CP v2

Category: Laisvalaikis

  • Prasisukanti atsuktuvė ir „nudilusi“ varžto galvutė: patikrinti būdai, kaip jį išsukti namuose

    „Nudilęs“ varžtas dažnai sustabdo net paprastą remontą: atsuktuvė prasisuka, galvutės grioveliai išsitrina, o tvirtinimas nebejuda. Dažniausiai taip nutinka dėl netinkamo antgalio dydžio, per mažo prispaudimo arba oksidacijos ir rūdžių, kurios „prikepa“ sriegį.

    Pirmas žingsnis, kurį verta išbandyti, yra paprastas sukibimo didinimas. Tarp atsuktuvės ir varžto galvutės įsprausta guminė juostelė arba storesnė guma užpildo išdilusias vietas ir leidžia antgaliui „įsikabinti“ tvirčiau, ypač jei varžtas dar nėra visiškai sugadintas.

    Jei galvutės lizdas jau išmuštas, praktikoje dažnai pasiteisina kiek didesnis „Torx“ tipo antgalis. Jį atsargiai galima įkalti į galvutę, kad susiformuotų naujas sukibimas, o tuomet sukti lėtai, stipriai spaudžiant vertikaliai, kad antgalis neiššoktų.

    Kai varžtas bent kiek išlindęs virš paviršiaus, praverčia replės arba reguliuojamos replės. Tvirtas suspaudimas ir trumpi, kontroliuojami judesiai pirmyn atgal dažnai padeda „atplėšti“ sriegį nuo nešvarumų ar korozijos ir tik tada varžtą išsukti.

    Rūdžių ar oksidacijos atveju padeda prasiskverbiantis tepalas, skirtas atlaisvinti sujungimus. Jį užpurškus svarbu luktelėti apie 10–15 minučių, o kartais procedūrą pakartoti kelis kartus, nes skystis turi pasiekti sriegį.

    Kai kryžminė ar kita galvutė visiškai „suvalgyta“, dažnas dirbtuvių sprendimas yra naujo tiesaus griovelio padarymas. Tam naudojamas siauras pjūvis metalo pjovimo disku ar daugiafunkciu įrankiu, o vėliau varžtas bandomas sukti plokščiu atsuktuvu.

    Tais atvejais, kai varžtas labai užstrigęs, padeda specialūs išsukikliai, skirti sugadintoms galvutėms. Jie parenkami pagal skersmenį ir dažnai naudojami su gręžtuvu, tačiau svarbu laikytis gamintojo nurodymų, kad nepažeistumėte aplinkinių detalių.

    Paskutinis, bet patikimas kelias yra išgręžimas. Paprastai gręžiama per varžto centrą metalo grąžtu, kol galvutė atsiskiria, o likusi sriegio dalis ištraukiama replėmis arba tuo pačiu išsukikliu.

    Meistrai pataria iš pradžių vengti staigaus jėgos didinimo, nes taip galvutė dažniausiai ir „nusuka“. Jei varžtas nesisuka, verta sustoti, pakeisti tinkamo dydžio antgalį, padidinti prispaudimą ir tik tada bandyti kitą metodą.

  • ES nori vieno bilieto kelionei per kelias šalis: ką keistų traukinių taisyklės ir kompensacijos

    ES nori vieno bilieto kelionei per kelias šalis: ką keistų traukinių taisyklės ir kompensacijos

    Vienas bilietas, viena sutartis

    Europos Komisija pristatė siūlymų paketą, kuriuo siekiama supaprastinti tarptautines keliones traukiniais ES. Pagrindinis tikslas – kad maršrutą per kelias šalis ir kelis vežėjus būtų galima nusipirkti vienu bilietu ir pagal vieną sutartį.

    Ši iniciatyva nukreipta į vieną didžiausių geležinkelių sistemos problemų: šiandien keliautojai dažnai priversti pirkti atskirus bilietus skirtinguose vežėjų puslapiuose. Dėl to iš anksto sunku palyginti alternatyvas, o sutrikus kelionei atsakomybė neretai perkeliama pačiam keleiviui.

    Kompensacijos ir pervežimas po vėlavimų

    Pagal siūlymą keleivis galėtų vienoje vietoje ieškoti, palyginti ir įsigyti bilietą visoms kelionės atkarpoms, net jei jas vykdo skirtingi operatoriai. Svarbi dalis – aiškesnės ir vientisos keleivių teisės visai kelionei, o ne atskiriems bilietams.

