CP v2

Category: Laisvalaikis

  • „Ryanair“ stabdo bazę Salonikuose žiemą: kaltina „Fraport Greece“ mokesčiais ir kerpa 12 maršrutų

    „Ryanair“ stabdo bazę Salonikuose žiemą: kaltina „Fraport Greece“ mokesčiais ir kerpa 12 maršrutų

    Oro linijų bendrovė „Ryanair“ pranešė, kad 2026 metų žiemos sezonu stabdys savo bazės veiklą Salonikuose ir iš regiono atitrauks tris lėktuvus. Kartu bendrovė mažins skrydžių apimtis Atėnų oro uoste ir koreguos žiemos tvarkaraštį visoje Graikijoje.

    Pasak „Ryanair“, sprendimą lėmė, jų teigimu, nekonkurencingi oro uostų įkainiai, kuriuos taiko „Fraport Greece“ ir Atėnų oro uostas. Bendrovė akcentuoja, kad būtent ne sezono metu mokesčiai esą labiausiai riboja pigių skrydžių modelį ir mažina maršrutų gyvybingumą.

    Kas keičiasi 2026 metų žiemą?

    Įmonė skelbia, kad dėl pertvarkos Graikijoje bus sumažinta apie 700 000 keleivių vietų, tai sudarytų maždaug 45 proc. mažiau nei 2025 metų žiemos sezonu. Taip pat numatoma atsisakyti 12 maršrutų, dalį jų nutraukiant iš Salonikų, dalį iš Atėnų ir Chanijos.

    Viešai įvardijami maršrutai, kurių atsisakoma, apima skrydžius iš Salonikų į Berlyną, Chaniją, Frankfurtą-Haną, Geteborgą, Irakliją, Žemutinį Reino regioną, Poznanę, Stokholmą, Veneciją-Treviso ir Zagrebą. Taip pat nutraukiamas maršrutas Atėnai–Milanas-Bergamas bei Chanija–Pafosas.

    „Ryanair“ taip pat paskelbė, kad žiemos laikotarpiu stabdys skrydžius iš Chanijos ir Iraklijo oro uostų. Bendrovė tai sieja su žiemos sezono paklausos jautrumu kainai, kai net ir nedidelis kaštų augimas gali lemti maršrutų pelningumo praradimą.

    Mokesčiai ir ADF lengvata

    „Ryanair“ argumentuoja, kad Graikijos valdžios sprendimas sumažinti oro uosto plėtros mokestį 75 proc. nuo 2024 metų lapkričio mėnesio keleiviams realios naudos, jų teigimu, neatnešė. Bendrovė nurodo, kad įkainių sumažėjimas, jos vertinimu, nebuvo perkeltas į bilietų kainas, o liko oro uostų operatorių pajamose.

    Įmonė taip pat tvirtina, kad „Fraport Greece“ taikomi mokesčiai yra daugiau nei 66 proc. didesni nei prieš pandemiją, o Atėnų oro uostas planuoja tolesnius įkainių didinimus žiemos sezonui. Tokios aplinkybės, anot „Ryanair“, Graikijos oro uostus daro mažiau patrauklius konkuruojant dėl pigių skrydžių žiemą.

    Ką „Ryanair“ siūlo mainais?

    Bendrovė pranešė Graikijos vyriausybei pateikusi plėtros planą, kuriuo per penkerius metus tikisi padidinti keleivių srautą iki 12 mln. per metus. Plane minimi 10 naujų orlaivių, investicija, viršijanti 930 mln. eurų, ir 50 naujų maršrutų.

    Tačiau „Ryanair“ pabrėžia, kad šio plano įgyvendinimas priklausytų nuo oro uostų mokesčių įšaldymo ir nuo to, ar sumažintas oro uosto plėtros mokestis realiai atsispindės keleiviams siūlomose kainose. Įmonė taip pat nurodo dalį pajėgumų perkelsianti į rinkas, kurias laiko konkurencingesnėmis, pavyzdžiui, Albaniją, regioninę Italiją ir Švediją.

    „Ryanair apgailestauja pranešdama apie bazės uždarymą Salonikuose ir mažinimą Atėnuose 2026 metų žiemą, dėl ko Graikijoje bus prarasta 700 000 vietų ir 12 maršrutų, taip pat stabdoma veikla Chanijoje ir Iraklije ne sezono metu“, – sakė „Ryanair“ komercijos vadovas Jasonas McGuinnessas.

    „Šie sumažinimai, kurių buvo galima išvengti, yra tiesioginė pasekmė to, kad oro uostai neperdavė mokesčio sumažinimo keleiviams, ypač Salonikuose, kur „Fraport Greece“ padidino įkainius 66 proc. nuo 2019 metų“, – sakė J. McGuinnessas.

    „Lėktuvai bus perkelti į Albaniją, regioninę Italiją ir Švediją, kur oro uostai keleiviams realiai perdavė valdžios sprendimus mažinti mokesčius, o tai žiemą didina susisiekimą, turizmą ir darbo vietas“, – sakė J. McGuinnessas.

