Oro bendrovė „Ryanair“ perspėja keleivius registruojamame bagaže nevežti tam tikro tipo lagaminų, net jei jų dydis atitinka taisykles. Daugiausia klausimų kelia vadinamieji išmanieji lagaminai su įmontuotais akumuliatoriais ir USB jungtimis.
Pagrindinė priežastis – ličio baterijų sauga. Tokie akumuliatoriai, ypač pažeisti ar netinkamai supakuoti, gali perkaisti ir sukelti gaisrą, todėl aviacijoje galioja griežti jų gabenimo apribojimai. Dėl to baterijų negalima palikti lagamine, kuris keliauja lėktuvo krovinių skyriuje.
Jei keleivis nori registruoti išmanųjį lagaminą, akumuliatorių privalu išimti dar prieš atiduodant bagažą registracijai arba prie vartų. Išimta baterija turi būti vežama salone, laikant ją mažoje rankinėje po sėdyne arba su savimi, kad įgula prireikus galėtų greitai reaguoti į bet kokį incidentą.
Taip pat primenama apie talpos ribas: paprastai į saloną leidžiama vežtis akumuliatorius iki 100 vatvalandžių. Prieš kelionę verta patikrinti baterijos ženklinimą arba gamintojo specifikaciją, nes skirtingi lagaminų modeliai gali turėti nevienodą talpą ir skirtingas išėmimo galimybes.
Jei lagamino baterija nėra išimama, toks bagažas dažniausiai laikomas netinkamu registruoti. Tokiu atveju gali tekti rinktis kitą lagaminą arba užtikrinti, kad akumuliatoriaus modulis būtų nuimamas ir atitiktų aviacijos saugos reikalavimus.
„Ryanair“ taip pat atnaujino nemokamos mažos rankinės, kuri turi tilpti po sėdyne, matmenis: dabar leidžiamas dydis yra 40 × 30 × 20 centimetrai. Nors formaliai svoris paprastai nėra akcentuojamas, keleivis turi gebėti pats pakelti ir patogiai pasidėti rankinę salone.
Dar vienas numatytas pokytis susijęs su procedūromis oro uoste: nuo lapkričio 10 dienos registracija oro uoste ir bagažo pridavimas bus užbaigiami likus 60 minučių iki skrydžio, o ne 40 minučių kaip anksčiau. Bendrovė aiškina, kad taip keleiviams, ypač piko metu, turėtų likti daugiau laiko saugumo ir dokumentų patikroms.
Galiausiai bendrovė socialiniuose tinkluose su humoru užsiminė, kad ateityje galėtų apmokestinti pernelyg kalbius keleivius ankstyvuose rytiniuose skrydžiuose. Nors tai labiau komunikacinė užuomina nei realus pokytis, ji atspindi dažną keliautojų lūkestį rytais turėti ramesnę kelionę.
Недавнее исследование организации Global Fishing Watch выявило огромное количество ранее не отслеживаемой деятельности судов в море. Океан долгое время оставался обширным и загадочным рубежом, покрывающим более 70% поверхности Земли. Он является жизненно важной артерией мировой торговли, важнейшим источником продовольствия и ключевым игроком в производстве энергии.
Однако, несмотря на его значимость, большая часть того, что происходит на его поверхности, остается скрытой от глаз, пишет Earth. Используя спутниковые снимки, данные GPS судов и искусственный интеллект, исследователи создали подробную карту перемещений промышленных судов и морской энергетической инфраструктуры.
Результаты выявили ошеломляющие пробелы в государственных системах мониторинга, что вызывает серьезную обеспокоенность в вопросах прозрачности на море, экологической устойчивости и глобальной безопасности.
Видео дня
“Темные” суда в море
На протяжении многих лет морские организации и правительства полагались на Автоматическую идентификационную систему (AIS) для отслеживания перемещений судов. Хотя AIS полезна для мониторинга зарегистрированных судов, она имеет значительные ограничения.
Не все страны обязывают ее использовать, и многие суда отключают свои транспондеры, чтобы избежать обнаружения, особенно те, что занимаются незаконным рыболовством, контрабандой и другой противоправной деятельностью.
Эксперты выяснили, что от 72% до 76% мировых промышленных рыболовных судов не отслеживаются публично – поразительная цифра, подчеркивающая скрытые масштабы коммерческого рыболовства.
Еще более тревожным является то, что от 21% до 30% активности транспортных и энергетических судов отсутствует в государственных системах мониторинга, что еще больше скрывает истинные масштабы промышленного использования океана.
Скрытая рыболовная деятельность
Большая часть этой неотслеживаемой активности приходится на Южную Азию, Юго-Восточную Азию, а также северное и западное побережья Африки. Эти регионы, богатые морским биоразнообразием, также являются горячими точками нелегального рыболовства, чрезмерной эксплуатации морских ресурсов и деградации окружающей среды.
Без надежной и прозрачной системы отслеживания правительства и защитники природы с трудом могут обеспечивать соблюдение правил, защищать запасы рыбы и контролировать морскую безопасность.
Последствия деятельности этих “темных” судов выходят далеко за рамки рыболовства. Более миллиарда человек зависят от океана как от основного источника пищи, а 260 миллионов человек напрямую заняты в мировом морском рыболовстве.
Кроме того, 80% всех торгуемых товаров транспортируются морскими путями, и почти 30% мировой добычи нефти происходит на шельфе. Без точного отслеживания незаконная деятельность, такая как принудительный труд, торговля людьми и экологические преступления, может продолжаться бесконтрольно, подрывая усилия по устойчивому управлению океаном.