    Praktinis pokytis būtų ypač svarbus vėlavimų atvejais: jei dėl vieno traukinio vėlavimo praleidžiamas persėdimas, keleivis turėtų daugiau apsaugų. Komisijos siūlymo logika – kad problemų sprendimas ir kelionės perplanavimas taptų vežėjų bei pardavimo grandinės pareiga, o ne keliautojo rūpestis.

    Duomenų dalijimasis ir neutrali paieška

    Pakete numatomas ir standartizuotas duomenų dalijimasis tarp geležinkelių bendrovių bei bilietų platinimo platformų. Tai reikštų, kad tvarkaraščiai, kainos, vietų prieinamumas ir taisyklės būtų pateikiami vienodesniu formatu, todėl juos būtų lengviau sujungti į vieną pasiūlymą.

    Taip pat keliama idėja užtikrinti neutralų kelionės pasirinkimų atvaizdavimą, kad vartotojas matytų palyginamus variantus. Tarp galimų kriterijų minimas ir reitingavimas pagal anglies dioksido emisijas, kad keliautojui būtų paprasčiau įvertinti poveikį klimatui.

    Šie siūlymai dabar keliauja į Europos Parlamentą ir ES Tarybą, kur prasidės derybos dėl galutinės formuluotės. Jau dabar matyti, kad dalis didžiųjų rinkos dalyvių gali priešintis, o jautriausi klausimai – atsakomybės pasidalijimas sutrikimų metu ir duomenų prieigos apimtis.

    Jeigu Europos Parlamentas ir ES Taryba pritartų, naujos taisyklės galėtų įsigalioti dar iki 2029 metų. Tai būtų vienas ryškiausių bandymų priartinti tarptautinį traukinių bilietų pirkimą prie aviacijoje įprasto paprastumo, kartu sustiprinant keleivių teises.

  • Pirma kelionė dviese: indeksas išrinko geriausias vietas poroms, o lyderis nustebins ne vieną

    Pirma kelionė dviese: indeksas išrinko geriausias vietas poroms, o lyderis nustebins ne vieną

    Kas lemia sėkmingą kelionę dviese?

    Pirma bendra kelionė poroms dažnai tampa rimtu išbandymu: skirtingi atostogų įpročiai, dienos ritmas ir lūkesčiai greitai išryškėja. Kelionėje tenka derinti kompromisus dėl maršruto, biudžeto, poilsio ir net elementarių dalykų, tokių kaip miegas ar asmeninė erdvė.

    Šį fenomeną pastaraisiais metais vis dažniau aptaria ir kelionių industrija: kelionė neretai pasirenkama kaip praktiškas būdas patikrinti suderinamumą realiomis sąlygomis. Būtent dėl to atsiranda įvairūs reitingai, bandantys ne tik įkvėpti, bet ir sumažinti pirmos kelionės stresą.

    Naujas indeksas: nuo saugumo iki minios streso

    Poroms skirtame Couples’ Holiday Success indekse kryptys vertinamos pagal kelis kriterijus: įperkamumą, saugumą, minios keliamą stresą, miego ir komforto sąlygas bei patirtis, kurios padeda stiprinti ryšį. Kiekviena vieta balais įvertinta pagal atskiras kategorijas, o galutinis rezultatas skaičiuotas kaip vidurkis.

    Indeksą pristatė santykių ir sekso terapeutė Georgina Vass, projektą įgyvendinusi kartu su mados prekės ženklu „Pour Moi“. Reitingo logika paprasta: pirmai kelionei parankiausios tos kryptys, kuriose lengviau išvengti konfliktų dėl tempo, nuovargio ir „per didelio programos“.

    Lyderis Europoje: Gardos ežeras

    Pirmą vietą reitinge užėmė Gardos ežeras Italijoje. Vertinime ši kryptis ypač gerai pasirodė dėl aplinkos, palankios ramiam laikui dviese, ir dėl komforto, kas pirmai kelionei neretai būna svarbiau nei intensyvus lankytinų objektų sąrašas.

    Gardos ežeras taip pat pristatomas kaip praktiškas pasirinkimas dėl patogaus susisiekimo iš didesnių miestų šiaurės Italijoje, todėl planuojant trumpesnes atostogas galima mažiau laiko skirti logistikai. Be to, lyginant su garsesnėmis kryptimis, čia paprastai lengviau rasti ramesnių vietų be didžiausių turistų srautų.