    Rinkai tai dar vienas signalas, kad aviacijoje žiemos sezonas išlieka itin jautrus mokesčių ir oro uostų kainodaros pokyčiams. Pigių skrydžių bendrovės, optimizuodamos kaštus, lėktuvus ir maršrutus dažniau perkelia ten, kur įkainiai žemesni, o oro uostai aktyviau taiko paskatas išlaikyti srautus ištisus metus.

  • Čempionų lygos finalas Budapešte: ką pamatyti, kur apsistoti ir kaip pasiekti Puskás areną

    Čempionų lygos finalas Budapešte: ką pamatyti, kur apsistoti ir kaip pasiekti Puskás areną

    Finalas Budapešte ir ką tai reiškia miestui

    Po ilgo UEFA Čempionų lygos sezono į Budapeštą suplūs tūkstančiai sirgalių, net jei dalis jų bilietų į rungtynes neturės. Tokie renginiai miestui reiškia išaugusį viešbučių užimtumą, brangstančius skrydžius ir didesnius srautus viešajame transporte.

    Finalo šeimininkė yra Puskás arena, talpinanti apie 61 000 žiūrovų. Ji įsikūrusi palyginti netoli centro, todėl daugeliui atvykusiųjų svarbiausias klausimas bus ne atstumas, o judėjimas piko metu ir saugumo patikros.

    Ką nuveikti Budapešte prieš rungtynes

    Budapeštas susideda iš dviejų istorinių dalių, Budos ir Pešto, kurias skiria Dunojus. Miestas žinomas terminių baseinų kultūra, architektūra ir pasivaikščiojimais pakrantėmis, todėl net trumpa kelionė gali tilpti į vieną ar dvi intensyvias dienas.

    Norintiems miesto panoramų dažniausiai rekomenduojama užsukti prie Žvejų bastiono ir Budos pilies apylinkių, iš kur atsiveria vaizdai į Peštą ir Parlamento rūmus. Vakarui Budapeštas turi savitą barų kultūrą, ypač vadinamuosius griuvėsių barus, įrengtus senesniuose pastatuose.

    Ferenzas Puskásas ir futbolo kultūra

    Atvykę sirgaliai mieste greitai pastebi Ferenzo Puskáso vardą, jis Budapešte tapęs futbolo simboliu. Nacionalinis stadionas Puskás arena pavadintas būtent jo garbei, o netoliese veikia Puskáso muziejus, kuriame pristatoma legendinio puolėjo karjera ir Vengrijos futbolo aukso era.

    Puskásas laikomas vienu ryškiausių XX amžiaus futbolininkų, o Vengrijos rinktinės pergalė prieš Angliją 1953 metais rezultatu 6:3 iki šiol minima kaip sporto istorijos lūžis. Šis skaičius Budapešte tapo atpažįstamu futbolo kultūros ženklu, jis pasitaiko ir kai kurių sirgalių barų pavadinimuose.

    Stadionas, atvykimas ir patikros

    Puskás arena yra apie 3 kilometrus į rytus nuo Budapešto centro, o nuo Ferenco Liszto tarptautinio oro uosto ją skiria maždaug 16 kilometrų. Didelių rungtynių dieną svarbiausia planuoti laiką, nes prie įėjimų formuojasi eilės bilietų ir saugumo patikroms.

    UEFA paprastai ragina sirgalius į stadioną atvykti gerokai anksčiau nei prasideda rungtynės, kad užtektų laiko patikroms ir patekimui į sektorius. Praktikoje tai reiškia, kad verta rinktis metro ar tramvajų, o ne taksi ar nuomotą automobilį, ypač jei mieste numatomi eismo ribojimai.

    Fanų renginiai ir kur žiūrėti rungtynes mieste

    Didžiųjų finalų savaitę UEFA organizuoja fanams atvirus renginius, kurie dažnai vyksta centrinėse miesto aikštėse ir pritraukia ne tik bilietų turėtojus. Tokiose erdvėse paprastai siūlomos futbolo pramogos, transliacijos, koncertai ir rėmėjų veiklos, o atmosfera leidžia pajusti finalo pulsą dar prieš išvykstant į stadioną.

    Jei bilieto gauti nepavyko, Budapešte netrūksta sporto barų, kuriuose transliuojamos rungtynės. Vis dėlto finalo vakarą vietos greitai užsipildo, todėl rezervacijos ar ankstyvas atvykimas dažnai tampa esminiu skirtumu tarp gero vakaro ir ilgos paieškos minioje.

    Kur apsistoti ir kaip judėti mieste

    Budapeštas turi platų apgyvendinimo pasirinkimą nuo centrinių viešbučių iki butų nuomos, tačiau finalo savaitę kainos paprastai kyla, o laisvų kambarių mažėja. Patogumą dažniausiai lemia ne atstumas kilometrais, o tiesioginis susisiekimas metro linijomis su stadiono kryptimi.

    Mieste veikia tankus viešojo transporto tinklas, metro, tramvajai ir autobusai, todėl judėjimas be automobilio dažniausiai yra greičiausias sprendimas. Sirgaliams verta iš anksto pasitikrinti, ar finalo dieną nenumatyta specialių maršrutų ar lengvatų bilietų turėtojams, nes tokia praktika dideliuose UEFA renginiuose taikoma gana dažnai.