ИИ и спутники раскрывают “темные” суда
Чтобы преодолеть ограничения AIS и других традиционных систем отслеживания, исследователи обратились к искусственному интеллекту и спутниковым технологиям. Они использовали модели глубокого обучения для сканирования ошеломляющих двух петабайт спутниковых снимков со спутниковой группировки Sentinel-1 Европейского космического агентства.
Эта система на базе ИИ была обучена обнаруживать и классифицировать суда с поразительной точностью, намного превосходящей предыдущие методы. Команда спроектировала и обучила три глубокие сверточные нейронные сети для анализа спутниковых снимков и данных GPS судов.
Эти модели достигли точности обнаружения объектов более 97%, точности классификации морской инфраструктуры 98% и точности 90% при отличии рыболовных судов от нерыболовных.
Раскрытие неотслеживаемой активности судов
Набор данных, использованный для этого анализа, был огромным. Исследователи изучили 67 миллионов фрагментов изображений, включая 53 миллиарда позиций судов AIS, чтобы определить, какие суда активно транслировали свое местоположение, а какие работали в тени.
Разрешение спутникового радара позволило команде обнаруживать объекты размером всего 15 метров, что сделало возможным отслеживание промышленных рыболовных судов, грузовых кораблей, танкеров и морской инфраструктуры с беспрецедентной четкостью.
“Наше спутниковое картирование выявило высокую плотность активности судов в обширных районах океана, которые ранее показывали низкую или нулевую активность в государственных системах отслеживания”, – заявила исследовательская группа.
Результаты исследования уже изменили наше понимание глобальной морской деятельности, выявив районы, где рыболовные и транспортные суда работают без надзора. Этот новый метод отслеживания судов будет иметь решающее значение для выявления горячих точек незаконного рыболовства, обнаружения нарушений прав человека в море и улучшения контроля за морскими охраняемыми районами (MPA).
Рост морской энергетики: ветер против нефти
Помимо перемещений судов, исследование также нанесло на карту быстрое расширение морской энергетической инфраструктуры. К 2021 году морские ветряные турбины превзошли нефтяные вышки по количеству, что стало важной вехой в переходе к возобновляемым источникам энергии.
На ветроэнергетику пришлось 48% всех морских сооружений, в то время как нефтяные установки составили 38%.
Несмотря на рост ветроэнергетики, трафик судов, связанных с нефтью, по-прежнему значительно превышает трафик ветровой инфраструктуры: нефтяные платформы генерируют в пять раз больше активности судов, чем ветропарки. Глобальный сдвиг к морским возобновляемым источникам происходит, но нефть остается доминирующей с точки зрения морского трафика и промышленного следа.
Растущий след морской энергетики
Исследование Global Fishing Watch показало, что морские ветропарки сильно сконцентрированы в Северной Европе (52%) и Китае (45%), причем в Китае наблюдался экстраординарный рост количества морских ветряных турбин на 900% в период с 2017 по 2021 год.
Между тем, морская нефтяная инфраструктура остается сосредоточенной в Мексиканском заливе, Персидском заливе и Юго-Восточной Азии, причем США, Саудовская Аравия и Индонезия лидируют по количеству установленных нефтяных платформ.
По мере дальнейшего роста инфраструктуры возобновляемой энергии критически важным станет понимание того, как эти структуры взаимодействуют с существующими морскими отраслями. Исследование выявило, что траулеры избегают рыбной ловли в радиусе одного километра от нефтяных платформ, вероятно, чтобы предотвратить запутывание сетей.
Однако другая рыболовная активность увеличивается вокруг морской инфраструктуры, так как эти сооружения могут служить искусственными рифами, привлекающими морских обитателей.
Будущее морского наблюдения
В дополнение к спутниковому отслеживанию судов, новые технологии на базе ИИ призваны совершить революцию в обнаружении кораблей в реальном времени. Система оперативного мониторинга Земли (REMIS), разработанная в партнерстве с ESA, S[&]T, Vake и EmLogic в Норвегии, обещает определять местоположение кораблей за часы вместо дней.
Текущий спутниковый мониторинг опирается на передачу изображений на Землю, их наземную обработку и ручной анализ, что может занимать дни. К моменту получения данных властями “темные” суда могут скрыться, что затрудняет правоприменение.
REMIS будет предварительно фильтровать изображения в космосе, отдавая приоритет тем, что содержат корабли, прежде чем отправлять их на наземные станции. Это радикально сокращает время передачи данных и затраты на обработку, позволяя властям отслеживать суда почти в реальном времени.
“Если мы сможем идентифицировать корабли уже на борту спутника и, потенциально, объединить это с системами ИИ, мы сможем помечать “темные” суда и отдавать приоритет сценам, содержащим корабли или их местоположения”, – объяснила Марис Тали, технический специалист, руководящий проектом.
Эта система будет особенно ценна для обнаружения судов, занимающихся незаконным рыболовством, предотвращения столкновений кораблей и перенаправления морского трафика во время чрезвычайных ситуаций. Она представляет собой значительный скачок вперед в глобальном мониторинге океана.
Влияние COVID-19 на рыболовную активность
Исследование также изучило, как на морскую деятельность повлияла пандемия COVID-19. Хотя мировая рыболовная активность упала на 12% в 2020 году, она еще не вернулась к допандемийному уровню. Однако активность транспортных и энергетических судов в тот же период оставалась относительно стабильной.