    „Pirmai kelionei svarbiausia sumažinti kasdienio ritmo trintį ir turėti erdvės tiesiog pabūti kartu“, – sakė Georgina Vass.

    Kur dar verta vykti pirmai kelionei?

    Antrą vietą reitinge užėmė Bledo ežeras Slovėnijoje, vertinamas dėl vaizdingos aplinkos ir paprasto atostogų formato: pasivaikščiojimai, apžvalgos taškai ir galimybė neskubant planuoti dieną. Tokios kryptys dažnai tinka poroms, kurios nori romantiško fono, bet nenori persitempti.

    Trečioje vietoje atsidūrė Essaouira Maroke, išsiskyrusi aukštu įperkamumo įvertinimu. Toliau rikiuojasi Giethoorn Nyderlanduose, garsėjantis „be automobilių“ patirtimi, ir Kotoras Juodkalnijoje, kur atostogos derina senamiesčio maršrutus su panoraminiais vaizdais nuo tvirtovės.

    Į indekso dvidešimtuką taip pat pateko Tulum Meksikoje, Santorinis Graikijoje, Amalfio pakrantė ir Venecija Italijoje, Dubrovnikas Kroatijoje, Kiotas Japonijoje, Madeira Portugalijoje, Zanzibaras Tanzanijoje ir Farerų salos Danijoje. Bendras vardiklis aiškus: kryptys, kuriose lengva derinti poilsį, pasivaikščiojimus ir vieną kitą ryškesnę patirtį, dažniau laikomos saugiu pasirinkimu pirmoms atostogoms dviese.

  • Keltas iš Libano į Kiprą startuoja birželio 9 dieną: kelionė iki Larnakos truks mažiau nei 4 val.

    Keltas iš Libano į Kiprą startuoja birželio 9 dieną: kelionė iki Larnakos truks mažiau nei 4 val.

    Naujas maršrutas po dešimtmečių pertraukos

    Libanas planuoja atnaujinti reguliarias tarptautines keleivių keliones jūra: nuo 2026 metų birželio 9 dienos turėtų pradėti veikti keltų linija į Kiprą. Tai būtų pirmasis toks nuolatinis susisiekimas per kelis dešimtmečius ir svarbus postūmis regiono turizmui bei judumui.

    Maršrutą ketina vykdyti Libano laivybos bendrovė Abou Merhi Agency per platformą „Cedar Waves“. Bendrovė jau yra atidariusi internetinę rezervacijų sistemą, per kurią keleiviai gali planuoti keliones ir įsigyti bilietus.

    Iki Larnakos – per 3 val. 59 min.

    Pagrindinė linija jungs Jounieh uostą Libane su Larnakos uostu Kipre. Skelbiama, kad kelionė truks apie 3 valandas 59 minutes, todėl tai būtų greitesnė alternatyva nei anksčiau viešai minėti, ilgesni kelionės laiko vertinimai.

    Išvykimai iš Libano į Kiprą numatyti trečiadieniais ir sekmadieniais 9 valandą, taip pat penktadieniais 10 valandą. Atvykimas į Larnaką planuojamas prieš 13 valandą, nurodant Beirutui taikomą laiką.

    Be Kipro krypties, maršrutų tinkle numatytos ir papildomos stotelės regione. Skelbiama, kad kelionės galėtų apimti Latakiją Sirijoje bei Mersiną Turkijoje, taip plečiant susisiekimą Rytų Viduržemio jūros baseine.

    Kainos mažesnės nei prognozuota

    Kipro krypčiai pateikiamos kelios bilietų kategorijos, o kainos, lyginant su anksčiau skelbtais preliminariais skaičiais, yra mažesnės. Vienos krypties kelionė į Larnaką, priklausomai nuo pasirinktos klasės, kainuotų apie 88 eurus, 144 eurus arba 163 eurus.

    Kelionės į Turkiją, pagal nurodomus intervalus, kainuotų maždaug nuo 153 iki 255 eurų, o į Siriją – apie 125–139 eurus, priklausomai nuo datos. Anksčiau viešai minėtos Kipro krypties kainos siekė apie 230–320 eurų, todėl naujas įkainis gali tapti konkurencingu pasiūlymu vasaros sezonui.

    Palyginimui, skrydžiai tarp Beiruto ir Larnakos piko metu dažnai kainuoja apie 160–235 eurus į vieną pusę. Nors keltu kelionė užtruks gerokai ilgiau nei maždaug pusvalandžio skrydis, ji gali sudominti keliautojus, kurie ieško mažesnės kainos, lankstesnių bagažo galimybių ir kelionės jūra patirties.