  • Kipras skaičiuoja turistų trūkumą: atvykimai smuko 30–40 proc., bet užsakymuose – atsigavimo ženklai

    Kipras skaičiuoja turistų trūkumą: atvykimai smuko 30–40 proc., bet užsakymuose – atsigavimo ženklai

    Turizmo nuotaikas temdo konfliktas

    Kipre daugėja nerimo dėl šių metų turizmo sezono: balandį ir pirmosiomis gegužės dienomis atvykimų srautas, vietos vertinimu, krito 30–40 proc. Pagrindine priežastimi įvardijama įtampa Artimuosiuose Rytuose ir karas Irane, kuris daliai keliautojų kelia nesaugumo jausmą.

    Ayia Napa kurorte tai matyti plika akimi: mažiau žmonių paplūdimiuose, ramesnės gatvės, atsargesnės nuotaikos tarp paslaugų verslų. Verslininkai sako, kad šis gegužės startas ryškiai skiriasi nuo praėjusių metų, kai sezonas buvo itin sėkmingas.

    Ayia Napos verslai jaučia kritimą

    Vietos paslaugų teikėjai teigia, kad įprastai šiuo metu užimtumas būna gerokai didesnis, o šiemet dalis pajėgumų lieka nepanaudota. Tai paveikia tiek apgyvendinimo, tiek maitinimo, tiek pramogų sektorius, ypač tuos, kurie priklausomi nuo intensyvaus pavasario ir vasaros srauto.

    „Paprastai šiuo metų laiku valtys, viešbučiai ir restoranai būna labai užimti. Praėjusiais metais maždaug šiuo laikotarpiu visi viešbučiai buvo pilni. Šiemet, palyginti su pernai, lankytojų skaičius sumažėjęs maždaug 30–40 proc.“, – sakė Ayia Napoje laivų nuomos paslaugas teikiantis Sukan Samnice.

    Ayia Napos meras Christos Zannetou taip pat pripažįsta, kad tarptautinė situacija turėjo tiesioginį poveikį, tačiau pabrėžia ir kitą tendenciją: dalis keliautojų, įvertinę rizikas, vis dėlto grįžta prie planų atostogauti Kipre.

    „Palyginti su praėjusiais metais, judėjimas sumažėjęs maždaug 35–40 proc. Tačiau šis atotrūkis kasdien mažėja. Svarbu prisiminti, kad 2025 metai Kiprui, ypač Ayia Napos kurortui, buvo geriausias turizmo sezonas nuo 2019 metų, todėl vien skaičių palyginimas gali klaidinti“, – sakė Christos Zannetou.

    „Per pastarąsias dvi savaites matome atsigavimo ženklus. Tikime, kad žmonės pasitiki Ayia Napa ir Kipru kaip saugiomis kryptimis, o susidomėjimas rezervacijomis, panašu, vėl auga“, – pridūrė jis.

    Oro uostų duomenys: kritimas ir pirmi signalai

    Kipro oro uostų statistika rodo, kad balandį per oro uostus atvykstančių turistų skaičius sumažėjo 16 proc. Kartu fiksuojamas ir mažesnis vidutinis lėktuvų užpildymas, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai.

    Kipro oro uostus valdanti bendrovė „Hermes Airports“ skelbė, kad balandį, palyginti su 2025 metų balandžiu, atvykstančių keleivių buvo maždaug 95 000 mažiau. Nurodoma, kad abiejuose oro uostuose vidutinis užpildymas siekė 76 proc., kai pernai tuo pat metu buvo 83 proc.

    Pasak „Hermes Airports“, vasaros sezonui nuo balandžio iki spalio oro bendrovės pakoregavo tvarkaraščius, tačiau bendras vietų skaičiaus mažinimas neviršija 5 proc. Prognozuojama, kad viso laikotarpio keleivių skaičius gali sumažėti apie 9 proc., tai yra maždaug 450 000 atvykimų.

    Vis dėlto įmonė pabrėžia, kad per pastarąsias dvi savaites atvykstančių reisų užpildymas pagerėjo iki 80–85 proc. Aktyviausiomis kryptimis įvardijamos Jungtinė Karalystė ir Lenkija, kur užpildymas viršija 90 proc., o gegužę iš Jungtinės Karalystės fiksuojamas apie 92 proc. užpildymas.

    Turistai, kurie jau atvyko į Kiprą, dažnai sako, kad kasdienėje aplinkoje įtampos nejaučia ir labiausiai vertina orą, paplūdimius bei salos kraštovaizdį. Tačiau dalis pripažįsta, kad bendras tarptautinis fonas veikia nuotaikas ir kelionių planavimą.

    „Mums čia labai patinka. Deja, pasaulio situacija dabar gana įtempta, ir tikimės, kad taika pasaulyje įsivyraus kuo greičiau“, – sakė turistas Klausas iš Vokietijos.

  • Alkoholis oro uostuose prieš rytinius skrydžius: „Ryanair“ siūlo ribas, pubai priešinasi

    Alkoholis oro uostuose prieš rytinius skrydžius: „Ryanair“ siūlo ribas, pubai priešinasi

    Diskusija dėl alkoholio oro uostuose įgauna pagreitį: daliai keleivių taurė putojančio vyno ar bokalas alaus anksti ryte tapo kelionės pradžios ritualu, tačiau avialinijos perspėja apie augančias rizikas. „Ryanair“ vadovas Michaelas O’Leary ragina riboti alkoholio pardavimą prieš skrydžius, siejant tai su dažnėjančiais incidentais ir skrydžių nukreipimais.

