sveikatos platforma plečiasi Europoje

    Prevencinės sveikatos platforma „Lucis“ pritraukė 20 mln. JAV dolerių vertės A serijos investiciją, kuri, pagal įprastą konvertavimą, sudaro apie 18 mln. eurų. Investicijai vadovavo „Singular“, prisidėjo „General Catalyst“, „Y Combinator“ ir keli privatūs investuotojai.

    Naujas finansavimo etapas įvyko praėjus vos keliems mėnesiams po ankstesnio ankstyvosios stadijos raundo, kai bendrovė buvo pritraukusi 8 mln. JAV dolerių, tai yra apie 7 mln. eurų. Taip bendra pritrauktų lėšų suma pasiekė maždaug 25 mln. eurų.

    Kaip veikia „Lucis“ modelis

    „Lucis“ įkurta 2025 metais, o jos tikslas yra pateikti žmogui duomenimis paremtą, ilgalaikę sveikatos vaizdo analizę. Platforma analizuoja daugiau nei 110 kraujo biožymenų, apimančių medžiagų apykaitą, hormonus, širdies ir kraujagyslių riziką, uždegiminius rodiklius bei maistinių medžiagų lygį.

    Gauti rezultatai sujungiami su medicininiu kontekstu ir ilgalaikiais pokyčių duomenimis, o DI paremtas pagalbininkas pateikia personalizuotas įžvalgas. Rekomendacijos apima mitybą, papildų vartojimą, gyvenimo būdo korekcijas ir pakartotinius tyrimus.

    Svarbus platformos akcentas yra klinikinė priežiūra: rekomendacijos peržiūrimos gydytojų, kad vartotojas gautų ne tik skaičius, bet ir aiškų veiksmų planą. Bendrovės teigimu, taip siekiama priartinti prevenciją prie kasdienio įpročio, o ne palikti ją kaip retą patikrą.

    Ką rodo ankstyvi duomenys

    Bendrovė skelbia turinti daugiau nei 10 000 vartotojų, o tarp tų, kurie atliko šešių mėnesių pakartotinius tyrimus, 75 proc. pagerino bent tris biožymenis nenaudodami vaistų. Taip pat daugiau nei 80 proc. pasirinko kartoti tyrimus, kas rodo ilgalaikį įsitraukimą.

    „Lucis“ pateikia ir kitą įžvalgą: pirminiame testavime net 99,9 proc. vartotojų turėjo bent vieną rodiklį, kuris nepateko į optimalius intervalus. Tai išryškina dažną prevencijos problemą, kai rizikos signalai lieka nepastebėti, kol neatsiranda simptomų.

    Plėtra ir partnerystės Europoje

    Šiuo metu „Lucis“ dirba apie 20 žmonių komanda, o klinikinę kryptį palaiko medicinos taryba ir daugiau nei 10 gydytojų tinklas. Bendrovė taip pat yra sudariusi partnerystes su laboratorijų grupėmis, tarp jų „Eurofins“ ir „Randox“.

    Pasak įmonės, iki 2026 metų pabaigos planuojama plėtra į Ispaniją, Vokietiją ir Italiją, toliau investuojant į personalizaciją, ilgalaikę stebėseną ir klinikinį saugumą. Platesniame kontekste tai atspindi augantį susidomėjimą prevencine medicina, kai skaitmeniniai įrankiai padeda rizikas identifikuoti anksčiau ir nuosekliau stebėti pokyčius.

    „Mokslo jau pakanka, tačiau trūksta sistemos, kuri veiktų iki pasirodant simptomams“, – sakė „Lucis“ vienas iš įkūrėjų ir vadovas Maxime Berthelot.

    „Europos prevencinės sveikatos kategorijoje laimės platformos, kurios sujungs klinikinį patikimumą su DI masteliu“, – sakė „Singular“ vienas iš įkūrėjų Jeremy Uzan.