Это снижение рыболовства является частью долгосрочной тенденции. С 1980-х годов мировой улов морской рыбы остается на одном уровне, так как многие рыбопромысловые районы достигли или превысили пределы устойчивости. Между тем, морская энергетика и морская торговля продолжают расширяться, меняя взаимодействие человека с океаном.
По мере ускорения индустриализации океана конфликты между рыболовством, разработчиками энергетики и экологами, вероятно, будут усиливаться. Понимание этих тенденций необходимо политикам, экологическим группам и лидерам отрасли для принятия обоснованных решений по управлению морскими ресурсами.
Призыв к прозрачности и подотчетности
Результаты этого исследования подчеркнули острую необходимость в большей прозрачности морской деятельности. Поскольку три четверти промышленного рыболовства происходит вне государственных систем отслеживания, правительства должны принять более строгие правила и лучшие механизмы правоприменения.
Спутниковый мониторинг на базе ИИ и системы обнаружения в реальном времени, такие как REMIS, предлагают мощные новые инструменты для борьбы с нелегальным рыболовством, улучшения управления океаном и обеспечения соблюдения экологических норм.
По мере роста человеческой деятельности в океане потребность в подотчетности, устойчивости и международном сотрудничестве становится как никогда великой. Освещая скрытый промышленный флот, работающий в наших океанах, наука и технологии прокладывают путь к более прозрачному и устойчивому будущему.
Užsikimšęs virtuvės ar vonios nutekėjimas dažniausiai prasideda nuo lėtai nubėgančio vandens ir nemalonaus kvapo. Dažna priežastis yra riebalų, muilo apnašų ir smulkių nešvarumų sankaupos sifone bei vamzdžių vidinėse sienelėse.
Vietoje agresyvių vamzdžių valiklių kartais siūloma paprasta priemonė iš namų spintelės: skalbimo milteliai. Idėja paprasta: paviršiaus aktyviosios medžiagos, esančios daugelyje miltelių, gali padėti suskaidyti riebalus ir atlaisvinti nešvarumus, kurie kliudo vandens tekėjimui.
Kaip atlikti metodą saugiai
Pirmiausia įsitikinkite, kad nutekėjimo anga kuo sausesnė. Jei kriauklėje stovi vanduo, jį reikėtų išsemti, kad milteliai nepavirstų koše dar nepasiekę sankaupų.
Tuomet į nutekėjimo angą suberkite maždaug vieną stiklinę skalbimo miltelių ir stenkitės, kad jie nepasiliktų ant drėgnų kraštų. Po to įpilkite stiklinę karšto vandens ir iš karto užkimškite nutekėjimą kamščiu, kad šiluma ir veikliosios medžiagos ilgiau veiktų vamzdžio viduje.
Minimalus laukimo laikas yra apie valanda, tačiau esant ryškesniam užsikimšimui metodą dažniau palieka per naktį. Ryte rekomenduojama pripildyti kriauklę didesniu kiekiu karšto vandens ir tik tada atkimšti kamštį, kad stipresnė srovė nuplautų suminkštėjusias apnašas.
Kodėl tai gali veikti, o kada geriau nerizikuoti
Skalbimo milteliuose esančios paviršiaus aktyviosios medžiagos sukurtos riebalams ir nešvarumams atskirti nuo paviršių, todėl teoriškai gali padėti ir nutekėjimo sistemoje. Karštas vanduo sustiprina efektą, nes riebalai šilumoje greičiau minkštėja ir lengviau pasišalina.
Vis dėlto šis būdas dažniausiai padeda tik lengviems, šviežiems užsikimšimams arba kaip profilaktika virtuvėje, kur riebalai kaupiasi greičiau. Jei vanduo visai nenubėga, problema kartojasi nuolat ar įtariate, kad užsikimšimas susidarė giliau vamzdyne, efektyviau gali būti mechaninis valymas arba santechniko pagalba.
Svarbūs perspėjimai dėl vamzdžių ir higienos
Naudojant miltelius verta mūvėti pirštines ir vėdinti patalpą, nes kai kurios priemonės gali dirginti odą ar kvėpavimo takus. Taip pat nereikėtų berti labai didelio kiekio, kad milteliai patys netaptų nuosėdų šaltiniu, ypač jei vanduo nepakankamai karštas.
Jeigu namuose yra seni, jautresni vamzdžiai arba pastebite, kad po bandymo situacija pablogėjo, geriau nebekartoti ir rinktis patikimesnį sprendimą. Ilgalaikėje perspektyvoje efektyviausia prevencija yra nepilti į kriauklę riebalų, reguliariai nuplauti nutekėjimą karštu vandeniu ir laiku išvalyti sifoną.
Italija jau seniai laikoma viena patraukliausių vietų vestuvėms, ypač kai kalba pasisuka apie garsenybių ceremonijas. Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio krypsta į Sicilijos sostinę Palermą, kuri iki šiol tarptautiniame žvaigždžių maršrute buvo mažiau matoma nei Amalfio pakrantė ar Komo ežeras.
Žiniasklaidoje skelbiama, kad britų atlikėja Dua Lipa su partneriu Callumu Turneriu svarsto kelių dienų vestuvių šventę Palerme. Jei planai pasitvirtintų, miestas galėtų sulaukti dar didesnio keliautojų srauto, ypač ieškančių prabangos, autentiškos virtuvės ir istorinių vietų viename.