    Pasak M. O’Leary, Europoje skraidančiai bendrovei beveik kasdien tenka nukreipti po vieną reisą dėl keleivių netinkamo elgesio, o dalis tokių atvejų esą susiję su alkoholiu, vartotu dar iki įlipimo. Jis kelia klausimą, kodėl barai oro uostuose aptarnauja keleivius penktą ar šeštą ryto, kai žmonės ruošiasi skrydžiui.

    „Tai tampa rimtu iššūkiu visoms avialinijoms. Nesuprantu, kodėl oro uostų baruose penktą ar šeštą ryto žmonėms pilamas alus“, – sakė Michaelas O’Leary.

    „Ryanair“ siūlo taikyti dviejų alkoholinių gėrimų ribą, o kontrolę vykdyti užsakymo metu prašant parodyti įlaipinimo bilietą. Bendrovė pabrėžia nulinę toleranciją trikdančiam elgesiui ir viešai skelbia apie atvejus, kai keleiviai nubaudžiami už incidentus lėktuve.

    Kaip pavyzdį avialinijos mini neseną incidentą, kai dėl netinkamo keleivių elgesio reisas iš Londono Stanstedo į Ibisą buvo priverstas tūpti Tulūzoje. Du keleiviai gavo iki 10 mėnesių lygtines bausmes ir jiems bendrai pritaikyta daugiau nei 10 000 eurų finansinė sankcija.

    Vis dėlto ribojimams nepritaria visi. Jungtinės Karalystės aludžių tinklo „Wetherspoon“ savininkas Timas Martinas teigia, kad dviejų gėrimų limitą būtų „nepaprastai sunku įgyvendinti“, nebent keleiviai būtų tikrinami alkoholio matuokliais.

    „Wetherspoon“ atstovai aiškina, kad dalis alkoholinių gėrimų oro uostuose užsakomi kartu su maistu, o pačios užeigos taiko taisykles, skirtas užkirsti kelią pertekliniam vartojimui. Jie įspėja, kad griežtesnės ribos oro uoste gali paskatinti dalį keliautojų išgerti dar prieš atvykstant, o tai kontrolę tik apsunkintų.

    Kas laikoma neblaivumu skrydžio metu?

    Taisyklės dėl neblaivumo lėktuve priklauso nuo konkrečios valstybės aviacijos reguliavimo, o papildomas nuostatas gali numatyti ir pačios oro linijos vežimo sąlygose. Praktikoje tai reiškia, kad keleivis gali būti neįleistas į lėktuvą, jei jo būklė ar elgesys kelia grėsmę saugumui, net jei konkreti „neblaivumo riba“ nėra aiškiai apibrėžta.

    Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje galiojančiame Avianavigacijos įsakyme numatyta, kad asmuo neturi teisės įlipti į orlaivį būdamas girtas ar būti girtas orlaivyje, nors pati sąvoka nėra griežtai detalizuojama. Kai kurios bendrovės, pavyzdžiui, „Lufthansa“, savo taisyklėse nurodo, kad keleiviui gali būti atsisakyta leisti skristi, jei jo fizinė būklė, įskaitant alkoholio ar narkotikų poveikį, gali kelti pavojų.

    Platesniame Europos kontekste problema jau seniai pripažįstama: Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra yra vykdžiusi informacines kampanijas prieš netinkamą elgesį skrydžių metu, įskaitant apsvaigimą ir agresiją. Avialinijos pabrėžia, kad net ir pavieniai incidentai gali sukelti grandininį poveikį: nuo priverstinių tūpimų ir vėlavimų iki papildomų kaštų ir saugumo rizikų įgulai bei kitiems keleiviams.

    Kur krypsta sprendimai?

    Ginčas dėl alkoholio pardavimo oro uostuose išryškina skirtingus interesus: avialinijos siekia mažinti incidentų skaičių ir skrydžių nukreipimus, o oro uostų maitinimo verslai pabrėžia praktiškumo klausimus ir keliautojų įpročius. Tikėtina, kad artimiausiu metu daugiau dėmesio bus skiriama ne vien draudimams, bet ir vykdymo mechanizmams, pavyzdžiui, aptarnavimo taisyklėms, personalo mokymams ir aiškesnėms atsakomybės riboms tarp oro uostų, barų ir vežėjų.

  • Virtuvės grindų plytelės traukiasi: populiarėja vinilinė danga, kurią galima kloti ant senos dangos

    Virtuvės grindų plytelės, ilgą laiką laikytos praktiškiausiu pasirinkimu, pamažu užleidžia vietą naujam sprendimui. Interjero rinkoje vis dažniau kalbama apie vinilinę grindų dangą, kuri vertinama dėl greitesnio įrengimo ir paprastesnės priežiūros.

    Vienas ryškesnių pastarųjų metų remonto įpročių vadinamas principu grindys ant grindų. Jo esmė paprasta: nauja danga klojama tiesiai ant senų plytelių jų neišardant, todėl sutrumpėja darbų trukmė ir sumažėja triukšmas bei statybinių atliekų kiekis.