    Maršruto startas taip pat vertinamas kaip praktinis žingsnis stiprinant Kipro ir Libano verslo bei turizmo ryšius prieš intensyviausią atostogų laikotarpį. Jei tvarkaraščiai ir kainodara pasiteisins, ši linija gali tapti svarbia regioninio susisiekimo dalimi.

  • Sofijos craft alaus turas: 4 barai, kur verta užsukti ieškant vietinių skonių ir naujovių

    Sofijos craft alaus turas: 4 barai, kur verta užsukti ieškant vietinių skonių ir naujovių

    Sofija, kurios dažnas neįvertina

    Kalbant apie craft alų Europoje, dažniausiai minimi Londonas, Miunchenas, Briuselis ar Praha. Tačiau Sofija tyliai augina savo sceną, kuri keliautojams gali tapti maloniu atradimu, ypač jei norisi paragauti vietinių bravorų.

    Nors Bulgarijoje stiprių gėrimų tradicijos siejamos su rakija, alus šalyje įsitvirtino dar XIX amžiaus viduryje, kai jį išpopuliarino imigrantai ir pramonės plėtra. Per pastaruosius dešimtmečius vartojimas augo, o sostinėje daugėja mažų barų, orientuotų į vietinę ir europinę craft pasiūlą.

    High Five Taproom: nedidelis, bet tikslus pasirinkimas

    Vienas ryškiausių taškų miesto centre yra High Five Taproom, vertinamas dėl jaukios atmosferos ir nuolat besikeičiančių čiaupų. Nors vietos nėra daug, prie baro dažnai galima sutikti žmonių, kurie atėjo būtent dėl naujų alaus stilių ir sezoninių leidimų.

    Paprastai siūloma apie tuziną pilstomų alų, tarp jų neretai būna ir vietinių bravorų. Norintiems paragauti daugiau skonių vienu metu, siūlomas keturių rūšių degustacinis rinkinys, kainuojantis apie 12 eurų.

    Be pilstomo alaus, šaldytuvuose laikoma didesnė butelių ir skardinių kolekcija. Kai kurie pasirinkimai yra labiau eksperimentiniai, todėl verta pasiklausti darbuotojų rekomendacijų, ypač jei norisi išvengti pernelyg keistų derinių.

    Nosferatu: rokas, metalas ir craft alaus lentynos

    Ieškantiems kitokios nuotaikos tinka Nosferatu, kuris labiau primena baro ir butelių parduotuvės derinį. Čia dažnai skamba roko ir metalo muzika, o interjeras kuriamas su vampyrų tematikos užuominomis.

    Nors pavadinimas žaismingas, esmė yra alaus asortimentas: paprastai siūlomi keli pilstomi variantai ir platesnis butelių bei skardinių pasirinkimas. Darbuotojai linkę padėti išsirinkti, todėl vieta patogi ir tiems, kurie craft pasaulyje dar tik orientuojasi.

    Ale House: alus, kurį pilstaisi pats

    Ale House išsiskiria koncepcija, kuri keliautojams dažnai tampa pagrindiniu vakaro akcentu: prie stalų įrengti čiaupai, tad bokalą galima prisipilti pačiam. Tai ne tik pramoga, bet ir būdas lėtai ragauti, stebint, kaip keičiasi skonis šylant alui.

    Vietoje akcentuojamas gyvas alus, o nemėgstantiems tokio tipo gėrimų siūlomi degustaciniai rinkiniai su skirtingais stiliais, pavyzdžiui, šviesiuoju eliu, airišku raudonuoju ar New England IPA. Jei planuojate ilgesnį vakarą, privalumu tampa ir solidus maisto meniu.

    Crafter Bar: vasaros vakarai ir daugiau pasirinkimo išsinešti

    Šiltesniu sezonu verta užsukti į Crafter Bar, kuris garsėja gyvesne atmosfera ir lauko erdve. Čia dažniausiai rasite apie 10 pilstomų alų, o tarp jų pasitaiko ir Bulgarijos bravorų kūrinių.

    Jei norisi ne tik paragauti, bet ir parsivežti lauktuvių, šalia veikia atskira parduotuvės zona su platesniu butelių ir skardinių asortimentu. Tai patogu, jei norite susikomplektuoti rinkinį skirtingų stilių ir vėliau palyginti skonius.