Istoriniai viešbučiai, tinkantys šventei
Viena dažniausiai minima vietų – „Villa Igiea“, Art Nouveau stiliaus viešbutis virš Viduržemio jūros, garsėjantis istorine atmosfera ir prabanga. Jis siejamas su vadinamąja Belle Époque epocha, o tokie objektai keliautojams tampa ne tik nakvynės vieta, bet ir patirties dalimi.
Palermo viešbučių žemėlapyje išsiskiria ir „Grand Hotel et des Palmes“, XIX amžiaus aristokratiškos dvasios pastatas, vėliau pritaikytas viešbučiui. Mieste yra ir kitų Art Nouveau perliukų, pavyzdžiui, „Grand Hotel Wagner“, kurio interjeruose akcentuojamas marmuras, vitražai ir klasikinė prabanga.
Virtuvė, kuri pasakoja Sicilijos istoriją
Palermo gastronomija dažnai apibūdinama kaip skirtingų civilizacijų pėdsakų mišinys, nes Sicilija per amžius patyrė įvairių valdžių įtaką. Dėl to vietos virtuvė išsiskiria ryškiais skoniais, prieskoniais ir patiekalais, kurie keliautojams tampa greitu būdu „prisijaukinti“ miestą.
Viena populiariausių gatvės maisto ikonų – arancina, keptas ryžių užkandis su įdaru, kurio forma Palerme dažniausiai apvali. Ieškant autentiškų patirčių, keliautojai dažnai užsuka į miesto turgus, kur galima paragauti ir tradicinių, ne visiems įprastų sumuštinių ar vietinių užkandžių.
Saldumynų mėgėjams Palermas siejamas su cannolo – trapios tešlos vamzdeliais, užpildytais saldžiu rikotos kremu ir dažnai papuoštais pistacijomis ar cukruotais vaisiais. Mieste minimos ir istorinės kepyklos, įsikūrusios šalia religinių kompleksų, kur tradicijos perduodamos dešimtmečiais.
UNESCO architektūra ir vakarai operoje
Palermas keliautojus vilioja ne vien prabanga ar virtuve, bet ir architektūros sluoksniais, kuriuose susilieja arabų, normanų ir vėlesnių laikotarpių įtakos. Miesto arabų normanų paveldo objektai įtraukti į UNESCO sąrašą, o tai dar labiau stiprina Palerme kaip kultūrinės kelionės krypties įvaizdį.
Tarp ryškiausių vietų minimi Palermo katedros kompleksas ir Normandų rūmai su Palatino koplyčia, garsėjančia mozaikomis. Senamiestyje keliautojai dažnai praeina pro Quattro Canti, o ieškantiems vakarinės romantikos rekomenduojamas Teatro Massimo, didžiausias operos teatras Italijoje, vertinamas dėl akustikos ir repertuaro.
Turizmo ekspertai pastebi, kad garsenybių pasirenkamos kryptys dažnai tampa papildomu postūmiu miestų žinomumui, tačiau Palermas turi savarankišką trauką ir be žvaigždžių istorijų. Prabangūs viešbučiai, stipri gatvės maisto kultūra ir UNESCO vertės architektūra čia susijungia į maršrutą, kurį lengva pritaikyti ir savaitgalio kelionei, ir ilgesnėms atostogoms.
Briuselio oro uostas pranešė, kad gegužės 12 dieną dėl nacionalinio streiko gali smarkiai sutrikti jo veikla, o dalis skrydžių bus atšaukta. Oro uostas nurodo, kad dėl sumažėjusio darbuotojų skaičiaus kai kuriuose paslaugų tiekėjuose bus sudėtinga užtikrinti įprastą aptarnavimą.
Skelbiama, kad didžiausias poveikis numatomas išvykstantiems reisams, tačiau galimi sutrikimai ir atvykstant. Keleiviai, kurių skrydžiai bus paveikti, turėtų būti informuojami tiesiogiai, jiems bus pasiūlytos alternatyvos.
„Deja, teks atšaukti daug išvykstančių skrydžių. Tai taip pat gali paveikti ir dalį atvykstančių skrydžių“, – teigiama Briuselio oro uosto pranešime.
Belgijos žiniasklaida skelbia, kad tą dieną gali būti atšaukta maždaug iki pusės numatytų reisų. Oro uostas pabrėžia, kad kartu su partneriais ieško sprendimų, kad skrydžių vyktų kuo daugiau, tačiau galutinis tvarkaraštis priklausys nuo realių pajėgumų streiko dieną.
Streiko priežastys – pensijos ir pilotų darbo amžius
Streiką planuoja rengti trys didžiausios Belgijos profesinių sąjungų konfederacijos. Vienas jautriausių klausimų aviacijos sektoriuje – pilotų darbo amžius ir pensijų sistemos nuostatos, kurios, profesinių sąjungų vertinimu, sukuria prieštaringą situaciją.
Belgijoje keliama problema siejama su tuo, kad pagal nacionalines taisykles pilotams numatomas ilgesnis darbo iki pensijos laikotarpis, o tuo pat metu jų pagrindinė veikla gali būti ribojama pagal amžių. Belgijos pensijų ministro aplinka yra užsiminusi, kad diskusijoje galėtų būti svarstomas pensinio amžiaus ilginimas iki 67 metų.