    Vinilinės grindys dažnai pasirenkamos dėl atsparumo drėgmei ir kasdieniam nusidėvėjimui, o tai virtuvėje ypač aktualu. Danga paprastai lengvai valoma, o išsilieję skysčiai ar riebalų dėmės rečiau tampa ilgalaike problema nei porėtesniuose paviršiuose.

    Dar vienas argumentas yra dizaino įvairovė: šiuolaikinis vinilas gali tikroviškai imituoti medį, akmenį ar keramiką. Tai leidžia atnaujinti virtuvės vaizdą nekeičiant visos apdailos koncepcijos ir nepririšant interjero prie vieno klasikinio plytelių rašto.

    Praktikoje vinilinės dangos populiarumą didina ir montavimo paprastumas. Priklausomai nuo tipo, ji gali būti klijuojama arba jungiama užraktų sistema, todėl dalį darbų žmonės ryžtasi atlikti patys, ypač kai siekiama greito atnaujinimo be kapitalinio remonto.

    Vinilas dažnai yra palyginti plonas, todėl klojant jį ant senų plytelių rečiau kyla problemų dėl durų varstymo ar didelių aukščių skirtumų tarp patalpų. Vis dėlto, prieš renkantis sprendimą verta įvertinti grindų lygumą ir drėgmės rizikas, nes nelygus pagrindas gali išryškėti net ir po nauja danga.

    Nors virtuvė išlieka viena dažniausių vietų tokiai dangai, vinilas vis dažniau persikelia ir į kitas namų erdves. Mažesniuose būstuose neretai pasirenkama vienoda grindų danga visame bute, nes taip vizualiai kuriamas vientisumas ir erdvės pojūtis.

    Interjero specialistai atkreipia dėmesį, kad plytelės nepraranda vertės ten, kur reikalingas maksimalus atsparumas ir klasikinė estetika, tačiau kasdienio patogumo kriterijus daugeliui tampa lemiamas. Dėl to vinilinės grindys įsitvirtina kaip kompromisas tarp praktiškumo, greičio ir šiuolaikinės išvaizdos.

    „Virtuvės plytelės pamažu traukiasi į antrą planą ne todėl, kad jos tapo nereikalingos, o todėl, kad vinilas suteikia daugiau lankstumo ir kasdienio komforto“, – teigiama apžvalgose apie interjero tendencijas.

  • Tyrimas: kasdienis dienos miegas siejamas su didesne mirtingumo rizika – svarbios detalės

    Kasdienis dienos miegas vyresniame amžiuje gali būti susijęs su didesne bendro mirtingumo rizika, rodo ilgalaikio stebėjimo duomenys. Mokslininkai pabrėžia, kad kalbama apie statistinį ryšį, o ne tiesioginę priežastį, tačiau įprotis snausti dieną gali būti ankstyvas sveikatos problemų signalas.

    Analizuoti duomenys buvo surinkti stebint 1 338 suaugusiuosius, kurių amžius tyrimo pradžioje siekė 56 metus ir daugiau, o stebėjimas truko 19 metų. Dienos miegas buvo apibrėžtas kaip bet koks užmigimo epizodas nuo 9 iki 19 valandos, vertinant ir trukmę, ir dažnį.

    Tyrėjai nustatė, kad kiekviena papildoma dienos miego valanda statistiškai siejosi su 13 proc. didesne mirtingumo rizika. Taip pat skaičiuota, kad kiekvienas papildomas dienos snaudimas buvo susijęs su 7 proc. didesne rizika.

    Įvertintas ir dienos miego laikas: dalyviai skirstyti į ankstyvesnio (maždaug nuo 11 iki 17 valandos) ir vėlyvesnio (nuo 15 iki 19 valandos) snaudimo grupes. Anot autorių, miegas ryto ar ankstyvos dienos metu buvo susijęs su didesne rizika nei snaudimas labiau įprastu popietės metu.

    Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad vyresniame amžiuje dienos miegas yra gana paplitęs, tačiau jis gali „maskuoti“ prastėjančią sveikatos būklę. Dažnesnis snaudimas kartais sutampa su didesne širdies ir kraujagyslių ligų, neurodegeneracinių sutrikimų ar kitų rimtų susirgimų tikimybe.

    „Tai vienas pirmųjų tyrimų, parodžiusių ryšį tarp dienos miego įpročių ir mirtingumo, todėl klinikiniu požiūriu verta sekti dienos miego pokyčius, kad sveikatos problemos būtų pastebėtos anksčiau“, – sakė vienas tyrimo autorių.

    Vis dėlto autoriai aiškiai pabrėžia: ryšys yra koreliacinis. Kitaip tariant, dienos miegas nebūtinai trumpina gyvenimą pats savaime, tačiau gali būti ženklas, kad organizme vyksta pokyčiai, dėl kurių žmogus dieną tampa mieguistesnis.

    Ekspertai dažniausiai rekomenduoja atkreipti dėmesį, jei dienos miegas tampa nauju įpročiu be aiškios priežasties, jei staiga pailgėja snaudimo trukmė arba jei po miego žmogus vis tiek jaučiasi pavargęs. Tokiais atvejais priežasčių spektras platus: nuo miego apnėjos, skydliaukės sutrikimų ir cukrinio diabeto iki depresijos ar širdies ir kraujagyslių sistemos problemų.