    Sofijos craft alaus maršrutas patogus tuo, kad daug vietų yra lengvai pasiekiamos pėsčiomis, o kiekviena jų siūlo skirtingą patirtį. Jei mieste esate trumpai, šie keturi taškai leidžia greitai susidaryti vaizdą, kur juda Bulgarijos sostinės alaus kultūra.

  • „Aman“ pirmą kartą žengia į Meksiką: rugpjūtį atsidaro Amanvari kurortas Baja California Sur

    „Aman“ pirmą kartą žengia į Meksiką: rugpjūtį atsidaro Amanvari kurortas Baja California Sur

    Pirmasis „Aman“ viešbutis Meksikoje

    Prabangaus svetingumo prekės ženklas „Aman“ rugpjūčio 1 dieną planuoja atidaryti pirmąjį savo viešbutį Meksikoje – kurortą Amanvari. Jis įsikurs Baja California Sur regione, vadinamajame East Cape pakrantės ruože, prie Korteso jūros.

    Atidarymas numatytas tuo metu, kai Šiaurės Amerikoje išlieka itin didelis kelionių srautas, o Meksika siekia pritraukti daugiau aukštesnės vertės turistų. Tokioms kelionėms svarbiausia tampa ne tik vieta žemėlapyje, bet ir kokybiška infrastruktūra bei privatumas.

    Vieta ir susisiekimas

    Kurortas bus pasiekiamas per mažiau nei valandą automobiliu nuo Los Kaboso tarptautinio oro uosto. Iš jo vykdomi skrydžiai į pagrindinius Meksikos miestus, taip pat į didžiuosius Šiaurės Amerikos aviacijos mazgus, todėl kelionės planavimas tampa paprastesnis tiek vietiniams, tiek atvykstantiems iš užsienio.

    Keliaujantiems iš Europos dažniausiai patogiausia rinktis persėdimą Meksiko mieste arba JAV oro uostuose, priklausomai nuo sezono ir konkrečių maršrutų. Tokia logistika ypač svarbi keliautojams, kurie po intensyvių renginių ar maršrutų ieško ramesnio poilsio.

    Ką žada Amanvari

    Amanvari pavadinimas siejamas su ramybės ir vandens reikšmėmis, o pats projektas orientuotas į privatų, lėto tempo poilsį. Skelbiama, kad kurorte bus 18 atskirų vilų tipo apgyvendinimo erdvių, išdėstytų prie paplūdimio, lagūnos arba aukščiau, palmių giraitėse, su vaizdais į jūrą ir Sierra de la Laguna kalnus.

    Kiekviena vila turės privačią šildomą baseino zoną ir terasą, kas atitinka „Aman“ modelį: mažesnis kambarių skaičius, daugiau erdvės ir individualumo. Toks formatas pastaraisiais metais išlieka viena ryškiausių prabangaus turizmo krypčių, kai svečiai prioritetą teikia privatumui ir patirčiai, o ne didelio kurorto mastui.

    Poilsiui numatytos šešios privačios procedūrų erdvės, taip pat dvi hidro zonos su pirties ir hamamo tipo sprendimais bei temazcal – tradicinės prakaito pirties interpretacija. Vietoje veiks ir visą parą atvira sporto salė.

    Aktyvesnio laisvalaikio mėgėjams bus siūloma prieiga prie didelės privačios teritorijos ir kelių kilometrų ilgio maudymuisi tinkamos pakrantės. Čia planuojamos veiklos nuo žygių ir jodinėjimo iki nardymo bei paviršinio nardymo, išnaudojant Baja California Sur regiono gamtines sąlygas.

    Gastronomijos dalyje numatyti keli skirtingų virtuvių restoranai: japoniškos krypties, itališkas bei atviros ugnies patiekalų koncepcija, o lengvesniems vakarams – poilsio erdvė su kokteiliais. Tokia įvairovė būdinga prabangiems kurortams, siekiantiems, kad svečiams nereikėtų išvykti ieškant skirtingų patirčių.

  • Europos geriausių paplūdimių reitingas 2026 metams: pirmą vietą pelnė Algarvės pakrantė

    Europos geriausių paplūdimių reitingas 2026 metams: pirmą vietą pelnė Algarvės pakrantė

    Geriausias Europos paplūdimys 2026 metais

    Europos kelionių platforma European Best Destinations paskelbė 2026 metų geriausių Europos paplūdimių reitingą. Pirmąją vietą jame užėmė Praia de Monte Clérigo Portugalijoje, pietvakarių pakrantėje, Costa Vicentina regione.