Ką sako ES aviacijos saugos taisyklės
Diskusija neišvengiamai atsiremia ir į Europos Sąjungos aviacijos saugos taisykles. Pagal Europos aviacijos saugos agentūros nuostatas komerciniai pilotai gali skristi vieni iki 60 metų, o vyresni gali tęsti darbą iki 65 metų, jei dirba įguloje.
Belgijos politikai argumentuoja, kad vietoje vien amžiaus kriterijaus būtų galima labiau remtis individualiais medicininiais ir kognityviniais vertinimais. Tačiau profesinės sąjungos tvirtina, kad dabartinis reglamentavimas ir nacionalinės pensijų taisyklės praktikoje kertasi ir sukuria darbuotojams neaiškias pareigas bei ribojimus.
„Šis derinys yra absurdiškas: pilotai privalo dirbti, bet tuo pat metu privalo nutraukti savo pagrindinę veiklą sulaukę 65 metų. Akivaizdu, kad teisės aktuose yra spragų“, – bendrame pareiškime teigė profesinės sąjungos.
Galimi sutrikimai ir viešajame transporte
Briuselio oro uostas atkreipia dėmesį, kad streikas gali paliesti ne tik skrydžius, bet ir susisiekimą su oro uostu. Tikėtini trukdžiai ir viešajame transporte, įskaitant nacionalinio vežėjo traukinius bei autobusų ir tramvajų maršrutus.
Keleiviams patariama iš anksto pasitikrinti skrydžio būseną ir suplanuoti papildomo laiko kelionei į oro uostą. Jei reisas atšaukiamas, dažniausiai siūlomi perregistravimo ar bilieto grąžinimo sprendimai priklausys nuo konkrečios oro linijų bendrovės taisyklių.
Šis planuojamas streikas būtų vienas iš daugelio, kurie nuo 2025 metų pradžios periodiškai trikdė Briuselio oro uosto darbą. Dėl to kelionių planuojantiems keleiviams gegužės vidurys gali tapti dar vienu laikotarpiu, kai verta numatyti atsarginius maršrutus ir lankstesnes bilietų sąlygas.
Kelionių industrijoje paskelbtas naujas 2026 metų geriausių pasaulio paplūdimių penkiasdešimtukas, kuriame į pirmą vietą iškilo Entalula paplūdimys Filipinuose. Reitingo sudarytojai teigia vertinę ne tik vaizdus, bet ir tai, kiek vieta išlikusi natūrali bei neperpildyta.
Entalula paplūdimys yra Palavano saloje ir pasiekiamas tik valtimi, todėl masinio turizmo srautai čia paprastai mažesni. Būtent ribotas privažiavimas, kalkakmenio uolos ir skaidrus vanduo dažnai tampa kriterijais, kurie tokias vietas iškelia į reitingų viršų.
Europos paplūdimiai tarp lyderių
Iš visų 50 paplūdimių net 11 yra Europoje, o aukščiausiai įvertintas Fteri paplūdimys Graikijoje užėmė antrą vietą pasaulyje. Jis įsikūręs Kefalonijoje, atokioje įlankoje, kurią galima pasiekti tik laivu arba leidžiantis stačiu taku.
„Nepažeistas Fteri paplūdimio grožis ir rami aplinka paverčia jį prieglobsčiu tiems, kurie ieško tylos ir gilesnio ryšio su gamta“, – teigė reitingo sudarytojai.
Į Europos sąrašą taip pat pateko Cala Macarella Menorkoje, Cala Dei Gabbiani Sardinijoje, Kaputaş paplūdimys Turkijos pietvakariuose ir Porto Katsiki Lefkadoje. Reitinge minimi ir Prancūzijos Korsikos Santa Giulia, Portugalijos Algarvės Praia Da Falésia bei Airijos Keem paplūdimys Mejo grafystėje.
Kaip sudaromas geriausių paplūdimių reitingas?
Reitingas sudarytas remiantis daugiau nei 1 000 kelionių sektoriaus atstovų nominacijomis ir balsais, tarp jų yra kelionių žurnalistų, agentų bei turinio kūrėjų. Vertinant paplūdimius atsižvelgiama į kraštovaizdžio išskirtinumą, galimas laukinės gyvūnijos patirtis, vandens ramumą maudynėms ir bendrą tikimybę turėti vadinamąją idealią paplūdimio dieną.
Atskirai akcentuojamas vietos natūralumas ir žmonių srautai, nes pernelyg intensyvus turizmas dažnai mažina patirties kokybę. Pastaraisiais metais kelionių tendencijos Europoje vis dažniau krypsta į mažiau žinomus, sunkiau pasiekiamus paplūdimius, kur svarbi ne infrastruktūra, o aplinkos autentiškumas.
Tokie sąrašai neretai veikia ir kaip kelionių planavimo įrankis, tačiau ekspertai primena, kad sezoniškumas, orai ir vietos taisyklės gali smarkiai pakeisti patirtį. Planuojant kelionę verta pasidomėti privažiavimu, saugomų teritorijų reikalavimais ir tuo, ar vietovėje ribojamas lankytojų skaičius.
Graikijos institucijos Santorinyje įvedė naujas civilinės saugos priemones po mokslininkų rekomendacijų, stebint seismines ir vulkanines grėsmes. Sprendimai priimti po neeilinio posėdžio, kuriame vertinta rizika turistų ir vietos gyventojų saugumui.