    Praktikoje gydytojai dažnai siūlo įvertinti bendrą nakties miego kokybę, vaistų poveikį, fizinį aktyvumą ir lėtinių ligų kontrolę. Jei mieguistumas tęsiasi, gali būti tikslinga pasitarti su šeimos gydytoju ir, jei reikia, atlikti išsamesnius tyrimus.

    Šiuolaikinės dėvimosios technologijos vis dažniau naudojamos miego įpročiams sekti, tačiau specialistai primena, kad jos nepakeičia medicininės diagnostikos. Vis dėlto staigūs pokyčiai, kuriuos fiksuoja tokie įrenginiai, gali padėti greičiau pastebėti, kad organizmui reikia dėmesio.

  • Karštas šokoladas kasdien? Mokslininkai aiškina, kaip kakava gali veikti atmintį ir nuotaiką

    Karštas šokoladas daugeliui siejasi su desertu ir jaukumu, tačiau vis dažniau aptariama ir jo sudėtis: kakavoje gausu biologiškai aktyvių junginių, ypač flavanolių. Būtent jie siejami su antioksidaciniu poveikiu, o kai kuriuose tyrimuose kakava minėta kaip galinti prisidėti prie kraujagyslių funkcijos.

    Nors kartais teigiama, kad kakavos gėrimas turi daugiau antioksidantų nei žalioji arbata, toks palyginimas priklauso nuo produkto kokybės ir paruošimo. Skirtingų rūšių kakava, arbata ir jų porcijos gali turėti labai nevienodą polifenolių kiekį, todėl svarbiausia vertinti ne antraštes, o sudėtį ir cukraus kiekį.

    Didžiausia problema, dėl kurios karštas šokoladas „praranda“ sveikatai palankią reputaciją, yra pridėtinis cukrus ir kaloringi priedai. Kuo daugiau cukraus, saldžių sirupų, plakto kremo ar saldumynų priedų, tuo labiau gėrimas tampa desertu, o ne kasdieniu pasirinkimu.

    Kita vertus, saikingai vartojamas kakavos gėrimas gali būti viena iš alternatyvų tiems, kurie nori švelnesnio skonio nei kava ar arbata. Kakavoje natūraliai yra teobromino ir nedidelis kiekis kofeino, todėl kai kuriems žmonėms ji gali suteikti lengvą tonizuojantį efektą, tačiau paprastai jis būna švelnesnis nei iš kavos.

    Mokslinėje literatūroje kakavos flavanoliai dažniausiai siejami su kraujotakos ir endotelio funkcija, o geresnė kraujotaka teoriškai gali būti svarbi ir smegenų veiklai. Kai kuriuose klinikiniuose tyrimuose nagrinėta, ar kakava gali padėti pažinimo funkcijoms, pavyzdžiui, dėmesiui ar atminčiai, tačiau rezultatai nėra vienareikšmiai ir priklauso nuo dozės, vartojimo trukmės bei tiriamųjų amžiaus.

    Nuotaikos tema dažnai aiškinama paprastai: šokolado skonis ir aromatas suteikia malonumo, o kakavoje yra junginių, kurie gali veikti neuromediatorių sistemas. Vis dėlto kasdienėje praktikoje nuotaikai didelę reikšmę turi bendras miego režimas, stresas, fizinis aktyvumas ir mityba, todėl karštas šokoladas neturėtų būti pristatomas kaip „greitas sprendimas“.

    Jei tikslas yra ne tik skonis, bet ir didesnė maistinė vertė, verta rinktis kakavos miltelius ar šokoladą su didesniu kakavos kiekiu ir mažesniu cukraus kiekiu. Praktinis orientyras paprastas: kuo trumpesnė sudėtis ir kuo mažiau pridėtinio cukraus, tuo geriau.

    Saldinant galima naudoti mažesnį kiekį medaus ar kitų saldiklių, tačiau esmė išlieka ta pati: saldumas turėtų būti minimalus. Pieną galima rinktis pagal toleravimą ir mitybos įpročius, o prieskoniai, tokie kaip cinamonas ar vanilė, padeda sustiprinti skonį nepridedant papildomo cukraus.

    Kasdieniam variantui paprastai pakanka pašildyto pieno ar augalinio gėrimo ir 1 kupino šaukšto kokybiškų kakavos miltelių, gerai išmaišant, kad neliktų gumulėlių. Gėrimo nereikėtų užvirinti: kaitinant ant mažos ugnies lengviau išlaikyti tolygią konsistenciją ir išvengti pridegimo.

    Jei norisi saldumo, geriau dėti mažiau ir ragauti, o ne iškart saldinti stipriai. Norint „desertinio“ efekto, priedus, pavyzdžiui, zefyrus ar plaktą grietinėlę, verta palikti retoms progoms, nes būtent jie labiausiai padidina cukraus ir kalorijų kiekį.