    Reitingas pasirodė tuo metu, kai dalį Europos užklupo karščių banga, todėl susidomėjimas pajūrio kryptimis tradiciškai išauga. Tokie sąrašai tampa ne tik įkvėpimu kelionėms, bet ir indikatoriumi, kokių vietų turistai šiemet ieško labiausiai.

    Kaip sudaromas reitingas?

    European Best Destinations skelbia, kad reitingą rengia kasmet, vertindami paplūdimius pagal kelis kriterijus: gamtos grožį, pasiekiamumą, infrastruktūrą, paslaugas paplūdimyje ir bendrą atmosferą. Iš pradžių sudaromi ilgesni sąrašai, vėliau jie sutrumpinami, o galutinę rikiuotę lemia keliautojų balsai.

    Toks metodas reiškia, kad laimi ne vien fotogeniškiausia vieta, bet ir ta, kuri realiai patogi poilsiautojams. Pastaraisiais metais tai ypač svarbu, nes keliautojai vis dažniau renkasi mažiau perpildytas vietas ir ieško geresnio kainos bei kokybės santykio.

    Kuo išsiskiria Praia de Monte Clérigo?

    Paplūdimys, patekęs į pirmą vietą, yra netoli Portugalijos pietvakarių kyšulio ir priklauso gamtos teritorijai, siejamai su Southwest Alentejo and Vicentine Coast Natural Park. Platforma pabrėžia, kad ši vieta patraukli ieškantiems autentiškumo, gamtos ir ramesnio poilsio atokiau nuo masinių kurortų.

    Dar vienas akcentas, į kurį atkreipiamas dėmesys, yra kainos. European Best Destinations nurodo, kad apgyvendinimas šioje teritorijoje gali kainuoti gerokai mažiau nei labiau turistų išgarsintose Portugalijos vietose, o tai tampa svarbiu argumentu planuojant atostogas sezono metu.

    Kitos paplūdimių reitingo viršūnės

    Antrą vietą sąraše užėmė Voutoumi paplūdimys Antipaksos saloje Graikijoje. Jis taip pat išskirtas kaip gražiausias Europos paplūdimys dėl šviesių akmenukų, skaidraus vandens ir žalių šlaitų aplink.

    Trečia ir ketvirta vietos taip pat atiteko Graikijai: Fteri paplūdimiui Kefalonijoje ir Elafonisi paplūdimiui Kretoje. Penketuką užbaigė Italijos Bogliasco paplūdimys netoli Genujos, o Ispanija sąraše įsitvirtino su Cala Mesquida Maljorkoje.

    Tarp dešimtuko paminėtas ir Norvegijos Kvalvika paplūdimys Lofotenuose, išsiskiriantis tuo, kad iki jo tenka žygiuoti pėsčiomis. Devintoje vietoje atsidūrė Turkijos Kaputaş paplūdimys, o dešimtuką uždarė Paleokastritsa paplūdimys Korfu saloje.

    Kelionių tendencijos rodo, kad vis daugiau žmonių vertina ne tik patį paplūdimį, bet ir tai, kiek pastangų reikia jam pasiekti, kokia aplinkos būklė ir ar vietovė neperkrauta turistų srautais. Dėl to reitingų viršūnėse vis dažniau atsiduria mažiau komercializuotos, gamtos apsuptos pakrantės.

  • Trumpas ragina Iraną tartis dėl susitarimo: Baltieji rūmai neigia „projekto“ nutekinimą

    Trumpas ragina Iraną tartis dėl susitarimo: Baltieji rūmai neigia „projekto“ nutekinimą

    Įtampa dėl derybų

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas per Baltųjų rūmų ministrų kabineto posėdį pareiškė, kad Vašingtonas kol kas nėra patenkintas Teherano siūlymais dėl susitarimo. Pasak jo, Iranas esą nori tartis, tačiau derybų turinys JAV netenkina.

    Trumpas teigė, kad skubėti pasirašyti susitarimo neketina, nors anksčiau buvo užsiminęs, jog kompromisas gali būti arti. Retorikoje jis paliko aiškią užuominą, kad nesėkmės atveju JAV gali imtis griežtesnių veiksmų.

    Paneigtas „susitarimo projektas“

    Iranui priklausanti valstybinė televizija paskelbė, jog esą egzistuoja JAV ir Irano memorandumo projekto gairės, kuriose minimi keli esminiai punktai. Tarp jų buvo įvardytas galimas jūrinės blokados sušvelninimas, laivybos atnaujinimas Hormūzo sąsiauryje ir JAV pajėgų pasitraukimas iš Persijos įlankos.