Ribojimai daugiausia susiję su patekimų kontrole ir buvimu konkrečiose salos vietose, kuriose galimi pavojingi geologiniai reiškiniai. Nurodoma, kad priemonės galios iki 2027 metų kovo 31 dienos, tačiau prireikus gali būti greitai koreguojamos.
Nauji ribojimai uostuose ir keliuose
Pagrindinis dėmesys skiriamas eismo ir srautų valdymui Athinios uoste, siekiant išvengti spūsčių ir žmonių susigrūdimų laivams atvykstant ar išvykstant. Pasak institucijų, mažesnis transporto kiekis uosto zonoje turi sutrumpinti laiką, kai automobiliai ir keleiviai būna pažeidžiamose vietose.
Taip pat parengtas žemėlapis su teritorijomis, kuriose draudžiama būti dėl padidintos rizikos, jei įvyktų stipresni požeminiai smūgiai ar suaktyvėtų vulkaniniai procesai. Pabrėžiama, kad draudimai orientuoti į vietas, kuriose evakuacija būtų sudėtingesnė arba galimi šlaitų griuvimai.
Kokios teritorijos uždaromos turistams
Ribojimai įvesti ir Senojo Firos uosto apylinkėse, kur dalyje zonų lankytojams laikinai užkertamas kelias. Tuo pačiu nurodoma, kad funikulieriaus veiklai bei kai kuriems įprastiems pėsčiųjų maršrutams bendras draudimas netaikomas, tačiau situacija bus peržiūrima pagal rizikos vertinimus.
Oios Ammoudi teritorijoje įvestas transporto eismo ribojimas savivaldybės kelyje link uosto, išskyrus ribotą skaičių keleivinių automobilių, kuriuos valdo Thiros savivaldybė ir kurie skirti lankytojų pervežimui. Be to, nebeleidžiamas patekimas į pėsčiųjų maršrutą Ammoudi–Agios Nikolaos.
Kodėl Santorinis atsidūrė dėmesio centre
Santorinis yra kalderos tipo vulkaninis kompleksas, o vaizdingos Oios, Firos, Firostefani, Imeroviglio ir Akrotirio gyvenvietės įsikūrusios ant stačių šlaitų. Tokia geografija yra viena priežasčių, kodėl civilinės saugos planavimas čia ypač jautrus: net ir vidutinio stiprumo seisminiai smūgiai gali sukelti lokalių nuošliaužų ar infrastruktūros sutrikimų.
Praėjusiais metais suintensyvėję žemės drebėjimų epizodai jau smogė turizmui, o Santorinis laikomas vienu iš didžiausią ekonominę grąžą kuriančių Graikijos krypčių. Vertinama, kad sala sudaro apie 10 proc. visų šalies lankytojų srauto, todėl bet kokie ilgalaikiai ribojimai gali turėti poveikį ne tik vietos verslams, bet ir platesnei turizmo grandinei.
Institucijos pabrėžia, kad priemonės gali būti nedelsiant pakeistos arba sustabdytos, jei įvyktų stiprūs žemės drebėjimai ar ekstremalūs orai, ir jei naujas vertinimas parodytų kitokį rizikos lygį. Tuo pat metu saloje tęsiamas nuolatinis seisminės ir vulkaninės situacijos stebėjimas, o turistams rekomenduojama sekti oficialią informaciją ir laikytis vietoje pateikiamų nurodymų.
„Nuolatinių gyventojų ir sezono turistų apsauga yra pagrindinis Vyriausybės prioritetas prasidedant vasaros sezonui“, – sakė Graikijos jūrų reikalų ir salų politikos ministras Vassilis Kikilias.
Santorinio istorija primena, kad regionas nėra tik atostogų simbolis: viena galingiausių išsiveržimų serijų, siejama su Mino civilizacijos laikotarpiu, prieš tūkstančius metų pakeitė salos formą, o 1956 metais netoliese įvykęs stiprus žemės drebėjimas sukėlė didelę žalą ir pareikalavo aukų. Dėl to dabartiniai sprendimai grindžiami principu, kad prevencinės priemonės mažina riziką, net jei tiesioginė grėsmė nėra akivaizdi kasdien.
Tarptautinių įtampų fone, kylant pragyvenimo kainoms ir brangstant transportui, Prancūzijos gyventojai 2026 metų vasarai vis dažniau peržiūri atostogų planus. Nauja apklausa rodo, kad keliaujama trumpiau, arčiau namų ir su aiškiai mažesniu biudžetu.
Tyrimas, kurį kovą atliko „Ifop“ „Alliance France Tourisme“ užsakymu, fiksuoja ir augantį neapibrėžtumą: dalis žmonių dar svarsto, ar atostogos apskritai įvyks. Ši tendencija išryškina, kaip saugumo jausmas ir finansinė padėtis tampa pagrindiniais pasirinkimus lemiančiais veiksniais.
Mažiau užtikrintumo dėl išvykų
Apklausos duomenimis, bent savaitei išvykti planuoja 68 proc. prancūzų, tai yra 9 procentiniais punktais mažiau nei 2025 metais. Dar ryškesnis pokytis matomas vertinant užtikrintumą: tik 37 proc. teigia esantys tikri, kad išvyks, kai prieš metus tokių buvo 50 proc.
Šis atsargumas siejamas su dviem persidengiančiomis priežastimis: dalis keliautojų nerimauja dėl geopolitinės situacijos ir galimų rizikų, o kiti skaičiuoja, kaip infliacija paveiks namų ūkio biudžetą iki vasaros. Praktikoje tai reiškia daugiau atidėtų sprendimų ir lankstesnių planų, renkantis trumpesnes, lengviau atšaukiamas išvykas.