  • Nardytojai prie Furni salyno aptiko 22 laivų nuolaužas: tarp radinių ir 2 000 metų senumo kroviniai

    Graikijos Egėjo jūroje, netoli Furni salyno, povandeninės ekspedicijos metu aptiktas įspūdingas laivų nuolaužų telkinys. Per 13 dienų nardytojai ir archeologai užfiksavo 22 nuskendusius laivus, kurių dalis datuojama senovės laikais ir yra maždaug 2 000 metų senumo.

    Tyrimus vykdė Graikijos Povandeninių senienų ephoratas kartu su partneriais iš tarptautinių jūrinių tyrimų organizacijų. Į šią vietovę specialistus atvedė vietos žvejų ir narų pasakojimai apie neįprastas amforų ir keramikos sankaupas jūros dugne.

    Furni salynas nėra žinomas kaip didelis istorinis prekybos miestas, tačiau jo geografinė padėtis svarbi. Ši akvatorija yra patogus kelias tarp Rytų ir Vakarų Viduržemio jūros maršrutų, todėl per šias salas šimtmečiais judėjo prekybiniai laivai.

    Nuolaužos aptiktos skirtinguose gyliuose maždaug nuo 3 iki 55 metrų, o tai rodo, kad laivai galėjo sudužti įvairiomis aplinkybėmis ir skirtingais laikotarpiais. Tarp nustatytų epochų minimi senovės Graikijos archainei kultūrai priskiriami laikai, Romos era ir vėlesni šimtmečiai iki XVI amžiaus.

    Archeologus ypač sudomino tai, kad dalies laivų kroviniai išliko neįprastai gerai. Jūros dugne rasta amforų, kuriomis senovėje gabentas vynas, alyvuogių aliejus ir žuvų padažas, o kai kur keramika sudarė ištisas juostas, nusidriekusias povandeninių šlaitų kryptimi.

    Keli laivai įvardyti kaip išskirtiniai dėl specifinių krovinių. Tarp radinių minėta reta keramika, didelės amforos iš Juodosios jūros regiono ir pailgos amforos, kurių forma siejama su Sinopės miesto gaminiais.

    Iki šio projekto Graikijos vandenyse oficialiai buvo registruota apie 180 senųjų laivų sudužimo vietų, tad naujai fiksuotos nuolaužos pastebimai praplėtė žinomą žemėlapį. Tyrėjai pabrėžia, kad 2015 metais buvo patikrinta tik nedidelė pakrantės dalis, todėl tikėtina, kad aplinkinėje akvatorijoje dar gali slypėti daugiau nuolaužų.

    Tokie radiniai padeda tikslinti prekybos kryptis, senovinių prekių judėjimą ir jūrinių kelionių rizikas skirtingais istoriniais laikotarpiais. Be to, gerai išlikęs krovinys suteikia progą detaliau tyrinėti gamybos centrus, keramikos kilmę ir regionų tarpusavio ryšius.

    „Manėme, kad rasime tris ar keturias nuolaužas ir tuo būtume labai patenkinti, tačiau rezultatas gerokai pranoko lūkesčius“, – sakė vienas ekspedicijos vadovų Peteris Campbellas.

    Archeologai pabrėžia, kad povandeninis kultūros paveldas yra jautrus tiek gamtiniams procesams, tiek neteisėtam radinių paėmimui. Dėl to tokios vietos paprastai registruojamos, stebimos ir, esant poreikiui, saugomos, o dalis detalių viešinama atsargiai.

  • Kinologas įvardijo 3 šunų veisles, kurių šeimoms su vaikais dažniausiai nerekomenduoja

    Šuns pasirinkimas šeimai su vaikais dažnai prasideda nuo simpatijos veislei, tačiau kinologai ragina vertinti ne išvaizdą, o temperamentą, dydį, energijos lygį ir šeimininkų patirtį. Patyręs dresuotojas Garrettas Wingas, su šunimis dirbantis daugiau nei 20 metų, išskyrė tris veisles, kurios, jo teigimu, daugeliui šeimų gali tapti per sudėtingu pasirinkimu.

    Svarbu pabrėžti, kad kalbama ne apie „blogas“ veisles, o apie neatitikimą tarp veislės poreikių ir tipiškos šeimos kasdienybės. Šeimoms su mažais vaikais dažniausiai reikia prognozuojamo elgesio, lengvesnio dresūros proceso ir šuns, kurį paprasčiau valdyti fiziškai bei užtikrinti saugumą namuose.

    Viena iš dresuotojo minimų veislių yra Tibeto mastifas. Tai labai didelis, savarankiškas ir sargybinius instinktus turintis šuo, kuriam dažnai būdingas užsispyrimas, o dresūra reikalauja nuoseklaus darbo, patirties ir aiškių taisyklių nuo pirmos dienos.

    Kinologų praktikoje akcentuojama, kad sargybinėms veislėms ypač svarbi ankstyva socializacija ir valdomas susipažinimas su naujais žmonėmis bei situacijomis. Šeimose, kuriose nuolat vyksta vaikų draugų vizitai, šventės ar intensyvus judėjimas namuose, tai gali tapti papildomu iššūkiu.

    Antroji įvardyta veislė yra vokiečių dogas. Nors jis neretai apibūdinamas kaip ramus ir švelnus kompanionas, problema dažniausiai susijusi su dydžiu: didelis kūnas ir uodega ankštose erdvėse reiškia didesnę riziką netyčia pargriauti mažą vaiką ar sužeisti žaidžiant.