    Baltieji rūmai šią informaciją atmetė ir pareiškė, kad pranešimas yra „visiška klastotė“. Toks viešas prieštaravimas išryškino, kad informacinė kova lydi ne tik derybas, bet ir jų suvokimą tarptautinėje erdvėje.

    Hormūzo sąsiauris ir saugumo korta

    Hormūzo sąsiauris išlieka vienu jautriausių regiono taškų, nes jis svarbus pasaulinei naftos ir kitų energijos išteklių logistikai. Trumpas pareiškė, kad sąsiaurio nekontroliuos nė viena šalis, ir atmetė kalbas apie galimą rinkliavų ar „mokesčių“ sistemą laivybai.

    Įtampą kursto ir ankstesni pareiškimai iš Irano pusės: Islamo revoliucinė gvardija buvo pagrasinusi, kad atnaujinus smūgius regiono pakrantė agresoriams taptų mirtinai pavojinga. Tokios žinutės paprastai skirtos ir vidaus auditorijai, ir išoriniam atgrasymui.

    „Iranas labai nori sudaryti sandorį. Kol kas jie dar nepasiekė to, kas mus tenkintų“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Trumpas taip pat leido suprasti, kad dalis klausimų galėtų būti nukeliami vėlesnėms derybų fazėms, o pradžioje būtų siekiama greitesnio politinio rėmo, primenančio memorandumą. Vis dėlto branduolinės programos tema, įskaitant prisodrinto urano atsargas, išlieka centrine JAV argumentacijoje.

    JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, dalyvavęs posėdyje šalia prezidento, teigė, kad derybose matyti ir pažangos, ir susidomėjimo ženklų. Pasak jo, artimiausios valandos ir dienos parodys, ar galima pasiekti apčiuopiamą proveržį.

  • Makaronai be puodo: virtuvės ekspertai siūlo greitesnį būdą keptuvėje, sutaupysite ir indų

    Makaronai yra vienas universaliausių pasirinkimų greitai vakarienei, tačiau dažnas įprotis pirmiausia užvirinti didelį puodą vandens gali užtrukti ilgiau, nei norėtųsi. Virtuvės ekspertai vis dažniau siūlo alternatyvą, kuri leidžia sutrumpinti gaminimo laiką ir sumažinti indų kiekį.

    Vietoj puodo siūloma naudoti gilesnę keptuvę su dangčiu. Principas paprastas: makaronai verdami mažesniame skysčio kiekyje, o šalia jų iš karto kaitinami priedai ir formuojamas padažas, todėl patiekalas paruošiamas viename inde.

    Keptuvėje skystis paprastai įkaista greičiau, nes yra platesnis paviršius ir dažnai naudojamas mažesnis vandens ar sultinio kiekis. Be to, krakmolas, kurį išskiria makaronai, lieka keptuvėje ir natūraliai sutirština padažą, todėl rečiau prireikia papildomų tirštiklių.

    Dar vienas privalumas yra paprastesnė virtuvės rutina: vienas indas vietoj atskiro puodo ir atskiros keptuvės padažui. Toks metodas ypač patogus darbo dienomis, kai svarbu ne tik greitai pagaminti, bet ir greitai sutvarkyti virtuvę.

    Į gilią keptuvę sudedami sausi spagečiai, konservuoti pomidorai, pjaustytas svogūnas ir česnakas, alyvuogių aliejus, pesto, druska, pipirai ir daržovių sultinys. Keptuvė uždengiama ir kaitinama ant vidutinės ugnies apie 10 minučių, kol makaronai beveik suminkštėja.

    Tuomet sudedami vyšniniai pomidorai ir kaitinama dar 3–4 minutes, kol makaronai tampa visiškai minkšti, o pomidorai suminkštėja. Patiekiant siūloma apibarstyti tarkuotu kietuoju sūriu, pavyzdžiui, parmezanu.

    Praktiškai svarbiausia pasirinkti pakankamai gilią keptuvę ir nepadauginti skysčio: jo turi pakakti, kad makaronai išvirtų, bet ne tiek, kad gautųsi sriuba. Jei skystis garuoja per greitai, geriau įpilti šiek tiek karšto vandens ar sultinio, o ne didinti kiekį iš karto.