„Šis tyrimas rodo, kad prancūzų ketinimai neatostogauti nežlunga, nes atostogos jiems išlieka svarbios, tačiau ima ryškėti pirmieji dabartinės situacijos padariniai: kartu veikia ir saugumo, ir biudžeto apribojimai“, – sakė „Alliance France Tourisme“ prezidentas Dominique Marcel.
Prancūzija tampa pagrindiniu pasirinkimu
Neapibrėžtumo sąlygomis prancūzai dažniau renkasi artimesnes, lengviau pasiekiamas ir, jų vertinimu, saugesnes kryptis. Apklausa rodo, kad 71 proc. planuojančių keliones ketina atostogauti Prancūzijoje, tai yra 3 procentiniais punktais daugiau nei 2025 metais.
Kelionėms po Europą šiemet ryžtasi 23 proc. respondentų, o dar 9 proc. planuoja vykti už Europos ribų. Šie skaičiai atspindi augantį vadinamųjų atostogų namuose populiarumą, kai pasirenkamos vietinės kryptys, trumpesni atstumai ir mažesnė priklausomybė nuo brangių skrydžių.
Atostogų biudžetai mažėja
Finansinė pusė tampa vienu svarbiausių argumentų: vidutiniškai prancūzai planuoja atostogoms skirti apie 1 530 eurų, tai yra maždaug 150 eurų mažiau nei 2025 metais. Taupymas dažniausiai nukreipiamas į apgyvendinimą, maitinimą ir išlaidas vietoje, kurios kelionių metu dažnai išauga labiausiai.
Apklausa taip pat rodo, kad daugėja žmonių, planuojančių apsistoti nemokamai pas artimuosius ar draugus: taip ketina daryti 31 proc. respondentų, kai 2025 metais tokių buvo 21 proc. Tai leidžia išlaikyti atostogų planą, bet sumažinti didžiausią kelionės kaštų dalį.
Nelygybė išlieka ryški
Tyrimas pabrėžia, kad galimybės atostogauti išlieka nevienodos ir stipriai priklauso nuo pajamų. „Alliance France Tourisme“ duomenimis, atostogauti planuoja 84 proc. pasiturinčių gyventojų, kai tarp kuklesnes pajamas gaunančiųjų tokių yra 58 proc.
Ekspertai pastebi, kad tokie skirtumai dažniausiai didėja infliacijos laikotarpiais, kai būtinosios išlaidos užima vis didesnę biudžeto dalį. Dėl to atostogos tampa lengviausiai atidedama, nors ir emociškai svarbia, išlaidų kategorija.
Europos regioniniai oro uostai perspėja, kad dėl naujos reaktyvinių degalų kainų bangos jie tampa pažeidžiamiausia aviacijos grandies dalimi. Pasak sektoriaus atstovų, energijos krizė uždeda papildomą spaudimą mažesniems oro uostams, kurie dar nėra pilnai atsigavę po pandemijos.
Situaciją kaitina įtampa Artimuosiuose Rytuose ir rizikos naftos tiekimui per strategiškai svarbius maršrutus. Kai degalų sąnaudos šokteli, pirmiausia nukenčia maršrutai, kuriuose keleivių srautai mažesni, o kainų jautrumas didesnis.
Dvigubas smūgis: paklausa ir pasiūla
Europos oro uostų taryba ACI Europe teigia, kad regioniniai oro uostai susiduria su dvigubu šoku. Viena vertus, brangstant kelionėms silpnėja paklausa, kita vertus, oro linijos mažina pasiūlą ten, kur skrydžiai generuoja mažiausią grąžą.
ACI Europe atkreipia dėmesį, kad regioninių maršrutų keleiviai paprastai yra jautresni bilietų kainoms, todėl net nedidelis kainų augimas gali reikšmingai numušti užpildymą. Dėl to oro bendrovėms paprasčiau perkelti lėktuvus į didžiųjų oro uostų kryptis, kur paklausa stabilesnė.
Organizacija kaip vieną iš signalų mini „Lufthansa“ sprendimą pertvarkyti veiklą, įskaitant spaudimą regioniniams padaliniams, kai degalų sąnaudos tampa esminiu pelningumo veiksniu. Tokie sprendimai regionams reiškia mažiau reisų, prastesnį susisiekimą ir didesnę priklausomybę nuo kelių pagrindinių mazgų.
Regioniniai oro uostai: kritinė infrastruktūra
ACI Europe pabrėžia, kad regioniniai oro uostai yra svarbi Europos susisiekimo ir ekonominės sanglaudos infrastruktūros dalis. Organizacijos vertinimu, jie užtikrina reikšmingą dalį Europos oro jungčių, todėl jų silpnėjimas turi tiesioginių pasekmių turizmui, investicijoms ir darbo vietoms regionuose.
„Dabartinės reaktyvinių degalų kainos ir naujos pragyvenimo išlaidų krizės rizika reiškia, kad daugeliui regioninių oro uostų gresia pasiūlos ir paklausos šokas. Jiems tai yra egzistencinė grėsmė“, – sakė ACI Europe generalinis direktorius Olivier Jankovec.