    Be to, toks šuo reikalauja daugiau vietos, tvirtesnės įrangos, apgalvoto transportavimo ir didesnių kasdienių kaštų. Šeimai svarbu įsivertinti, ar namų erdvė, rutina ir fizinės galimybės leidžia nuosekliai užtikrinti saugų bendravimą tarp vaikų ir itin didelio šuns.

    Trečioji veislė, kurios dresuotojas šeimoms dažniau nerekomenduoja, yra cane corso. Tai stiprus, sargybinio tipo šuo, kuriam būtina patikima socializacija, kasdienė struktūra, nuosekli dresūra ir šeimininko gebėjimas valdyti šunį įvairiose situacijose.

    „Cane corso yra per sudėtingas maždaug 99,9 proc. žmonių“, – sakė kinologas Garrettas Wingas.

    Specialistai pabrėžia, kad galingoms, teritoriją saugančioms veislėms ypač svarbus atsakingas auginimas, aiškios ribos ir profesionali pagalba, jei kyla elgesio sunkumų. Šeimoms, kurios pirmą kartą įsigyja šunį, saugesnis kelias dažnai būna rinktis lengviau valdomą veislę arba su prieglaudų specialistais parinktą suaugusį šunį, kurio charakteris jau aiškesnis.

    Kinologai primena, kad net ir „šeimai tinkama“ veislė nėra garantija, jei šuo negauna pakankamai fizinio krūvio, protinės veiklos ir nuoseklaus auklėjimo. O renkantis konkrečią veislę verta pasikalbėti su veisėjais, dresuotojais, įsivertinti vaikų amžių, gyvenimo ritmą bei tai, kiek laiko realiai bus skiriama šuns ugdymui kasdien.

  • Buvusi NASA tyrėja teigia 3 kartus patyrusi klinikinę mirtį: ką ji sako mačiusi ir ką tai reiškia

    Buvusi su NASA dirbusi okeanografė Ingrid Honkala pasakoja tris kartus patyrusi klinikinę mirtį ir kiekvieną kartą išgyvenusi, jos žodžiais, tą pačią būseną. Ji teigia jautusi ramybę, aiškumą ir sąmonės atsiskyrimą nuo kūno.

    Tokie pasakojimai dažnai sulaukia didelio dėmesio, tačiau mokslinėje bendruomenėje vertinami atsargiai. Klinikinė mirtis mediciniškai paprastai siejama su gyvybinių funkcijų kritiniu sutrikimu, kai būtina skubi pagalba, o išgyvenimai gali būti paveikti fiziologinių ir psichologinių veiksnių.

    I. Honkala teigia pirmą kartą vos nemirusi būdama dvejų metų, kai esą įkrito į ledinio vandens talpą namuose Bogotoje. Ji pasakoja, kad po pradinės panikos pajuto „visišką taiką ir tylą“.

    Moteris taip pat teigia tuo metu galėjusi matyti savo kūną iš šalies ir jautusi save kaip „sąmonės ir šviesos lauką“, kuriame nebuvo nei baimės, nei laiko pojūčio. Pasak jos, ji netgi „be žodžių“ bendravusi su mama, kuri tuo metu buvo už kelių kvartalų.

    Anot I. Honkalos, panašus patyrimas pasikartojo apie 25-uosius gyvenimo metus po motociklo avarijos. Trečią kartą, jos teigimu, tai įvyko būnant 52 metų per operaciją, kai kritiškai sumažėjo kraujospūdis.

    Ji tvirtina, kad visuose trijuose epizoduose patyrė tą patį: ramybės, aiškumo ir vienybės su aplinka jausmą. I. Honkala šiuos išgyvenimus interpretuoja kaip požymį, jog sąmonė gali egzistuoti nepriklausomai nuo fizinio kūno.

    Specialistai pabrėžia, kad išgyvenimai kritinių būklių metu gali būti susiję su smegenų veiklos pokyčiais, deguonies stoka, streso hormonų poveikiu, medikamentais ar atminties rekonstrukcija po įvykio. Dėl to tokios istorijos pačios savaime nėra laikomos įrodymu apie sąmonės „atsiskyrimą“.

    Moksliniuose tyrimuose prie mirties patirčių fenomenas analizuojamas kaip sudėtingas reiškinys, kuriame persipina neurologija, psichologija ir kultūriniai lūkesčiai. Dalis žmonių po tokių patirčių iš tiesų praneša apie ilgalaikius pokyčius, pavyzdžiui, sumažėjusią mirties baimę ar pasikeitusius prioritetus.

    Nepaisant asmeninių teiginių, I. Honkala tęsė mokslinę veiklą, įgijo jūrų mokslų daktarės laipsnį ir dirbo aplinkosaugos tyrimų srityje. Ji nurodo bendradarbiavusi su NASA ir JAV kariniu jūrų laivynu.

    Pasak jos, patirtis nuo mokslo nenutolino, o priešingai, sustiprino norą tyrinėti realybės ir sąmonės prigimtį. Ji taip pat skelbia ruošianti knygą „Dying to See the Light: A Scientist’s Guide to Awakening“, kurioje ketina detaliau aprašyti savo išgyvenimus ir išvadas.