    Taip pat verta atkreipti dėmesį į makaronų tipą: plonesni išverda greičiau, o storesniems gali prireikti kelių papildomų minučių. Maišymas gaminimo pabaigoje padeda tolygiai padengti makaronus padažu ir sumažina sulipimo riziką.

  • Kanadoje pristatytas visiškai autonominis elektrobusiukas: ledynus veš be įkrovimo stotelių

    Elektrobusas, kuriam nereikia tinklo

    Kanados inžinieriai pristatė elektrinį autobusą, skirtą turistams vežti į ledynus, kuris gali dirbti visiškai autonomiškai – be generatorių, be įkrovimo stotelių ir be nuolatinės prieigos prie elektros tinklo. Projektas orientuotas į maršrutus atokiose vietovėse, kur infrastruktūra ribota, o įprastas įkrovimas būtų sudėtingas ar labai brangus.

    Šis sprendimas kuriamas darbui Jasper nacionalinio parko teritorijoje, o operatoriumi turėtų tapti turizmo paslaugų bendrovė Pursuit. Iki šiol tokiose trasose buvo naudojama apie dešimt specialiai paruoštų dyzelinių autobusų, tačiau nauju projektu siekiama mažinti taršą ir priklausomybę nuo degalų tiekimo.

    Ką pakeitė inžinieriai?

    Komanda Noble Northern, dirbanti su saulės energijos sistemomis ir transporto elektrifikacija, pagrindu pasirinko senesnio dyzelinio sunkvežimio važiuoklę. Ji buvo iš esmės perdirbta: paliktos dvi ašys, išlaikyta visų varančiųjų ratų pavara, o stabilumui ir sukibimui sudėtingame reljefe pritaikyti sudvejinti ratai.

    Elektrinė dalis suprojektuota darbui žemoje temperatūroje. Autobuse įdiegta 528 kilovatvalandžių talpos baterija su termoreguliacija ir papildoma apsauga, kad akumuliatorius būtų atsparesnis smūgiams ir vibracijai važiuojant nelygiais ledyno keliais.

    Saulė ir rekuperacija – pagrindas autonomijai

    Didžiausias projekto akcentas – energijos savarankiškumas. Autobusas naudoja energijos rekuperacijos sistemą: leisdamasis nuo ledynų jis dalį energijos grąžina į bateriją, taip mažindamas sąnaudas ir prailgindamas darbą be išorinės įkrovos.

    Antrasis šaltinis – ant stogo sumontuoti dvipusiai saulės moduliai. Tokia konstrukcija ypač efektyvi ledynuose, nes sniegas ir ledas atspindi daug šviesos, todėl panelės gali generuoti energiją ne tik iš tiesioginės, bet ir iš atspindėtos saulės spinduliuotės.

    Bendra saulės elektrinės galia siekia 6 kilovatus, o per dieną ji gali pagaminti apie 40 kilovatvalandžių elektros energijos. Skaičiai nėra milžiniški, tačiau kartu su rekuperacija jie sudaro reikšmingą dalį kasdienio energijos balanso ir leidžia ilgiau išsiversti be infrastruktūros.

    Kiek reisų ir kur kompromisai?

    Pasak projekto kūrėjų, pilnai įkrauta baterija leidžia atlikti maždaug 32–35 reisus į aukštesnę ledynų dalį ir atgal. Autonomiją didina būtent energijos grąžinimas nusileidimuose ir saulės moduliai, kurie nuolat papildo bateriją eksploatacijos metu.

    Vis dėlto sistema nėra visiškai be kompromisų. Po kelių intensyvaus darbo dienų autobusui reikia ilgesnės pauzės pilnam įkrovimui, o vien tik saulės moduliais tai gali užtrukti iki beveik dviejų savaičių, todėl tuo metu maršrutus aptarnauja kitos transporto priemonės.

    Inžinieriai sąmoningai atsisakė dyzelinio generatoriaus, nors toks variantas buvo svarstytas kaip atsarginis. Sprendimas pasirinktas siekiant parodyti, kad specifinėse, saulėtose ir aukštikalnių sąlygose elektrinis transportas gali veikti ir be tradicinės energetinės „pagalvės“.

    „Tai pirmasis pasaulyje ledynų tyrinėjimui ir turizmui skirtas elektrinis autobusas, galintis dirbti visiškai autonomiškai, be elektros stotelių, pasikliaujant tik stipria saulės šviesa dideliame aukštyje“, – rašoma publikacijoje.