Pasak sektoriaus, po pandemijos mažesni oro uostai atsigauna lėčiau nei didieji: keleivių srautai regionuose išlieka gerokai žemesni nei prieš pandemiją, o didžiuosiuose mazguose augimas spartesnis. Tuo pat metu oro uostų pajamos iš rinkliavų ir paslaugų neatsistatė taip greitai, kaip išaugo sąnaudos.
Kokios priemonės siūlomos
ACI Europe ragina valstybes svarstyti laikinas pagalbos priemones, kurios amortizuotų degalų krizės poveikį aviacijai, turizmui ir vartotojams. Tarp siūlymų minimas nacionalinių aviacijos mokesčių sustabdymas bei veiklos paramos apsauga mažesniems oro uostams, aptarnaujantiems iki 1 000 000 keleivių per metus.
Organizacija taip pat akcentuoja, kad trumpalaikės priemonės neturėtų stabdyti ilgalaikės krypties mažinti emisijas. Pasak ACI Europe, aviacijos dekarbonizacijos tempas turi būti spartinamas, tačiau pereinamuoju laikotarpiu regioniniai oro uostai neturi likti vieni su staiga išaugusiomis sąnaudomis.
Papildomu rizikos veiksniu įvardijami ir numatomi pokyčiai Šengeno erdvės išorės sienų kontrolėje, susiję su atvykimo ir išvykimo registravimo sistema EES. Sektorius perspėja, kad jei vasaros piko metu pasienio patikra strigtų, regioniniuose oro uostuose tai galėtų greitai virsti eilių ir vėlavimų grandine, dar labiau mažinančia jų patrauklumą oro linijoms.
Nemalonus kvapas šaldytuve dažniausiai atsiranda ne „iš niekur“, o dėl paslėptų išsiliejimų, senstančių produktų ir drėgmės, kuri sudaro palankias sąlygas bakterijoms. Paprastas, nebrangus ir saugus sprendimas daugeliu atvejų yra valgomoji soda, kuri kvapus neutralizuoja, o ne tik užmaskuoja.
Valgomoji soda tinka kasdienei buitinei priežiūrai, nes yra švelni paviršiams ir padeda nuvalyti riebalų plėvelę. Tačiau geriausias rezultatas pasiekiamas tada, kai valymas atliekamas sistemiškai: išimant lentynas, išvalant tarpiklius ir kruopščiai išdžiovinant vidų.
Ką pasiruošti prieš valymą
Prireiks valgomosios sodos, šilto vandens, indų ploviklio, kempinės arba mikropluošto šluostės, senos dantų šepetėlio tipo šepetėlio ir sausos šluostės nusausinimui. Patogu turėti dubenį arba purkštuvą, kad tirpalą būtų lengva paskirstyti.
Prieš pradedant išimkite produktus ir peržiūrėkite galiojimo laikus bei kvapą skleidžiančias pakuotes. Greitai gendantys produktai kambario temperatūroje neturėtų būti laikomi ilgai, todėl, jei valymas užsitęs, verta naudoti termo krepšį su ledu.
Kaip išplauti šaldytuvą su soda
Pirmiausia išimkite lentynas ir stalčius, o stiklą palikite trumpam sušilti iki kambario temperatūros, kad staigus temperatūrų skirtumas nesukeltų įtrūkimų. Nuplaukite šiltu vandeniu su nedideliu indų ploviklio kiekiu, o pridžiūvusias dėmes apdorokite sodos pasta.
Tirpalui sumaišykite apie 2 valgomuosius šaukštus sodos su 1 litru šilto vandens ir, jei patogu, supilkite į purkštuvą. Sudėtingesnėms dėmėms pasigaminkite tirštesnę pastą, kad ji laikytųsi ant paviršiaus ir turėtų laiko „padirbėti“.
Purkškite tirpalą ant vidaus sienelių, palikite kelioms minutėms ir nuvalykite nuo viršaus žemyn, kad nešvarumai nevarvėtų ant jau švarių vietų. Tarpikliams, kampams ir sunkiau pasiekiamoms vietoms pravers šepetėlis, nes būtent ten dažnai kaupiasi apnašos ir kvapo šaltiniai.
Galiausiai perbraukite paviršius švaria drėgna šluoste, kad neliktų priemonės likučių, ir viską kruopščiai nusausinkite. Perteklinė drėgmė šaldytuve yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl kvapai grįžta, todėl džiovinimo žingsnis yra toks pat svarbus kaip ir pats plovimas.
Kaip užkirsti kelią kvapams ateityje
Jei norite, kad kvapas negrįžtų, šaldytuve galima palikti atvirą sodos pakuotę ar indelį su soda, kuri sugeria kvapus ir padeda palaikyti gaivesnę aplinką. Tokį „kvapų sugėriklį“ verta keisti reguliariai, o esant stipresniam kvapui gali padėti ir aktyvinta anglis.
Jeigu po valymo kvapas vis tiek išlieka, dažniausiai kaltas ne lentynų paviršius, o paslėpti židiniai: po stalčiais, ties tarpikliais ar kondensato surinkimo vietose. Tokiu atveju verta dar kartą patikrinti, ar nėra išsiliejusių skysčių, įsigėrusio maisto kvapo pakuočių arba drėgmės sankaupų.
Kasdienei prevencijai padeda paprasti įpročiai: produktus laikyti sandariuose induose, iš karto nuvalyti išsiliejimus ir periodiškai peržvelgti šaldytuvo turinį. Taip sumažėja tikimybė, kad kvapas įsigers į plastikines detales ir taps sunkiau pašalinamas.
